- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-19
- Bylos Nr.
- e2-1929-631/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28029-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kristalo projektai“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant vertėjui Giedriui Račkauskui, ieškovės atstovams direktoriui A. Š. ir advokatei Loretai Paulavičienei, atsakovui V. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kristalo projektai“ ieškinį atsakovui V. K. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teismas NUSTATĖ:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kristalo projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesutikdama su 2020 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimu, prašydama atmesti V. K. reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir pripažinti, kad bendrovė yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovu V. K. (toliau – atsakovas), prašo priteisti ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas UAB “Kristalo projektai” dirbo nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. liepos 17 d. Atsakovas 2020 m. birželio mėnesį iš viso dirbo 8 darbo dienas, o 2020 m. liepos mėnesį 12 darbo dienų, ką patvirtina VSD FV duomenys ir ieškovės darbo užmokesčio žiniaraščiai. Šalys, sudarydamos darbo sutartį, susitarė dėl viso bazinio mėnesinio darbo užmokesčio, kuris apskaičiuojamas pagal pasiektus darbo rezultatus (atliktą darbą), tačiau visada darbuotojui išmokama ne mažiau minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis. Galiojantys teisės aktai įpareigoja darbo sutartyje nustatyti mėnesio (ar valandos) darbo užmokestį, tačiau nenustato jokio draudimo mėnesio atlyginimą skaičiuoti pagal tokią apmokėjimo sistemą, kokią taikė ieškovė, t. y. kad mėnesio darbo užmokestis gali kisti priklausomai nuo individualių rezultatų. Darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl atsakovui išmokėtinų darbo užmokesčių sumų, nepagrįstai nustatė, jog atsakovui darbo užmokestis turėjo būti mokamas pagal atsakovo nurodytų darbų rinkos kainos įkainius ir pagal jo nurodytas atlikto darbo apimtis. Šiuo atveju, atsakovo atlikto darbo apimtys neatitinka faktinių duomenų. Darbo ginčų komisija nepagrįstai nesirėmė ieškovės pateiktais ir Sodros informacinėje sistemoje užregistruotais duomenimis, pagal kuriuos atsakovui už 2020 m. birželio mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių sudarė 231,24 Eur, už 2020 m. liepos mėnesį – 331,09 Eur ir priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas – 45,67 Eur. Ieškovė taip pat nesutinka su darbo ginčų komisijos priskaičiuotomis netesybomis. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad 2020-07-17 atleisdama atsakovą iš darbo atleidimo dieną su juo neatsiskaitė, nes tarp šalių kilo ginčas dėl darbo užmokesčio dydžio, ko pasėkoje atsakovas savo iniciatyva nutraukė darbo sutartį ir atsisakė ieškovei pateikti savo banko sąskaitas numerį. Apskaičiuodama netesybas, darbo ginčų komisija ignoravo proporcingumo principą, neatsižvelgė į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką ir priteisė per dideles netesybas. Ieškovės nuomone, darbo ginčų komisija neteisingai vertino faktines aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovo reikalavimas dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybų yra nepagrįstas ir neįrodytas, ir turi būti atmestinas (el.b.l.1-5).
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad dirbo ieškovei įvairius statybos darbus adresu Didžioji g. 3, Vilniuje. Pradėjo dirbti nuo 2020 m. gegužės mėn., tačiau oficialiai ieškovė įdarbino atsakovą tik nuo 2020 m. birželio 17 d. Buvo sutarta, kad ieškovė mokės darbo užmokestį kiekvieną savaitę ir atlyginimas bus paskaičiuotas pagal išdirbį. Kadangi artėjo objekto pridavimas, ieškovo vadovas paprašė dirbti vakarais. Atsakovas dirbo objekte po dvylika, vienuolika valandų per dieną. Po pirmos darbo savaitės paprašė atlyginimo, bet ieškovas pažadėjęs sumokėti, to nepadarė. Atsakovas pats apskaičiavo padarytus darbus ir jų įkainius, jog bendroje sumoje jis atliko darbų už 3 620 Eur. Dirbo vienas. Atsakovas teigia dirbęs nuo 2020 m. gegužės mėnesio, nors oficialiai darbo sutartis buvo sudaryta tik 2020 m. birželio 17 d.; buvo sutarta, kad darbo užmokestis atsakovui bus mokamas pagal išdirbį, t.y. atlikto darbo rezultatus. Taigi, darbo sutarties nuostatos dėl atsakovui mokamos minimalios mėnesinės algos neatitinka tikrojo ieškovės ir atsakovo susitarimo, t.y. susitarimo dėl vienetinio darbo apmokėjimo. Tai, kad šalys buvo sutarusios dėl darbo užmokesčio pagal atlikto darbo rezultatus su konkrečiais įkainiais patvirtina ir pačios ieškovės vadovo ranka sąsiuvinyje rašytos darbo apimtys, įkainiai ir pan. Nors ieškovė teigia, kad šalys buvo susitarusios dėl Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokesčio, ieškovė įrodymų, patvirtinančių tokio turinio susitarimą, nepateikė. Be to, atsakovas teigia esąs kvalifikuotas darbuotojas (plataus profilio specialistas), todėl jam minimalus darbo užmokestis negalėjo būti nustatytas ir minimalusis darbo užmokestis neatitinka rinkos darbo užmokesčio, mokamo plataus profilio statybininkui, dirbančiam šalies sostinėje. Atsakovas pateikia darbo apmokėjimo įkainius už atliktą darbą (parketlentės montavimas - 6 eur už kv.m., dažymo darbai - 8 eur už kv.m., hidroizoliacija - 3 eur už kv.m.) ir teigia, jog tokie įkainiai atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 st. 2 d. nuostatas. Atsakovo nuomone, ieškovė neneigė, jog atsakovas dirbo viršvalandžius bei poilsio dienomis, taip pat neneigė atliktų darbų apimties ir kiekio, todėl paneigtini visi ieškovės nepagrįsti argumentai dėl, neva, sutarto pusės minimalaus darbo užmokesčio. Atsakovas prašo atmesti ieškovės ieškinį bei sutinka su darbo ginčų komisijos priskaičiuotomis netesybomis, prašo priteisti 3620 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį, 930 eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 500 eur, neatskaičius mokesčių, netesybas ir bylinėjimosi išlaidas (el.b.l.21-26).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės direktorius palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašydamas ieškinį tenkinti, iš dalies sutikdamas dėl galutinio neatsiskaitymo su atsakovu, tačiau nesutikdamas su darbo ginčų komisijos priskaičiuotomis sumomis. Pažymėjo, kad su atsakovu darbo sutarties taip ir nespėjo pasirašyti, nes nebuvo bendro sutarimo, kiek mokėti jam, atsakovas lyg ir žadėjo pateikti dokumentus, kad dirba pagal verslo liudijimą, tačiau nepateikė. Tik vėliau buvo deklaruota Sodrai, kad atsakovas dirba ir mokami už jį mokesčiai. Buvo kalbėta su atsakovu, kad atidirbs objekte, tada pažiūrės, kiek padaryta, bendrai paskaičiuos ir pagal esamus įkainius atsiskaitys, buvo tariamasi, kad per mėnesį atsakovas gaus 1 000 Eur už darbą. Įkainiai, kuriuos teikia atsakovas, imami iš skelbimų, tačiau atsakovas neįvertina, kad darbdavys dar turi sumokėti mokesčius, todėl vidurkis tokio profilio darbuotojui kaip atsakovas, per mėnesį sudaro apie 1 500 Eur, neatskaičius mokesčių. Direktorius taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jis dirbo nuo 2020 m. gegužės mėnesio, atsakovas iki pat birželio buvo registruotas darbo biržoje
Ieškovės atstovė advokatė pažymėjo, kad visiškai nepagrįsti atsakovo reikalavimai dėl 3 620 Eur sumos, ieškovė sutinka sumokėti 990,45 Eur darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų kompensaciją atsakovui bei 100 Eur netesybas, bet ne tokias dideles sumas, kokias jis apsiskaičiavo; darbdavys negali visos grynos įkainių sumos mokėti atsakovui, kadangi už darbuotoją darbdavys dar moka mokesčius, bei turi likti pelno dalis ir pačiam verslo subjektui, ieškovei kaip juridiniam asmeniui.
Atsiliepimas
Atsakovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad pradėjo dirbti 2020-05-18 pas ieškvoę, įsidarbino 2020-06-17, visą mėnesį vyko jo tikrinimas, buvo sutarta, kad jis dirbs pagal išdirbį, jis rodo darbą ir jam kiekvieną savaitę moka darbo užmokestį; apie įkainius buvo tiksliai kalbėta, lentelėj surašyta viskas. Nurodė, kad tokios srities versle niekas nenurodo kad bus mokama pvz. 1500 Eur, nurodoma 600 Eur, nes pusė sumos darbininkams mokama „vokeliuose“. Patikslino, kad reikalaujamos sumos niekada nekeitė, į rankas turėjęs gauti 2 726 Eur, prašo palikti darbo ginčų komisijos priskaičiuotas sumas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Ieškovę UAB „Kristalo projektai“ ir atsakovą V. K. siejo darbo teisiniai santykiai. Ieškovė teigė, kad atsakovas dirbo nuo 2020 m. birželio 17 d., atsakovas teismo posėdžio metu nurodė dirbęs nuo 2020 m. gegužės 18 d. Teismas, vertindamas visus byloje esančius surinktus įrodymus, kartu ir darbo bylos medžiagą, kurioje pats atsakovas kreipdamasis su prašymu nurodė pradėjęs dirbti pas ieškovę 2020-06-17, o pagal Sodros duomenis – nuo 2020-06-18, daro išvadą, jog atsakovo darbo santykių UAB „Kristalo projektai“ pradžia 2020-06-18, pabaiga 2020-07-17 (darbo bylos psl.8).
Tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl atsiskaitymo už darbą, atleidus atsakovą iš UAB „Kristalo projektai“.
Atsakovas V. K. su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio 2020-07-24 kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją, kuri 2020 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą Nr.DGKS-5501 darbo byloje Nr.APS-131-16456 ir patenkino iš dalies V. K. prašymą, nuspręsdama išieškoti V. K. naudai 1090,45 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2020 m. birželio mėnesį, 1861,94 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas už 2020 m. liepos mėnesį bei 500 Eur netesybas.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).
Ieškovė, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama atmesti V. K. reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Sudarant su darbuotoju darbo sutartį, yra svarbios būtinosios darbo sutarties sąlygos, t.y. darbo funkcija, darbo apmokėjimas ir darbovietė (DK 34 straipsnis). Apie darbo sąlygas darbdavys turi pranešti darbuotojui iki darbo pradžios ir pateikti visą DK 44 straipsnyje nurodytą informaciją, tame tarpe ir darbo sutarties rūšį, darbo funkcijos apibūdinimą, darbo pradžią, darbo užmokestį, jo mokėjimo terminus ir tvarką, bei kitas sąlygas, įtvirtintas šio straipsnio 1 d. 2 – 11 punktuose.
Kaip nustatyta, atsakovas ieškovei pradėjo dirbti, nebuvus sudarytos rašytinės darbo sutarties. Šios aplinkybės šalys neneigia. Tačiau darbdavys, siekdamas tvarkingai įforminti darbo santykius su atsakovu, Sodrai deklaravo atsakovo draudžiamąsias pajamas ir darbo laikotarpius: 2020-06-18 – 2020-07-17, kas patvirtina galiojus tarp šalių darbo sutartį. Nurodyta draudžiamųjų pajamų suma 2020 m. birželio mėnesį – 231,24 Eur, o 2020 m. liepos mėnesį – 376,76 Eur (el.b.apyrašo psl.20). Tokie pat duomenys nurodyti ir ieškovės pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Darbo sutartis tarp šalių nutraukta Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Dėl darbo sutarties nutraukimo ginčo tarp šalių nėra.
Ieškovės atstovas nurodė, kad nuo pat darbo pradžios, nebuvo sutarimo su atsakovu dėl jam mokėtino darbo užmokesčio, nes atsakovas minėjo turintis „patentą“, dirbantis pagal verslo liudijimą, tačiau realiai tokių duomenų ieškovei nepateikė. Jis derino su atsakovu galimus jo darbų įkainius, tačiau atsakovas įkainius teikė, neįvertindamas darbdaviui tenkančių kaštų.
Teismas, vertindamas visus įrodymus byloje, jų tarpe ir rašytinius įrodymus, ir žodinius šalių paaiškinimus, sprendžia, jog nėra pagrindo atsakovo darbo užmokesčio apskaičiavimo pagrindu imti jo paties pateiktų įkainių įvairiems darbams ar tarp dviejų juridinių asmenų, įmonių sąskaitoje-faktūroje nurodytų darbų įkainių (el.b.l.22, el.b.apyrašo psl.5-8). Kritiškai vertinami atsakovo pateikti ranka rašyti skaičiavimai, nesant byloje patikimų įrodymų apie vieno paties atsakovo atliktų darbų apimtis ar buvusią darbo užmokesčio mokėjimo tvarką įmonėje, priklausomą nuo darbų kiekio, kai darbuotojas dirbo pagal sudarytą darbo sutartį, o ne pagal verslo liudijimą.
Nors atsakovas nesutiko, kad darbdavys turėjo teisę mokėti jam minimalų darbo užmokestį, nes jis yra plataus profilio kvalifikuotas specialistas ir jam netaikytinas DK 141 str. 2 d. nurodytas minimalaus darbo užmokesčio kriterijus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo kvalifikaciją, jo darbo įkainius pas kitus darbdavius ar kt.
Teismas sprendžia, jog atsakovui pagrįstai buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, susietas su DK 141 straipsniu, t.y. minimaliuoju darbo užmokesčiu. Kartu, ieškovės direktoriui paaiškinus, jog minimalus darbo užmokestis buvo kaip ir „garantinis“, o faktinis atsakovo darbo užmokestis dar priklausė ir nuo padarytų darbų kiekio ir ieškovė buvo pasiruošusi atsakovui sumokėti 1500 Eur (neatskaičius mokesčių) už per mėnesį atliktą darbą, bet įvykus konfliktui ir atsakovui nebevykus į darbą bei nenurodžius sąskaitos atsiskaitymui, su juo liko neatsiskaityta.
Esant ieškovės vadovo pripažinimui, jog atsakovui turėjo sumokėti daugiau nei minimalią mėnesinę algą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atsakovui priteisti neišmokėtą 1500 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už jo dirbtą darbą per vieną mėnesį.
Nors atsakovas teigė, jog dirbo viršvalandžius ir poilsio dienomis, to patvirtinimui byloje nėra jokių įrodymų. Laikant, jog nuo 2020-06-18 iki 2020-07-17 atsakovas dirbo 20 darbo dienų, kompensacija už nepanaudotas atostogas, apskaičiuota pagal darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2017 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr.496, sudaro 142,86 Eur (1500 / 21 x 2).
Ieškovės direktorius patvirtino, kad po darbo santykių nutraukimo su atsakovu neatsiskaitė, nes jis nenurodė savo sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus.
Darbdavys, būdamas atsakingas už darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą, darbo sutarties vykdymą, darbo užmokesčio mokėjimą, šias pareigas privalo vykdyti skaidriai, laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Galioja prezumpcija, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Dėl to už visų darbdavio veiksmų padarinius yra atsakingas pats darbdavys pagal įstatymą.
Pagal Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Susidarius situacijai, kad darbdavys neatsiskaitė su atsakovu, nesumokėjo jam visų priklausančių sumų, yra pagrindas spręsti dėl netesybų priteisimo iš darbdavio.
Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju <…>, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Netesybų skaičiavimui turi būti imamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį.
Byloje nustačius, kad atsakovui turėjo būti mokamas 1500 Eur darbo užmokestis, netesybos apskaičiuotinos nuo 1421,80 Eur vidutinio darbo užmokesčio (apskaičiuota pagal darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2017 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr.496, ir 2020 m. vidutiniam darbo dienų skaičiui buvus nustatytam 21,1) dydžio ir sudaro 8 530,80 Eur.
Teismui priskaičiavus atsakovui priklausančią 8 530,80 Eur netesybų sumą, vertinant susiklosčiusią sudėtingą situaciją darbo ir verslo rinkoje Lietuvoje 2020 metais dėl įvesto karantino stabdant pasaulinės pandemijos Covid-19 plitimą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pas ieškovę dirbo tik vieną mėnesį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir kitais darbo teisėje svarbiais principais, pripažintina, kad priteisti visą netesybų sumą būtų pernelyg didelė disproporcija ir neadekvati sankcija darbdaviui esamoje situacijoje, todėl ši suma mažintina, kartu įvertinant ieškovės pripažinimą dėl neatsiskaitymo, bei paties atsakovo nebendradarbiavimą, nesudarant galimybės ieškovei atsiskaityti pavedimu į atsiskaitomąją atsakovo sąskaitą banke. Remiantis išdėstytu, atsakovui iš ieškovės priteisiama 700 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų suma, tokiu būdu užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą, laikantis DK 24 straipsnyje įtvirtinto sąžiningumo principo.
Dėl teismo sprendimo vykdymo
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalimi, teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimą dėl darbo užmokesčio priteisimo, ir sprendime nustatyta dalis neturi viršyti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad skubiam vykdymui buvo nukreiptas darbo ginčų komisijos sprendimas, bei į darbuotoją, kaip silpnesnę darbo teisinių santykių šalį civiliniame procese, teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl 700 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio išieškojimo iš ieškovės atsakovo naudai.
Pažymėtina, kad ieškovei išmokant atsakovui priteistas sumas (vykdant teismo sprendimą), turi būti įvertintos jau darbuotojui sumokėtos sumos po jo atleidimo iš darbo.
Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 punktu, „vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui, kartu pateikdamas skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją. Apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje“. Taigi, ieškovės kaip darbdavio pareiga išlieka bendradarbiauti tiek su darbuotoju, kuriam išmokamos susijusios su darbo santykiais sumos, tiek su Socialinio draudimo fondo valdyba, nurodant, patikslinant esant būtinumui, apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, tiek su darbo ginčų komisijos sprendimą, teismo sprendimą vykdančiu antstoliu, kad darbuotojo naudai išieškomos sumos būtų tokios, kokios nurodytos vykdomuosiuose dokumentuose, bei atitinkamai sumokėjus darbdaviui privalomus mokesčius ar nurodant, jog dalis sumų jau yra sumokėta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas po 363 Eur išlaidas advokatei ir prašė jas priteisti iš atsakovo (el.b.apyrašo psl.38-40).
Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas po 100 Eur išlaidas už teisines paslaugas (el.bylos pop. priedo 16 psl.). Kaip matyti iš PPK, paslaugas suteikė ir kvitą išrašė teisininkė R. Š. (b.l.88-94, 100-106). Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 56 - 60 straipsniais, sprendžia, jog tokios atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos negali būti atlygintos, nes paslaugos suteiktos ne advokato (advokato padėjėjo), ar kito asmens, galinčio būti atsakovo atstovu teisme ir teikti teisines paslaugas.
Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo klausimą, atsižvelgus į tai, kad darbdavio, reiškusio ieškinį dėl pripažinimo jį esant atsiskaičiusį su darbuotoju, ieškinį tenkinus iš dalies, teismui pripažinus, jog darbdavys liko atsakovui skolingas, neatsiskaitė atleisdamas iš darbo, vertintina, jog byla išspręsta atsakovo – darbuotojo naudai, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais, įvertindamas darbuotoją, kaip silpnesnę proceso šalį, ieškovei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 307 straipsniais, teismas
NUSPRENDĖ:
Uždarosios akcinės bendrovės „Kristalo projektai“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovo V. K., a.k.(duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kristalo projektai“, j.a.k.304922847, 1 642,86 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt du eurus 86 euro centus, neatskaičius mokėtinų mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Priteisti atsakovo V. K., a.k.(duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kristalo projektai“, j.a.k.304922847, 700 Eur (septynis šimtus eurų, neatskaičius mokesčių) netesybų.
Nukreipti sprendimo dalį dėl 700 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio sumos išieškojimo iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kristalo projektai“, j.a.k.304922847, atsakovo V. K., a.k.(duomenys neskelbtini), naudai skubiai vykdyti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. DGKS-5501 darbo byloje Nr. APS-131-16456 netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.