Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-25 · Civilinė byla Nr. 2S-734-658/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-25
Bylos Nr.
2S-734-658/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
B. P., O. D.
Atsakovas
Varėnos rajono savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, J. P.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-734-658/2015(Proceso Nr. .2-51-3-00841-2014-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4; 121.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių B. P. ir O. D. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-84-308/2015 pagal ieškovių B. P. ir O. D. patikslintą ieškinį atsakovams Varėnos rajono savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, J. P. dėl VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro įrašo pripažinimo negaliojančiu ir dėl Varėnos rajono Varėnos apylinkės viršaičio pavaduotojos pažymos Nr. 4 bei 2014 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1776 „Dėl Varėnos rajono Perlojos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto“ dalies, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės 2014-09-10 ieškiniu prašė pripažinti VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro įrašą, pagal kurį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta „Gyvenamoji (vieno buto pastatai)“ negaliojančiu. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti ieškovėms nuosavybės teise priklausančio 8,93 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos inicijuotą ribų patikslinimo ir kadastro duomenų bylos parengimo procesą; 2) uždrausti trečiajam asmeniui J. P. bei jo teisių perėmėjams žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) statyti statinius, sodinti daugiamečius augalus, laikyti bet kokį savo turtą, galintį apsunkinti šios žemės dalies grąžinimą ieškovėms, taip pat galintį pakenkti žemės našumui bei kokybei, uždrausti atlikti kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius joms atsiuntė 2014-01-27 raštą, kuriuo informavo, jog vykdant Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą, pradėjo ieškovėms priklausančio žemės sklypo ribų patikslinimo ir kadastro duomenų bylos parengimo procesą. Ieškovių teigimu, nesustabdžius šių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus veiksmų, ieškovėms palankus teismo sprendimas negalėtų būtį įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkėtų, nes reikėtų iš naujo keisti ieškovėms priklausančio sklypo ribas, o tai pareikalautų didelių laiko, finansinių bei žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Be to, kad ribų keitimas gali būti ne tik sunkesnis, bet ir neįmanomas, nes dabartinis pastato savininkas ieškovių žemės sklypo dalį gali būti užstatęs pastatais, užsodinęs daugiamečiais augalais, padalijęs, įrengęs tvenkinį ar atlikęs kitus veiksmus, dėl kurių sklypo grąžinimas į pradinę padėtį būtų realiai neįgyvendinama teisinė fikcija. Pažymėta, kad grėsmė, jog pastato savininkas atliks minėtus veiksmus yra reali, nes šiuo metu dalyje žemės sklypo yra pasodinęs daugiamečius augalus, medžius, o tam tikrą sklypo dalį naudoja žvyrui ir plytoms laikyti, taip niokodamas žemės funkcionalumą (b.l. 2-16).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nustatė, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai nesusiję su nagrinėjama byla. Ieškinio patenkinimo atveju būtų keičiamas įrašas Nekilnojamojo turto registre, o šio sprendimo įvykdymui realiai jokių kliūčių nebus. Teismas sprendė, kad ieškovių prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra galimai susiję su tolimesniais jų veiksmais, galimai ateityje reiškiant kitus reikalavimus atsakovų, trečiųjų asmenų atžvilgiu, kurių realų vykdymą sieks užsitikrinti tokio pobūdžio priemonėmis, kaip dabar pareikštas prašymas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės siekia apriboti trečiojo asmens J. P. valdymo ir naudojimo teises, nors nėra pareikštas joks reikalavimas, susijęs su žemės sklypo nuosavybės statuso (valdymo, naudojimo ir disponavimo) keitimu. Nesant grėsmės, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps nebeįmanomas, teismas ieškovių prašymą atmetė (b.l. 17-18).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 20-24) ieškovės B. P. ir O. D. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde teigiama, kad nėra svarbu ar ieškinyje pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai nukreipti atsakovų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu, kadangi yra svarbu užtikrinti realų, o ne formalų ieškinio reikalavimų įgyvendinimą. Nors netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pastato paskirtį nustatantis įrašas ir galės būti pakeistas, tačiau sprendimo, kuriuo bus patenkintas ieškinys įgyvendinamas bus formalus – nors pastato paskirtis bus pakeista, tačiau pavyzdžiui dėl užstatyto ploto ar užsodinto žemės sklypo dabartinės padėties užtikrinimas gali būti neįmanomas. O tuo atveju, jei Nacionalinė žemės tarnyba inicijuos žemės sklypo ribų pakeitimą, tai restitucija bei visas procesas bus ne tik ilgas, bet ir brangiai kainuojantis visoms šalims. Jei šioje byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės – būtų išsaugoma galimybė taikyti restituciją natūra. Trečiajam asmeniui J. P. imantis tokių veiksmų, kurie jį vis labiau susaisto su žemės sklypu ir, kurie blogina žemės kokybę, ieškovių galimybė atgauti žemę natūra bus itin apribota. Pažymi, kad yra reali grėsmė, kad pastato savininkas atliks veiksmus dėl kurių sklypo grąžinimas į pradinę padėtį bus realiai neįgyvendinamas, kadangi dalyje sklypo jis jau yra pasodinęs medžius, daugiamečius augalus, o dalį sklypo naudoja žvyrui ir plytoms laikyti taip niokodamas žemės funkcionalumą. Netaikus laikinųjų apsaugos priemonių pažeidžiami ieškovių nuosavybės interesai, tuo tarpu taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovai ir tretieji asmenys jokių pažeidimų nepatirtų, nes išliktų šiuo metu susiklosčiusi situacija.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Varėnos rajono savivaldybė prašo atskirojo skundo netenkinti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-12-05 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi tretiesiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai ir J. P. nėra pareikšta jokių reikalavimų. Pažymi, kad bet koks teismo sprendimas nesukels ieškovėms teisinių pasekmių. Šiuo atveju, jei žemės plotas, reikalingas ginčo pastato su priklausiniu eksploatacijai, nebūtų valstybės išperkamas, tai ieškovių siekis į nuosavybės teisų atkūrimą grąžinant žemę natūra gal ir galėtų būti įgyvendintas.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

Kauno apygardos teisme 2015-03-12 gauti apeliančių rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad Varėnos rajono apylinkės teismui jos 2015-03-06 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame iškėlė naują reikalavimą trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl įsakymo dalies panaikinimo, todėl išnyko pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad trečiojo asmens atžvilgiu nėra reiškiami jokie reikalavimai ir nebėra pagrindo netenkinti atskirojo skundo ta apimtimi, kuria prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones Nacionalinei žemės ūkio tarnybai. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikiama ir patikslinto ieškinio kopija.

CPK 323 straipsnis draudžia pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti ar papildyti apeliacinį skundą. Ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Kauno apygardos teismui, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminams, pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės yra nurodomas naujas atskirojo skundo pagrindas, kuris nebuvo nurodytas pateiktame atskirajame skunde. Šis pagrindas nėra išvestinis iš pateiktame atskirajame skunde nurodyto pagrindo, juo nesiekiama detaliau paaiškinti ar išplėsti išdėstytus argumentus, tačiau suformuluojamas kokybiškai naujas atskirojo skundo pagrindas. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 323 ir 338 straipsniais apeliančių rašytiniai paaiškinimai atsisakytini priimti.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieškovės Varėnos rajono apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismas 2015-03-13 priėmė. Patikslintame ieškinyje ieškovės pareiškė naujus reikalavimus dėl Varėnos rajono Varėnos apylinkės viršaičio pavaduotojos 1994-01-10 Alytaus inventorizacijos biurui pateiktos pažymos Nr. 4 bei 2014 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1776 „Dėl Varėnos rajono Perlojos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto“ dalies, kuria J. P. yra suprojektuotas 0,53 ha namų valdos žemės plotas Nr. 990, panaikinimo.

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301, 338 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis tikrinama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Taigi, atskirojo skundo pagrindas gali būti tos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas nutartį, turėjo jį priėmęs teismas. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir vertina atskirojo skundo argumentus, apeliančių vertinimu, pagrindžiančius ginčijamos teismo nutarties neteisėtumą, pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovių 2014 m. rugsėjo 10 d. ieškinį, o ne pagal vėliau pateiktą patikslintą ieškinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pateikdamos patikslintą ieškinį, ieškovės taip pat suformulavo analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip ir pirminiame ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas patikslintame ieškinyje pareikštą prašymą išsprendė 2015 m. kovo 13 d. nutartimi. Ieškovėms nesutinkant su šia teismo nutartimi jos turėjo teisę pagal CPK 334-335 straipsniuose įtvirtintas taisykles dėl pastarosios nutarties paduoti atskirąjį skundą. Ši apeliacijos teisė negali būti realizuojama apeliantėms papildant jau paduoto atskirojo skundo dėl 2014-12-05 nutarties pagrindą.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės reiškė reikalavimą pripažinti VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro įrašą, pagal kurį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta „Gyvenamoji (vieno buto pastatai) negaliojančiu. Ieškinio patenkinimo atveju būtų pripažintas negaliojančiu Nekilnojamojo turto registro įrašas. Toks sprendimas yra sprendimas dėl pripažinimo, jam įvykdyti nereikalingos priverstinio vykdymo priemonės, o teisines pasekmes sukuria pats tokio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo faktas. Tuo tarpu prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovės siekia sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos inicijuotą žemės sklypo ribų patikslinimo ir kadastro duomenų bylos parengimo procesą bei uždrausti trečiajam asmeniui J. P. statyti statinius, sodinti daugiamečius augalus, ir pan., t.y. apriboti trečiojo asmens daikto valdymo teisę. Reikalavimų, kuriem užtikrinti būtų reikalingos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, byloje nėra pareikšta, todėl pirmosios instancijos išvada, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais pripažintina visiškai pagrįsta. Tiek iš ieškinio, tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, kad būtinumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės grindžia galimai ateityje ieškovių reikštinais reikalavimais būsimose bylose ar prašant atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje Varėnos rajono apylinkės teismo byloje. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo - tai yra toje byloje, kurioje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimto teismo sprendimo įvykdymą, o ne bet kokį, galimai kada nors ateityje pareikštą reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nei pasunkės nei pasidarys negalimu, o tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės pagal byloje pareikštą reikalavimą yra nereikalingos, nesusijusios su pareikštu reikalavimu ir dėl to negali būti taikomos. Taigi nagrinėjamu atveju nėra tenkinama CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nei žemės sklypo ribų patikslinimas, nei žemės sklypo vienoks ar kitoks naudojimas, neturės jokios įtakos galimybei pripažinti Nekilnojamojo turto registro įrašą dėl pastato paskirties negaliojančiu. Pažymėtina, kad tuo atveju jei būtų priimtas ieškovėms palankus teismo sprendimas, šis sprendimas pats savaime nesukurs jokių tiesioginių teisinių pasekmių susijusių su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, jo ribomis ir pan. Atskirajame skunde didelis dėmesys skiriamas argumentų, susijusių su restitucijos taikymu ir poreikiu užtikrinti galimybę taikyti restituciją natūra, dėstymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restitucija yra taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Tačiau byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų dėl kurių būtų reikalingas restitucijos taikymas. Akivaizdu, kad pripažinus Nekilnojamojo turto registro įrašą dėl pastato paskirties – jokia restitucija nebus taikoma, dėl to ir atskirojo skundo argumentai, susiję su būtinybe užtikrinti restitucijos taikymą, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, neturi jokios teisinės reikšmės. Visiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismui nustačius, jog šioje byloje pareikštos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos – teismas turėjo nustatyti ieškinio trūkumus, o ne atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas pašalinti ieškinio, kaip procesinio dokumento, neatitikimą jo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams. Trūkumų šalinimo institutas nėra taikomas trūkumams, susijusiems su teise į ieškinio ar juo labiau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimą. Civiliame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes. Teismas neturi teisės nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jam įgyvendinus laikanti proceso įstatymo reikalavimų, t.y. teismui pateikus ieškinį atitinkantį jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, byla yra nagrinėjama būtent pagal ieškovo ieškiniu nustatytą teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantės nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 323 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas,

nutaria:

ieškovių B. P. ir O. D. rašytinius paaiškinimus su priedais atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

atskirąjį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis