Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2021-09-14 laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 22.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tarpusavio konflikto metu, įkando nukentėjusiajam E. U. į dešinį petį, tuo padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei vieną kartą sudavė E. U. peiliu į krūtinės sritį, padarydama kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės durtinę pjautinę žaizdą su krūtinplėvės pažeidimu, t. y. padarė E. U. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamoji A. N. kalta prisipažino ir parodė, kad į butą (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, 2021-09-14 apie 18 val. atėjo E. U., su kuriuo anksčiau buvo sugyventinai ir turi bendrą vaiką. E. U. sakė, kad šiek tiek vartojęs alkoholio, o ji buvo atsidariusi vieną alaus skardinę, bet ar ją išgėrė neatsimena. Jiems abiem būnant buto virtuvėje, ji telefonu susirašinėjo su savo pažįstamu ir netyčia jam paskambino bei su juo kalbėjo. E. U. dėl to supyko ir pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Ji trenkė nukentėjusiajam delnu į veidą. E. U. trenkė jai atgal, abu atsistojo ir dar kartą apsitalžė vienas kitam per veidus. Nukentėjęs ją suėmęs laikė, o ji įkando jam į petį. E. U. stūmė ją ant žemės, apspardė šiek tiek ir kumščiu trenkė į smakrą. Tada jis išėjo per virtuvės duris į koridorių ir jas uždarė. Ji pasiėmė didelį virtuvinį peilį ir per uždarytas virtuvės duris parodė jį, kad nukentėjęs daugiau nelįstų. Neatsimena kuris iš jų atidarė virtuvės duris. Nukentėjęs koridoriuje stovėjo veidu į ją, o ji tarpduryje tarp virtuvės ir koridoriaus. Ji nukentėjusiajam iš pradžių du kartus pagrasino peiliu, o trečią kartą dūrė į kairį šoną tarp šonkaulių.

Kaltinamoji A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kilus konfliktui tarp jos ir nukentėjusiojo dėl jos pokalbio telefonu su E. S., jis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, žemino ją, kol galiausiai ji neiškentė ir dešiniu delnu trenkė jam į kairį žandą. Jis iš karto sudavė jai atgal delnu į kairį žandą. Tada jie atsistojo ir tarp jų įvyko susistumdymas, kas pradėjo pirmas, ji nepamena. Žino, kad tiek ji jam, tiek jis jai po kelis kartus sudavė delnais į veidus. Tada jis kažkaip atsistojo jai iš už nugaros, suėmė ją ir ji tuo metu įkando jam į kairės rankos (vidinėje pusėje) ar tai dilbį, ar tai žastą. Jis dėl to labai supyko, parvertė ją ant žemės ir kelis kartus, mažiausiai du, spyrė greičiausiai į kojas. Jai begulint ant grindų, jis pasilenkė virš jos ir kumščiu sudavė į smakrą. Tada jis išėjo į koridorių, uždarė paskui save virtuvės duris, o ji pakilo nuo grindų ir pasiėmė peilį. Iš pradžių ji jam tą peilį demonstratyviai parodė pro virtuvės durų stiklą. Tada jis priėjo prie virtuvės durų, atidarė jas, išvadino ją "durna" dėl peilio ir ji pradėjo peiliu prieš jį mosikuoti, tarsi imituodama dūrius, tačiau iš tikrųjų durti neketino. Pirmus du kartus imituodama dūrius ji net nelietė peiliu E. U., o trečią kartą peilis kažkaip įsmigo į jį. Negali atsiminti, ar tada ji pati kiek stipriau peiliu imitavo dūrimą ir taip įdūrė E. U., ar jis pats tada palinko į ją arčiau ir dėl to peilis smigo į jį. Suprato, pataikė jam kažkur į kairę pusę tarp šonkaulių. (t. 2, b.l. 36-43, 49-66).

Kaltinamosios kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs E. U. parodė, kad jis būdamas bute pas kaltinamąją ir pamatęs, jog ji telefonu bendrauja su kitu žmogumi, paprašė padėti telefoną. A. N. jam sudavė delnu vieną kartą į veidą. Tada jis jai sudavė vieną ar du kartus, bandė atimti telefoną. Jis stovėjo už kaltinamosios ir bandė ištraukti telefoną, o ji pasisukusi įkando jam. Jis kaltinamąją pastūmė ir ji nugriuvo. Jos nespardė. Ji pasakė „dink iš čia“, ar „išeik iš čia“. Jis nenorėjo išeiti ir ji paėmė peilį. Jis atidarė virtuvės duris ir išėjęs į koridorių jas uždarė. A. N. priėjo prie durų, kažką sakė. Durys su nelygiu stiklu ir sunkiai matyti, bet matė, kad ji kažką rankoje turėjo, negali pasakyti, ar ten buvo peilis. Atidaręs duris matė, kad A. N. turi peilį. Jis pasakė jai „ durna, ką darai“. Jam stovint priešais virtuvės duris iš priekio prieš kaltinamąją, ji priėjo prie jo ir dūrė peiliu. Jis išėjo iš buto ir išsikvietė greitąją pagalbą. Anksčiau tarp jų buvo konfliktų, abipusio smurto, mušėsi ir keikėsi. Tą vakarą jis buvo išgėręs trauktinės, o A. N. gėrė alų iki 5 laipsnių stiprumo skardinėje.

Nukentėjusysis E. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas A. N. atnešė nupirkęs apie 8 skardines alaus apie 5 laipsnių stiprumo, 0,5 litro talpos, taip pat nupirko vieną buteliuką trauktinės "Trejos devynerios", 0,33 litro talpos. Virtuvėje jis ir A. N. vartojo alkoholį - jis gėrė trauktinę, o ji alų, kartu rūkė. Konfliktas greičiausiai kilo dėl to, kad ji visą laiką bendraudama su juo „sėdėjo“ telefone ir vis ten kažką darė. Jis dėl to jai pasakė pastabą, paprašė, kad ji padėtų telefoną į šalį. Jam atrodo, kad iš dešinio šono priėjęs stvėrė jos telefoną. Telefoną laikė abu, ji pradėjo savo laisva ranka jį mušti į veidą, sudavė mažiausiai 7 antausius, jis niekaip į tai nereagavo, jos nemušė. Kol ji jį taip mušė, jis savo antra ranka stvėrė jos telefoną. Ji tai pamačiusi pradėjo jį kandžioti. Iš pradžių įkando į kairę ranką, toliau įkando kažkur į krūtinę, dar kelis kartus bandė įkasti į kitas vietas ir galiausiai įkando į dešinės rankos petį. Jis paleido jos telefoną ir kokius 3-4 kartus sudavė jai kairės rankos delnu į veidą. A. N. vis tiek neaprimo, dar labiau įsiuto, bandė suduoti jam, jie susistumdė, jis ją kiek stipriau pastūmė ir ji, jei gerai pamena, pargriuvo. Galiausiai jis išėjo iš virtuvės ir uždarė duris. Laikė jas uždaręs, nes pro virtuvės durų stiklą, kuris yra kažkiek permatomas, matė, kad A. N. turi rankose peilį ir ji pati sakė, kad "už šitą tave papjausiu". Ji buvo agresyvi, rėkė vis tą patį, bandė atidaryti virtuvės duris, tačiau jis jas laikė, neleido jų atidaryti. Palaukė apie 30 sekundžių, kol galiausiai paleido duris, padarė du žingsnius atgal ir staiga pajuto dūrį kairėje pusėje ties šonkauliais (t. 1, b.l. 102- 104).

Liudytojas A. K. parodė, kad yra kaltinamosios kaimynas, tačiau įvykio aplinkybių neprisiminė, bet patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2021-09-14 apie 20.30 val. išgirdo, kaip gretimame bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarp vyro ir moters kilo barnis, girdėjosi vieno vyro ir vienos moters balsai. Šis barnis tęsėsi maždaug iki 22.15 val. Išgirdo tik keletą suprantamų žodžių, kad moteris šaukė "nesistumdyk!", o vyras - "tu man esi niekas!", girdėjosi daug keiksmažodžių, pagrinde keikėsi vyras. Iš moters balso, kurį atpažino, suprato, kad barasi jo kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug 22.30 val. viskas nurimo (t. 1, b.l. 156-157).

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-09-14 apie 21.30 val. girdėjo garsų bildesį iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Viršuje gyvenanti moteris šaukė "baik, baik!", o vienas vyriškas balsas surėkė "aš tau padarysiu!". Kaip suprato, vyko konfliktas poroje, tarp vyro ir moters, jie tarpusavyje barėsi, vienas ant kito rėkavo. Tai truko apie 5 minutes (t. 1, b.l. 151-152).

Liudytojas A. S. parodė, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ tamsiu paros metu matė nukentėjusįjį, kuriam iš pilvo bėgo kraujas. Girdėjo kaip jis sakė atvykusiems pareigūnams, kad nieko neatsimena. Mano, kad jis buvo neblaivus, nes nerišliai kalbėjo.

Liudytoja I. M., tyrėja, parodė, kad nukentėjusįjį apklausė prieš tai su juo suderinusi atvykimo laiką ir jam pasisiūlius būtent tą dieną atvykti į apklausą. Parodymus rašė iš nukentėjusiojo žodžių ir davė jam skaityti protokolą. Jis pastabų dėl protokolo neturėjo ir jį pasirašė. Ji įvykio aplinkybes žinojo tik iš kaltinamosios parodymų.

Specialisto išvadoje Nr. G2949/2021(01) E. U. konstatuota kriauryminė krūtinės ląstos kairės durtinė pjautinė žaizda su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio peties odos nubrozdinimas. Kiauryminė krūtinės ląstos kairės durtinė pjautinė žaizda su krūtinplėvės pažeidimu galėjo susidaryti užduotyje nurodytu laiku, duriant peiliu į krūtinės ląstos kairę. Dešinio peties odos nubrozdinimas padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Kiauryminė krūtinės ląstos kairės durtinė pjautinė žaizda su krūtinplėvės pažeidimu kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio peties odos nubrozdinimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 136-141).

Apžiūros protokole nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje ant sienos ir laminuotos grindų dangos matomi rusvos spalvos medžiagos pėdsakai, panašūs į kraują (t. 1, b.l. 33-45).

Utenos miesto vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo įraše užfiksuota, kad 2021-09-14, 22:28:00 prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos (duomenys neskelbtini) gatve nuo daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusės prieina jaunas šviesių plaukų vyriškis, laikantis kaire ranka prie ausies mobilų telefoną, dešine ranka suėmęs kairį šoną (t.1, b.l. 52-54).

Policijos pareigūnų tarnybinės vaizdo kameros įraše 2021-09-14 laikotarpio nuo 22:32:52 iki 22:46:08 užfiksuotas policijos pareigūnų atvykimas į Utenos miesto prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" automobilių stovėjimo aikštelę, kur rastas sėdintis ant asfaltuotos aikštelės dangos atsirėmęs į automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulą E. U. (t. 1, b.l. 57-68).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V2803740-21 konstatuota, kad ant A. N. marškinėlių rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. U. genotipu. Ant A. N. šlepečių gauto DNR profilio alelių rinkinys sutampa su jos ir E. U. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2021-09-15 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. U. genotipu (t.1, b.l. 176-183).

Kaltinamoji pripažino peiliu sužalojusi E. U., bet teigė tai padariusi dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė nukentėjęs bandydamas atimti jos telefoną, vadindamas ją įžeidžiančiais žodžiais, parversdamas ant grindų, suduodamas smūgius, įspirdamas.

Byloje surinkti aptarti įrodymai neleidžia padaryti išvados, kad kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį staiga labai susijaudinusi dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jo poelgio.

Kaltinamoji ir nukentėjęs buvę sugyventiniai. Abu pripažino ir anksčiau tarp jų buvus ne tik žodinių, bet ir smurtinių konfliktų, kurių jie per daug nesureikšmina. Esant tokio pobūdžio tarpusavio santykiams, nukentėjusiojo bandymas atimti iš kaltinamosios telefoną ar jo pasakyti necenzūriniai bei kitokie įžeidžiantys žodžiai negali būti vertinami kaip jai visiškai neįprastas ir tokio lygmens neteisėtas elgesys, kuris galėjo sukelti staigų labai didelį susijaudinimą. Liudytojai A. K. ir K. K., kurie būdami to paties namo kituose butuose girdėjo kaltinamosios ir nukentėjusiojo barnį, teigė girdėję daug keiksmažodžių, pagrinde keikėsi vyras, jie tarpusavyje barėsi, vienas ant kito rėkavo. Iš to galima spręsti, kad toks konfliktiškas bendravimas buvo būdingas abiem pusėms. Kaltinamoji, nukentėjusiajam bandant atimti iš jos telefoną, pirma pradėjo smurtauti prieš jį suduodama kelis kartus delnu jam į veidą, įkasdama į petį. Ji nukentėjusįjį sužalojo peiliu po to, kai jis jau buvo išėjęs iš virtuvės, kurioje vyko jų tarpusavio konfliktas, ir jokių neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu nedarė. Todėl akivaizdu, kad ji sužalojo nukentėjusįjį ne dėl staigaus didelio susijaudinimo, o apimta jų tarpusavio konflikto metu kilusio pykčio.

BK 136 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio baudžiamojo įstatymo straipsnio prasmę staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai sumažina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iš esmės prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-209/2010).

Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, nukentėjusiojo elgesys, kai jis bandė atimti iš kaltinamosios mobilų telefoną bei vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, nelaikytinas BK 136 straipsnio prasme tokio lygio neteisėtu ar įžeidžiančiu, kad sukeltų jai staigų didelį susijaudinimą ir pateisintų jos pavartotą fizinį smurtą sukėlusį sunkius padarinius. Nenustatyti itin įžeidžiantį nukentėjusiojo elgesį rodantys tyčiniai į moralės bei dorovės principų ar žmogaus garbės ir orumo pažeidimą nukreipti veiksmai. Faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, kad kaltinamoji veikė esant dideliam nukentėjusiojo sukeltam susijaudinimui.

Kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį, kai jis jau buvo išėjęs iš virtuvės, kurioje tarp jų buvo kilęs konfliktas, į koridorių ir uždaręs duris. Kaltinamoji ir nukentėjęs nenurodo, kad šiuo momentu jis būtų daręs ką nors neteisėto ar įžeidžiančio. A. N. jau pasibaigus konfliktui paėmė peilį ir, vienam iš jų atidarius virtuvės duris, būdama tarpduryje dūrė juo koridoriuje priešais ją stovėjusiam nukentėjusiajam. Ji durdama peiliu nukentėjusiajam į svarbią gyvybei ir sveikatai vietą – į kairę krūtinės pusę, suvokė, jog kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad gali jį sužaloti, ir norėjo bet kokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Pagal nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastą ir nesant kvalifikuojančių požymių kaltinamosios veika sudaro BK 135 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Ji padarė sunkų tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Vertinant A. N. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad ji nusikalto būdama neteista, dirba, charakterizuojama teigiamai, viena augina mažametę dukrą, gimusią 2018-11-19, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas: už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir netinkamą atliekų tvarkymą.

A. N. padaryta veika vertinama sunkiu nusikaltimu, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pagal BK 75 straipsnio nuostatas negali būti atidedamas.

Kaltinamosios asmenybę apibūdinantys duomenys išimtinai teigiami, todėl jos padarytas nusikaltimas vertinamas kaip jai nebūdingas ir atsitiktinis. Ji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino esmines kaltinimo aplinkybes, neneigė sužalojusi nukentėjusįjį ir dėl to gailėjosi. Tai rodo jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir žymiai mažesnį kaltinamosios asmenybės ir veikos pavojingumą. Nukentėjęs jai atleido ir nuo tyrimo pradžios siekė sušvelninti jos padėtį iš pradžių pareigūnams neatskleisdamas, kad būtent ji jį sužalojo, o teismo posėdyje prašydamas jai kuo švelnesnės bausmės. Kaip minėta, kaltinamoji viena augina mažametę dukrą, byloje nėra duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą ir auklėjimą. Dėl išdėstytų aplinkybių visumos sankcijoje numatytos, kad ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Pagal teismų praktiką vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys Nr. 2K-40-648/2020, 2K-276-1073/2020).

Išdėstytais motyvais, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai skirtina kitos rūšies bausmė, nei numatyta sankcijoje už jai inkriminuojamą nusikaltimą – laisvės apribojimas, kurios dydis, esant teigiamiems asmenybę apibūdinantiems duomenims, bet ir vertinant padarytos veikos pavojingumą, parinktinas artimas šios bausmės vidurkiui.

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė nutartis 2K-276-1073/2020). A. N., įvertinus jos padarytos veikos sunkumą ir pavojingumą bei siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, skiriant laisvės apribojimo bausmę, skirtina ir intensyvi priežiūra (BK 48 straipsnio 3 dalis) 4 (keturiems) mėnesiams - jos buvimo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl nukentėjusiojo E. U. gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas įrodymais (t.1, b.l. 191-194) ir tenkinamas visa apimtimi, atėmus kaltinamosios sumokėtą dalį – 400 eurų (t.2, b.l.172, t.3, b.l.180), priteisiant 419,22 eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 115 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai, nuoplovos, dvejos kelnės, marškinėliai, šlepetės, liemenėlė, saugomi Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, (t.1, b.l. 184-187), 2021-12-14 kvitas Nr. 1003080, sunaikintini, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu).

Kaltinamajai iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t.2, b.l.109-110).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kalta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, skiriant jai 4 (keturiems) mėnesiams intensyvią priežiūrą - jos buvimo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Priteisti iš A. N. 419,22 eurus už E. U. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buv. Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

A. N. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pavyzdžius genetinei daktiloskopijai, nuoplovas, dvejas kelnes, marškinėlius, šlepetes, liemenėlę, saugomus Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, 2021-12-14 kvitas Nr. 1003080, sunaikinti, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.