- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- e2YT-7825-377/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., K. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., K. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio P. B., mirties(duomenys neskelbtini)atsiradusį palikimą priėmiau ji, jo sutuoktinė E. B., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad su P. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje susilaukė keturių vaikų: (duomenys neskelbtini) Su sutuoktiniu vedė bendrą ūkį, gyveno santuokos metu įsigytoje valdoje, adresu Šiuo adresu deklaruotos jų gyvenamosios vietos. Po P. B. mirties buvo būtina per 3 mėnesius kreiptis į notarą, parašyti pareiškimą, kad palikimas po asmens mirties buvo priimtas, tačiau šio veiksmo neatliko nei ji, pareiškėja, nei jų vaikai. Po sutuoktinio P. B. mirties atsirado paveldimas turtas: ½ dalis į 56/100 gyvenamąjį pastatą, ½ tvartą, ½ daržinę, tvartą; ūkinį pastatą, 56/100 kitų inžinerinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Šis nekilnojamas turtas buvo įgytas jų santuokos metu, (duomenys neskelbtini) pagrindu ir teisiškai įregistruotas E. B. vardu. Pareiškėja nurodo, kad nors į notarą per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipėme, po P. B. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėjo valdyti ji, pareiškėja, liko gyventi tuose pačiuose namuose, mokėjo visus su namo eksploatavimu susijusius mokesčius ir tęsia disponavimą visais P. B. turėtais daiktais, buitiniais prietaisais.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimais su pareiškėjos pareiškimu sutinka visiškai, prašo jį tenkinti.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėja E. B. ir P. B. buvo sutuoktiniai. Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) E. B. ir P. B. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini).
Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad E. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu(duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos sutuoktinis bei suinteresuotų asmenų tėvas P. B. mirė (duomenys neskelbtini) Po P. B. mirties atsirado paveldimas turtas: (duomenys neskelbtini)
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad po P. B. mirties, jo įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo bylos notarų biure neužvesta. Tai patvirtina 2025 m. rugpjūčio 6 d. Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarės liudijimas, iš kurio matyti, kad po P. B. mirties notarų biure nėra užvesta paveldėjimo byla.
Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad po P. B. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė E. B. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Po sutuoktinio mirties ji liko gyventi jų santuokos metu pasistatytame gyvenamajame name, moka visus su nekilnojamojo turto išlaikymu susijusius mokesčius, disponavo jame likusiais daiktais, taip pat juos valdė, pasiliko visus sutuoktiniui priklausiusius asmeninius daiktus, buities apyvokos daiktus, ir pan. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini).
Suinteresuoti asmenys byloje – J. B. ir K. B. su pareiškėjos pareiškimu sutiko visiškai, prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nepateikė, todėl konstatuotina, kad ginčo tarp šalių byloje nėra.
Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad po P. B. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė E. B., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, yra nustatytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė ir valdo jo sutuoktinė E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.