Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žarmena“ atstovui advokatui Tomui Norviliui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žarmena“ ieškinį atsakovui M. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės BUAB „Žarmena“ atstovas advokatas Tomas Norvilis teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas su nemokumo administratore susisiekė vos gavęs ieškinį, vyko derybos, buvo prieita prie susitarimo kiek žala galėtų būti atlyginta, atsakovas paprašė atsiųsti taikos sutarties projektą pasirašymui, atsiuntus, taikos sutartis nebuvo pasirašyta atsakovo. Iškėlus bankroto bylą UAB „Žarmena“, nemokumo administratore paskirta UAB „Personlita“. Nemokumo administratorė iš visu gautų duomenų nustatė, kad įmonė tapo nemoki jau 2019 m. gruodžio 31 d., nes pagal kreditorinius reikalavimus ir byloje pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, sąskaitas-faktūras, matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. pradelstų įsipareigojimų suma jau siekė 44 838,83 Eur, kai tuo tarpu tą pačią dieną buvo fiksuotas įmonės turimas turtas 72 294 Eur, tai reiškia, kad pagal Įmonių bankroto įstatymą, tuo metu galiojusį įstatymą, įmonė laikytina nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai viršija puse jos balanse įrašytos turto vertės sumos. Taigi 2019 m. gruodžio 31 d. įmonei tapus nemokia, laikytina, kad pagal įstatymą įmonės vadovas per 45 dienas bendroje sumoje, turėjo inicijuoti bankroto procedūrą, tačiau jis jų neatliko, paskutinė diena kada jis galėjo tai padaryti buvo 2020 m. vasario 13 d., sekanti diena jau laikytina pažeidimu. Pagal į bylą pateiktus dokumentus 2020 m. vasario 14 d. pradelsti įsipareigojimai buvo 45 935,84 Eur. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra 114 619,74 Eur. Iš šios sumos atimant pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sumą ir gauname 68 683,90 Eur, kurią ir yra prašoma priteisti iš atsakovo kaip žalą padarytą įmonei ir jos kreditoriams dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos. Įmonės vadovas šios pareigos taip ir neįvykdė, bankroto byla iškelta kreditoriaus iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas tik 2019 m. įsigijo šią įmonę, iki to laiko įmonė veikė pelningai, gaudavo grynąjį pelną, tačiau per 2019 m., kai atsakovas tapo vieninteliu šios įmonės akcininku ir vadovu, įmonė sugebėjo pasiekti beveik 100 000 Eur nuostolį. Taip pat, vertinant pirminius apskaitos dokumentus, kurie buvo pateikti nemokumo administratoriui, matyti, kad prieš įmonės faktinį nemokumą 2019 m. rudenį buvo perkamas žaidimų kompiuteris, kuris neaišku kokiu tikslu perkamas įmonės vardu, už įmonės pinigus, lyg ir gruodžio mėnesį perkamas mobilusis telefonas. Jeigu įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, yra logiškai nepaaiškinama kaip įmonės vadovas, įmonės sąskaita perka tokius pirkinius, kurie vėliau nėra perduodami nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Turtas, kuris yra likęs vieno iš kreditoriaus patalpose – buvo susisiekusi su patalpų nuomotoju ir pastarasis nurodė, kad jokio turto ten nėra. Atsakovas teigia, kad yra likęs turtas tose patalpose, o visų pirma praėjo du metai, kaip šis turtas gali būti kavinės patalpose du metus, antra nėra logiško paaiškinimo, kaip suformuoja 100 000 Eur vertės turtą, kai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose matyti, kad 2021 m. pabaigoje yra fiksuotas apie 16 000 Eur vertės turtas. Administratoriui joks turtas nebuvo perduotas, tik dokumentai. Formaliai turtas matosi, bet jis nebuvo perduotas. 2020 m. vasario 14 d. atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriniai įsipareigojimai patvirtinti 2023 m. vasario 27 d., atsakovas gal būt bandė vykdyti veiklą, ar imitavo vykdantis veiklą, švaistė įmonės turtą ir formavosi nauji kreditoriniai reikalavimai.

Atsakovas M. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

BUAB „Žarmena“, juridinio asmens kodas 304512517, registracijos adresas Gamyklos g. 41, Mažeikiai, buvo įregistruota 2017 m. balandžio 26 d. Tikslas – viešasis maitinimas. Nuo 2019 m. gegužės 20 d. jos vadovu paskirtas atsakovas M. A., kuris tą pačią dieną tapo ir įmonės vieninteliu akcininku.

2022 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-449-368/2022 UAB „Žarmena“, juridinio asmens kodas 304512517, registracijos adresas Gamyklos g. 41, Mažeikiai, buvo iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Personlita“ (juridinio asmens kodas 304081561, adresas – Gedimino pr. 32-5, Vilnius), nemokumo administratorei nustatyta 3 650,00 Eur bazinio atlygio suma už bankroto proceso administravimą, nustatyta, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, perduoti bendrovės administratorei įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus dokumentus. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad UAB „Žarmena“ nepateikė atsiliepimo į ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertina atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovės pateiktus bei iš viešųjų registrus gautus duomenis Remiantis VĮ Registrų centras pateiktais UAB „Žarmena“ 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 16 718 Eur, iš jų ilgalaikis turtas – 16 005 Eur, trumpalaikis turtas – 713 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 132 754 Eur. UAB „Žarmena“ nuo 2022 m. sausio 10 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Žarmena“ yra nemoki, nes įmonė negali vykdyti savo turimų finansinių įsipareigojimų. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 15 d.

2023 m. vasario 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-150-368/2023 buvo patvirtinti BUAB „Žarmena“ kreditorių finansiniai reikalavimai: VSDFV Klaipėdos skyrius – 0,56 Eur; Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) – 171,71 Eur; UAB „Lindstrom“ – 5 018,85 Eur; UAB „Linde Gas“ – 228,79 Eur; UAB „Legal Balance“ – 917,15 Eur; UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ – 2 302,04 Eur; AB Šiaulių bankas – 4 099,76 Eur; UAB „Sanitex“ – 1 162,57 Eur; Antstolė Greta Žutautė – 1 145,93 Eur; UAB „Balticdecor“ – 41,44 Eur; UAB „4DEBT“ – 288,68 Eur; UAB „Dezinfa“ – 242,00 Eur; UAB „Stega“ – 1 205,42 Eur; VMI prie LR FM – 8 494,31 Eur; UAB „Leipurin“ – 571,10 Eur; D. R. individuali įmonė – 1 316,71 Eur; UAB „Biologistika“ – 34,01 Eur; UAB „Jubana“ – 55 117,22 Eur; UAB „Regejus“ – 15 814,20 Eur; UAB „Poremo“ – 3 278,80 Eur; Angliukas MB – 90,00 Eur; UAB „TELE2“ – 1 343,17 Eur; UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ – 7 449,17 Eur; UAB „Spaisvilė“ – 158,31 Eur; UAB „META Engineering“ – 180,00 Eur; VSDFV Kauno skyrius – 3 947,95 Eur; bendrai 114 619,74 Eur sumai.

2022 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-449-368/2022 buvusiam BUAB „Žarmena“ vadovui M. A. buvo paskirta 400 Eur baudą, nes jis neperdavė nemokumo administratoriui UAB „Žarmena“ turto, tokiu būdu neįvykdė Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo.

Nemokumo administratorė apskaičiavo, kad bendrovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė 68 683,90 Eur žalos: iš teismo nutartimi patvirtintų patikslintų kreditorinių reikalavimų sumos, t. y. 114 619,74 Eur, atėmus bendrovės pradelstų įsipareigojimų sumą 2020 m. vasario 14 dienai, kai atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. 45 935,84 Eur, todėl dėl atsakovo neveikimo patirta žala yra 68 683,90 Eur.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK6.246 straipsnio 1 dalis).

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės vadovas turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti taikytinos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos (įstatymo Nr. IX-216 redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), nes bankroto administratorės vertinimu UAB „Žarmena“ tapo nemokia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. dieną.

Tuo metu galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, ieškovės atstovo, atsakovo pateiktus argumentus, darytina išvada, kad:

Atsakovas žinodamas apie finansinę būklę nesiėmė visiškai jokių veiksmų atkurti bendrovės mokumą ir pažeidė pareigą, numatytą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nes eidamas bendrovės vadovo pareigas ir žinodamas, kad jo įmonė yra nemoki (2019 m. gruodžio 31 d. jos pradelsti įsipareigojimai (44 838,83 Eur) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (72 294 Eur)), neinicijavo įmonės nemokumo proceso, nors tai privalėjo daryti, pagal ĮBĮ;

atsakovas pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą bei Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi jam nustatytus įpareigojimus, nes jis per 15 dienų nuo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties įsigaliojimo, nemokumo administratoriui privalėjo pateikti perduoti visą UAB „Žarmena“ bankrutavusios įmonės turtą, tačiau to nepadarė. 2022 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-449-368/2022 atsakovui buvo paskirta 400 Eur bauda, nes jis neperdavė nemokumo administratoriui viso turto.

Šie aukščiau nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai laikytini neteisėtais jo veiksmais.

Šiuo atveju atsakovas, kaip buvęs UAB „Žarmena“ vadovas, būdamas atsakingas už bendrijos ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, nevykdė ĮBĮ ir kitų jam teisės aktų nustatytų įpareigojimų, taip savo neveikimu atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė ieškovės interesus. Ieškovės vertinimu, dėl atsakovo M. A. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro Šiaulių apygardos teismo nutartimi bankroto byloje BUAB „Žarmena“ patvirtintų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sumos atėmus finansinius įsipareigojimus siekusius 2019 m. gruodžio 31 d., žalos dydis nustatytas 68 683,90 Eur. Šiuo atveju taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, t. y. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė neturi galimybių patenkinti bent iš dalies įmonės finansinių reikalavimų. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2022 m. spalio 25 d. sudarytą BUAB „Žarmena“ ilgalaikio turto apyvartos ataskaitą, įmonė turi ilgalaikio turto, kurio tarpe yra nurodytas privalomai registruotinas turtas – automobilis, baldai, virtuvės įranga, taip pat ir nesusidėvėjusio turto, kurio bendra vertė nurodyta 16 304,83 Eur, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad bankroto administratorius, turintis pareigą perimti bankrutuojančios įmonės turtą ir jį valdyti būtų tai padaręs. Taip pat, byloje nepateikta duomenų ar buvo peržiūrėti bankrutuojančios įmonės sudaryti sandoriai. Įstatymas numato visą eilę pareigų bankroto administratoriui, todėl atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratoriaus pareiga yra būti aktyviam bankroto proceso metu ir bendradarbiaujant kartu su atsakovu siekti atgauti BUAB „Žarmena“ turtą ir jį realizuoti, taip sumažinant kreditorinių reikalavimų apimtį, ieškovės reikalavimas priteisti 68 683,90 Eur žalos yra tenkinamas iš dalies, t. y. iš atsakovo ieškovei priteisiant 52 379,07 Eur žalos (68 683,90 – 16 304,83 = 52 379,07 Eur).

Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, todėl taip pat tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1 011 Eur žyminio mokesčio ((52 379,07 Eur – 30 000 Eur) x 2 proc. + 900 Eur – 25 proc.).

2023 m. kovo 21 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovo piniginėms lėšoms. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galiojančios iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Žarmena“, juridinio asmens kodas 304512517,

− 52 379,07 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 7 ct) žalos;

− 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 52 379,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 011 Eur (vieną tūkstantį vienuolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, žyminį mokestį turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti 2023 m. kovo 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.