Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam E. A. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A., Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 14 metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų.

Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2014 m. sausio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Suimtas 2012 m. kovo 17 d.

Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 17 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 17 d., atliko daugiau nei ²/₃ paskirtos bausmės laiko (²/₃ – 2022 m. lapkričio 17 d.), 2024 m. kovo 27 d. faktiškai atliko 12 metų 10 dienų paskirtos bausmės.

2024 m. balandžio 2 d. nutarimu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam E. A. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, kad jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kad jo apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (motyvuotas užsiimti darbine veikla, turi darbo vietą; palaikantys santykiai su šeima, gyvenimo partnere; priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą), elgesys bausmės atlikimo metu (priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei, dirba, dengia turimus įsiskolinimus, dalyvauja resocializacijos procese) ir kitos reikšmingos aplinkybės (turi pakankamai prosocialų palaikymo ratą, artimųjų palaikymą, ateities tikslai konkretūs, įgyvendinami, daugiausia siejami su įsidarbinimu, šeimos kūrimu) sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis E. A. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Kaip matyti iš teismui pateikto Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo ir nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis E. A. yra atlikęs lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, formalus nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra, tačiau be pastarojo, kaip minėta, būtinas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kurį sudaro įvykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, kitos reikšmingos aplinkybės: nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, kriminogeniniai veiksniai, nusikaltimo (-ų) sunkumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesnis lygtinio paleidimo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, žalos atlyginimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus teismui pateiktą medžiagą matyti, kad nuteistasis E. A. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, šešis kartus skatintas, dirba, pagal galimybes dengia turimus įsiskolinimus, perkeltas į (duomenys neskelbtini), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvavo ir dalyvauja elgesį koreguojančiose programose, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, jam buvo suteiktos 4 trumpalaikės išvykos trims paroms į namus, 9 kartus buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus. Paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja E. A.ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymui vis dar nėra pakankami.

Teismui pateikti bylos duomenys rodo ne tik teigiamai nuteistąjį E. A. charakterizuojančias aplinkybes. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nors nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų ir neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką šešis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Padaryti pažeidimai pataisos įstaigoje nebuvo smulkaus pobūdžio (neleistinų daiktų turėjimas, lokalizacijos pažeidimai), tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje E. A. turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms laisvės atėmimo vietų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. A. bausmę atlieka už du subendrintus nuosprendžius, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimo modelio dalis – smurtinis elgesys alkoholio poveikyje. Kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažįsta, abi veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu su alkoholio vartojimo įpročiais buvo dirbama, pasitelkiant atitinkamas resocializacijos programas, nuteistasis dalyvavo priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose AA, smurto prevencijai skirtuose užsiėmimuose, suvokia alkoholio vartojimo žalą bei kokias pasekmes gali sukelti nesaikingas alkoholio vartojimas. Tačiau teismas, vertindamas tai, kad alkoholio vartojimas yra vienas pagrindinių E. A. rizikos veiksnių, konstatuoja, jog nustatyta nuteistojo pažanga šioje srityje dar nėra pakankama daryti teigimai išvadai dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo – socialinio tyrimo išvadoje ne kartą akcentuota alkoholio vartojimo problemos rizika, nurodyta, kad E. A. vidiniai resursai šioje srityje silpnoki ir siekiant mažinti tiek socialinių, tiek teisinių problemų atsiradimo tikimybę ilgalaikėje perspektyvoje būtinos nuteistojo pastangos. Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis alkoholio vartojimo problemą vertina paviršutiniškai, nurodydamas, kad kaip teigiamus pokyčius socialinėje išvadoje išskiriamus individualius pokalbius su priklausomybių konsultante lanko, nes „reikia“, o ne dėl egzistuojančios rizikos. Teismo nuomone, toks nuteistojo požiūris vertinamas prieštaringai ir nėra pateisinamas, turint omenyje tai, kad E. A. nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka bausmę, buvo padaryti jam būnant apsvaigus nuo alkoholio.

Teismas pažymi, jog be smurtinio elgesio alkoholio poveikyje rizikos išlieka dar 10 nuteistojo kriminogeninį elgesį didinančių veiksnių – anksčiau teistas 2 kartus (teistumas išnykęs); būdingas teisės pažeidimo modelis; smurtinio elgesio istorija; ankstesni gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys alkoholio poveikyje; turimi įsiskolinimai; silpnas psichologinis atsparumas; silpni streso ir emocinių sunkumų įveikos įgūdžiai; nepakankamas probleminių sričių atpažinimas; problemų sprendimo įgūdžių stoka. Įvertinus 2023 m. kovo 24 d. socialinio tyrimo išvadoje numatytus kriminogeninius veiksnius su tais, kurie nustatyti 2024 m. kovo 14 d. išvadoje, matyti, kad kriminogeninį elgesį didinančių veiksnių padaugėjo, o pagrindiniai rizikos veiksniai iš esmės išliko tie patys – psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, ankstesni smurtiniai veiksniai, impulsyvumas ir savivokos stoka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šie veiksniai vis dar išlieka aktualūs ir reikalauja tolimesnių nuteistojo pastangų, nepaisant to, kad tam tikrose srityse yra stebimas teigiamas pokytis ar rizikos veiksnių išreikštumas yra sumažėjęs. Taigi, nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Tokią išvadą leidžia daryti ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

E. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikus vertinimą 2024 m. kovo 8 d., yra žema. Ankstesnių vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė rizika, išskyrus 2022 m. kovo 9 d. vertinimą, kai buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad net nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, 2022 m. liepos 14 d. ir 2023 m. spalio 16 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos nuteistajam taikymo teismai nepatvirtino. O 2023 m. balandžio 7 d. Lygtinio paleidimo komisija priėmė sprendimą lygtinio paleidimo E. A. netaikyti. Teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, o apsauginių, riziką mažinančių veiksnių vos trys. Be to, pažymėtina, kad atlikus pakartotinį smurto rizikos vertinimą pagal HCR-20, nustatyta vidutinė smurto rizika, o Didelės žalos rizikos vertinimo metu pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė žalos rizika visuomenei, kuri dar gali didėti, jei nuteistasis pradės vartoti alkoholį, pateks į destabilizuojančią aplinką.

Teismo vertinimu, nors nuteistasis E. A. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Visi nuteistojo teigiami pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistojo buvimu bausmės atlikimo vietoje ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus E. A. jam taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepaisant nuteistojo deklaravimo apie jo teigiamus pokyčius ir jį pozityviai apibūdinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad visuma aptartų aplinkybių šiuo metu nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką būtų taip pasikeitęs, kad jį toliau būtų įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bei jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tokiu būdu taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu nėra pagrindo, todėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam E. A.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nurašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.