Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-07-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-48-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-20
Bylos Nr.
AN2-48-1020/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kategorijos
Byla Nr. AN2-48-1020/2017
Teisminio proceso Nr.: 4-44-00038-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1.; 1.5.1.; 1.5.3.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal N. B. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Širvintų RPK) 2017 m. kovo 30 d. nutarimas, kuriuo N. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 190 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. nubaustas už tai, kad 2017 m. kovo 13 d., 10.15 val., (duomenys neskelbtini), Širvintų r., vairuodamas automobilį, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kirto siaurą ištisinę liniją išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Tokiais veiksmais N. B. pažeidė ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde N. B. nurodo, kad apylinkės teismas nesprendė jam paskirtos nuobaudos sušvelninimo galimybės, t. y. nenagrinėjo skunde keliamo reikalavimo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei neįvertino, ar nuobauda gali pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudai keliamus tikslus be teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus. Anot pareiškėjo, policijos pareigūnai, užfiksavę nagrinėjamą administracinį nusižengimą, važiavo 60 km/val. greičiu vietoje, kurioje leistinas greitis buvo 90 km/val., todėl toks, pernelyg lėtas, važiavimas be pateisinamos priežasties vertinamas kaip trukdantis eismą pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 135 straipsnio 3 punktą. Pasak apelianto, šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti minėtą ANK 34 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju visuomenei negrėsė realus pavojus, nes nekilo jokie padariniai. N. B. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skiriama administracinio poveikio priemonė, kuri, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, taip pat yra ir baudžiamojo poveikio priemonė, varžo apelianto teises ir laisves kur kas daugiau, nei to reikalaujama ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Dėl šios priežasties, anot pareiškėjo, tarp pritaikytos poveikio priemonės ir padaryto pažeidimo nėra teisingos pusiausvyros. N. B., remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais bei kasacinio teismo praktika nurodo, kad specialiosios teisės atėmimas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl apeliaciniu skundu prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau - Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti ANK 420 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto specialiosios teisės atėmimo, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir Širvintų RPK 2017 m. kovo 30 d. nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, arba, neįžvelgus pagrindo panaikinti administracinio poveikio priemonės – pakeisti arba sutrumpinti šios poveikio priemonės atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl administracinės atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus ir administracinius nusižengimus teismai nuosekliai vadovaujasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje aptariami iš Konstitucijos kylantys platūs įstatymų leidėjo įgaliojimai nustatyti kokia atsakomybė taikytina už konkrečius teisės pažeidimus.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (2001 m. spalio 2 d., 2011 m sausio 31 d. nutarimai). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (inter alia 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m sausio 31 d. nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m sausio 31 d., 2017 m. nutarimai).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinį, yra konstatavęs ir tai, kad valstybės nustatytos ir taikomos priemonės, užkertančios kelią teisės pažeidimams turi būti veiksmingos (2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, buvo sugriežtintos nuobaudos už kai kuriuos KET pažeidimus, ypač už tokius, kurie kelią pavojų saugiam eismui. Teisinė atsakomybė buvo sugriežtinta ir už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti ir įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.

ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai nustatomos vien asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pažeidėjui skirtina bauda turi būti ne didesnė už straipsnio sankcijoje nustatytos baudos vidurkį.

Nagrinėjamoje byloje Širvintų RPK 2017 m. kovo 30 d. nutarimu N. B. paskyrė 190 Eur baudą, kuri yra švelnesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos vidurkis (ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo baudos vidurkis – 200 Eur), kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, kuri taip pat yra švelnesnė nei ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis. Tokį sprendimą Širvintų RPK priėmė atsižvelgdamas į nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (N. B. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padaryto nusižengimo) bei tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių (b. l. 9).

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Tai reiškia, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Pabrėžtina, kad ANK 420 straipsnyje, taip pat ir šio straipsnio 1 dalyje padaryti KET pažeidimai yra itin pavojingi ir dažnai sąlygoja skaudžius eismo įvykius ir neatkuriamus padarinius kelių eismo dalyviams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš teismui pateiktos bylos medžiagos (b. l. 23 – 26) matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo nustatytos visos nagrinėjamai bylai svarbios aplinkybės, itin išsamiai apklaustas tiek N. B., tiek policijos pareigūnai (liudytojai), kurie paaiškino, jog kelio ruože, kuriame buvo vykdomas pakelės medžių genėjimas bei valymas, stovėjo greitį ribojantys kelio ženklai, pareigūnai važiavo ne mažesniu kaip 70 – 80 km/val. greičiu ir pro juos, kirsdamas siaurą ištisinę liniją bei išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, pravažiavo N. B. vairuojamas automobilis. Kadangi teisme nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą netikėti minėtų pareigūnų parodymais, aukštesnės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog policijos pareigūnai važiavo pernelyg lėtai, trukdė eismą, išprovokavo aplenkti jų vairuojamą transporto priemonę bei, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti švelnesnę nuobaudą remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad remiantis administracinių nusižengimų registru, N. B. anksčiau buvo 7 kartus baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 19 – 22), kurie rodo, jog pažeidėjas, nors ir sumoka paskirtas baudas, tačiau ir toliau daro KET pažeidimus. Dėl išvardintų aplinkybių apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ankstesnės nuobaudos, nors ir nebegaliojančios, N. B. kaip eismo dalyvį charakterizuoja pakankamai neigiamai, nes asmuo nesistengia laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas pabrėžia, kad iš apeliacinio skundo taip pat matyti, jog N. B. nevertina kritiškai savo veiksmų, nesuvokia padaryto pažeidimo pavojingumo, stengiasi išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti remdamasis tikimybėmis, kad ištisinė juosta galėjo būti per ilga, kad automobilis galėjo būti išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą tik dalinai, papildomos baudos neskyrimu ir pan. Aukštesnės instancijos teismas kritiškai vertina tokius N. B. argumentus, juolab, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, jog matė ištisinę juostą bei suprato, kad daro nusižengimą (b. l. 24).

Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog N. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas, kuris nesiekia nuobaudos vidurkio, yra per griežtas bei, kad analizuojamoje situacijoje jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių teismui peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį, nėra. Remiantis išdėstytu, teismas neįžvelgia pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą nuostatą ir dar labiau sumažinti paskirtos nuobaudos dydį.

Nagrinėjamo skundo argumentų kontekste teismas pastebi, kad nepaisant ANK 420 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies nuostatų, teismas turi galimybę paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta minėto straipsnio nuostatose, jei tik toks teismo sprendimas būtų teisingas, o įstatyme numatytos sankcijos paskyrimas būtų per griežtas. Tokia teisinė galimybė numatyta jau aptartoje ANK 34 straipsnio 5 dalyje, taigi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nėra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, apygardos teismas nemato pagrindo.

Teismas pastebi ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės skiriamos administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų.

Policijos duomenimis, 2016 metais priešpriešinių susidūrimų metu, kuriuos dažnai sąlygoja lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti ir įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, šalies keliuose žuvo 29 žmonės, 38 žmonės buvo sužeisti. (Žr. 2017 m. sausio 31 d. Policijos departamento prie VRM pranešimą spaudai http://www.policija.lt/index.php?id=40126). Esant tokiems statistiniams duomenims, prevenciniai administracinės nuobaudos tikslai tampa itin svarbūs. Tokio pobūdžio pažeidimus padariusių asmenų asmeniniai ir ypač turtiniai interesai dėl sumažėjusių pajamų, galimai netenkamo darbo, elementarių nepatogumų negali būti pervertinami, nes kaip jau minėta šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius - neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą.

Atsižvelgiant į visa tai, apeliantui paskirta nuobauda (190 eurų) bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas (4 mėnesiai) nėra neproporcinga. Todėl tiek Širvintų RPK, tiek pirmosios instancijos teismas ANK 420 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdami įstatymo reikalavimų, Širvintų rajono apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti N. B. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį.

Teisėjas Ernestas Rimšelis