- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-01
- Bylos Nr.
- 1-36-76/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00293-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Simėnas
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kaltinamasis
- L. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.3Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, viduriniojo išsilavinimo, nedirbanti, turinti neįgalumą, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. 2009 metų liepos 14 dieną, apie 15.09 valandą, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama Šiaulių mieste, J. Basanavičiaus gatve, nuo J. Basanavičiaus-Sodo gatvių sankryžos link J. Basanavičiaus-Palangos gatvių sankryžos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 38 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodama J. Basanavičiaus gatve ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios prie J. Basanavičiaus-Grafo Zubovo gatvių sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nelėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiųjų perėjoje į važiuojamąją kelio dalį iš kairės pusės įėjusią pėsčiąją D. K., be to, prieš pėsčiųjų perėją ta pačia kryptimi važiuojančiai kitai transporto priemonei sulėtinus greitį, kad praleistų pėsčiųjų perėjoje iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją D. K., nesulėtino greičio ir važiavo toliau per pėsčiųjų perėją neįsitikinusi, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems galėtų sutrukdyti ir sukelti pavojų, ir dėl to kliudė pėsčiąją D. K., tai yra įvyko eismo įvykis, kurio metu D. K. buvo padaryti sužalojimai: atviras dešinio šeivikaulio lūžis ir šokikaulio išnirimas, šokikaulio raiščių plyšimas, dešinio riešo nubrozdinimas, tai yra D. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dešinio šeivikaulio lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamoji L. B. kalta prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną apie pietus, važiavo J. Basanavičiaus gatve automobiliu OPEL VECTRA nuo Bielskio link Birutės gatvės. Važiavo apie 40 km/h greičiu arčiau dešiniojo krašto. Lygiagrečiai, artčiau gatvės vidurio, važiavo džipas, kurio greitis buvo šiek tiek už jos didesnis. Jos automobilio priekis buvo ties džipo viduriu. Tokiu būdu abu važiavo J. Basanavičiaus gatve, pervažiavo Sodo-J. Basanavičiaus gatvių sankryžą ir važiavo link Birutės gatvės. Kai ji pervažiavo Sodo-J.Badsanavičiaus gatvių sankryžą, matė, kad ties Grafo Zubovo gatve, esančioje pėsčiųjų perėjoje, pėsčiųjų. Prie perėjos, džipas staiga pradėjo stabdyti tuo pačiu pradėjo stabdyti ir ji. Paspaudus stabdį, nespėjus pilnai sustoti į jos automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį atsitrenkė pėsčioji moteris ir nukrito prie jos automobilio kairės pusės šono, prie vairuotojo durelių. Kartu su ja automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje važiavo jos sesuo ir dar vienas vyras, kuris sėdėjo galinėje sėdynėje. Eismo įvykio metu buvo blaivi. Dėl šio eismo įvykio ji jaučiasi kalta, nes nesilaikė visų atsargumo priemonių, nepastebėjo pėsčiųjų perėja einančios pėsčiosios ir ją kliudė, dėl šio eismo įvykio ji labai gailisi. Su nukentėjusiąja kelis kartus bendravo, buvo kalbėję dėl susitaikymo ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji nori moralinės žalos, kurią įvertina 20000 Lt. Mano, kad ši moralinė žala yra labai didelė, ji yra bedarbė, neįgali, jai nustatytas tik 50 proc. darbingumas. Su nuketėjusiąja labai norėtų susitaikyti, tačiau negali sumokėti tokios moralinės žalos, nes gyvena sunkiai gauna 304 Lt invalidumo pašalpą dveji metai turi nustatytą 50 procentų darbingumą, nedirba, yra registruota darbo biržoje. Gaunama invalidumo pašalpa yra vienintelės pajamos, iš kurių gyvena. Ji turi aukštą kraujospūdį, patyrė birželio mėnesį du insultus, nerviniu pagrindu pasireiškia akių uždegimas. Dėl sveikatos lankosi pas gydytojus, taip pat lankosi pas neurologą Šiauliuose. Vairavimo pažymėjimas jai yra reikalingas vykti pas gydytojus. Pažada, kad tokie įvykiai nebesikartos. Dvidešimt septynis metus vairuoja ir toks įvykis yra pirmasis.
Nukentėjusioji D. K. parodė, kad įvykio laiku ėjo iš namų Basanavičiaus gatve link pėsčiųjų perėjos, prie kurios priėjusi sustojo, pasižiūrėjo ir ėjo per gatvę. Perėjus pusę gatvės, pamatė atvažiuojantį džipą, kuris sulėtino greitį, jai praėjus pro džipą, atsisukusi pamatė atvažiuojantį kitą automobilį, kuris trenkėsi į ją. Džipas jos nekliudė, kadangi jei jis nebūtų sustojęs praleisti, ji per gatvę net nebūtų ėjusi. Kuria kūno vieta trenkėsi nepamena. Jai buvo sulaužytas telefonas, akiniai. Telefonas buvo „Nokia“ markės 200 Lt vertės, akiniai skaitymui - 300 Lt vertės, kurie įvykio metu buvo rankinėje. Taip pat buvo sugadinta odinė piniginė, kuri buvo 100 Lt vertės, 50 Lt vertės džinsai, 118 Lt vertės batai. Draudimo kompanija atlygino vaistams išleistus pinigus. Ligoninėje ji gydėsi savaitę laiko, tačiau dėl šio įvykio gydymas namuose tęsiasi iki šiol. Buvo sugipsuotos abi kojos, gauna 600 Lt invalidumo pašalpą, yra nedirbanti. Prieš įvykį taip pat nedirbo. Jai padaryta 20000 Lt neturtinė žala, jos dalį draudimo kompanija atlygino ir prašo priteisti 1671,60 litus turtinės žalos.
Liudytoja I. A. teismui parodė, kad įvykio dieną važiavo automobiliu, kurį vairavo L. B., važiavo Basanavičiaus gatve link turgaus. Automobilyje dar buvo pažįstamas asmuo, kurį paėmė pakeliui pavežti. Jie važiavo pirmąja eismo juosta, greitis buvo nedidelis. Važiuodami pirmąją eismo juosta matė pėsčiųjų perėją. Važiuojant link perėjos jiems iš paskos važiavo džipas, kuris paskui išvažiavo į priekį apie metrą į priekį lyginant su jų mašina. Kai baigė pravažiuot pėsčiųjų perėją, džipas staigiai stojo ir moteris krito ant jų automobilio. Gal džipas bandė stabdyti, kad praleistų pėsčiąją, nes ji buvo atsirėmusi į jį ranka ir tuomet ją metė ant jų automobilio. Negali pasakyti, ar perėjoje, ar už perėjos buvo pirmasis smūgis, atrodo, kad kliudė ją toje vietoje, kur baigiasi perėja. Ji nematė, iš kur atsirado nukentėjusioji. Įvykus eismo įvykiui buvo išlipusi iš automobilio, nukentėjusioji kažkam skambino, kažkas kvietė greitąją. Matė, kad nukentėjusiajai buvo nubrozdinta ranka, koja, tačiau nepamena, ar buvo nubrozdintas veidas. Negirdėjo, kad įvykio metu nukentėjusioji būtų ką nors sakiusi apie iškritusį dantį.
Liudytojas V. T. teismui parodė, kad įvykio metu jis buvo keleivis L. B. automobilyje. Jis sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, matė, kaip džipas stojo praleisti pėsčiąją. Džipas sustojo jau už pėsčiųjų perėjos. Jie važiavo beveik lygiagrečiai su džipu – gal džipas buvo truputį labiau išlindęs į priekį. Tuomet jis sustojo, praleido pėsčiąją, o už perėjos ją kliudė Opel. Džipas praleido ne vietoje ėjusią pėsčiąją. Moteris atsispyrė nuo džipo ir atsitrenkė į jų automobilį, tiesiog atskrido ore. Jie važiavo vienodu greičiu, nes perėjoje žmonių nebuvo, o už perėjos džipas pristabdė, o iš už jo iššoko moteris. Ji dešine ranka atsistūmė nuo džipo ir krito ant jų automobilio, kad nepakliūtų po džipo ratais. Ši moteris nematė jų automobilio ir tik galvojo pabėgsianti nuo džipo ratų. Kas dėjosi už džipo perėjoje, jis nematė. Kai pamatė moterį, ji buvo ore. Įvykis buvo už perėjos prie džipo korpuso. Jie važiavo apie 45 km/h ar mažesniu greičiu.
Liudytojas O. G. teismui parodė, kad nepažįsta nei vieno iš asmenų, esančių salėje. Įvykio dieną išsuko iš Sodo gatvės į Basanavičiaus gatvę. Prie autobusų stotelės, prie perėjos pamatė sustojusį džipą, iš už kurio išlindo moteris, o „Opel“ markės automobilis ją partrenkė. Negali pasakyti, ar automobiliai buvo įvažiavę į pėsčiųjų perėją, ar ne. Taip pat negali pasakyti, ar moteris buvo kliudyta pėsčiųjų perėjoje, tačiau viskas įvyko „zebro“ linijų ribose. Moteris nebuvo nusviesta džipo. Nežino, ar nukentėjusioji po įvykio gulėjo ant perėjos. Nežino, ar nukentėjusioji, kai buvo kliudyta, ėjo ar bėgo, nes jis ją pamatė išlindusią iš už džipo. Džipą matė sustojusį praleisti pėsčiąją. Negali paaiškinti, kodėl automobiliai nuotraukoje parodyti stovintys už perėjos. Jis važiavo paskui tuos automobilius automobiliu „VW Transporter“. Po įvykio nukentėjusioji gulėjo tarp džipo ir „Opel“ markės automobilio – prie džipo galinio rato. Mano, moterį turėjo į tą vietą prie džipo nusviesti „Opel“ markės automobilis. Kai per gatvę ėjusi moteris išlindo iš už džipo ir ją pastebėjo automobilio „Opel“ vairuotoja, pastaroji „metėsi“ į dešinę. Moteris buvo praėjusi atvažiuojant džipui ne pusę gatvės, o pusę vienos eismo juostos. Nežino, ar praleisdamas moterį džipas stovėjo, ar po truputį judėjo. Įvykio vietoje buvo, kol atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Negirdėjo nukentėjusiosios kalbant apie dantį. Po įvykio ji buvo sąmoninga, tačiau nežino, ar kalbėdama ji šveplavo.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. L. teismui parodė, kad įvykio dieną vyko Basanavičiaus gatve link miesto centro, kirtus Basanavičiaus – Sodo gatvių sankryžą už maždaug 10-20 m pamatė moterį besiruošiančią eiti per gatvę. Jis sulėtino greitį, jai pradėjus eiti, jis sustojo. Kai ji praėjo pro jo automobilį, jis pajuto smūgį į automobilio dešinį šoną. Moteris ėjo per patį pėsčiųjų perėją . Kai jis ją pamatė, moteris ruošėsi eiti per gatvę. Moteris pamatė, kad jis sulėtino greitį, pradėjo eiti per gatvę, moteris pradėjo eiti jam dar visiškai nesustojus. Nepastebėjo, kad moteris būtų bėgusi, tik gal kiek paspartino žingsnį. Kai pajuto smūgį į dešinę automobilio pusę, sustojo, dar žmonės jam beldė į stiklą rodydami, kad jis pavažiuotų į priekį, nes nukentėjusiosios ranka buvo po automobilio ratu. Nežino, kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nežino, kuria kūno dalimi nukentėjusioji trenkėsi į automobilį. Sprendžiant iš garso gali būti, kad trenkėsi galvą. Nežino ar nukentėjusioji kam nors skambino. Išlipęs iš automobilio nematė moteriai padarytų sužalojimų, tik matė šalia besimėtančius akinius, ji dejavo.
Liudytojas R. S. teismui parodė, kad formino įvykį, kai pėsčioji buvo pertrenkta automobilio. Nuvykęs į įvykio vietą, ten pamatė du automobilius: džipą ir lengvąjį automobilį. Neprisimena, kaip automobiliai buvo išsidėstę. Taip pat buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Įvykio vietoje išmušto danties nepastebėjo, neprisimena, ar kraujo dėmė buvo ant pėsčiųjų perėjos ar už jos. Džipas buvo nesugadintas, o lengvajam automobiliui apgadintas kairės pusės priekio šonas: sparnas, durys, veidrodėlis. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Neprisimenu, ar jam atvykus ant žemės mėtėsi kokie nors daiktai – jei jie nėra pažymėti schemoje, tai reiškia, kad jų nebuvo.
Ekspertas J. S. parodė, kad ligos istorijoje yra aprašytas tik kojos sužalojimas D. K., o dėl galvos ar danties sužalojimo ligonė nesiskundė. D. K. buvo pristatyta į ligoninę ir ten ji gydėsi nuo liepos 14 d. Ji skundėsi dėl kojos, peties, sprando raiščio patempimo, dešinio riešo skausmo, o dėl galvos ir dantų sužalojimo nesikreipė. D. K. gydėsi nuo liepos 14 d. iki liepos 21 d. Atsitrenkiant kairiu skruostu į plokštumą, sveikas dantis neturėjo iškristi. D. K. sako, kad vartojo vaistus, dėl kurių yra dantyse sutrikimai, be to, dėl amžiaus pakitimo ir galėjo būti savaiminis danties iškritimas. Sveikas dantis nuo atsitrenkimo į plokštumą negalėjo iškristi. Jei būtų nustatytas sužalojimas, gydytojas įrašytų apie sužalojimą į ligos istoriją – viskas priklauso nuo ligonių nuoširdumo. Jei yra kojos sužalojimas, tai dėmesys kreipiamas ten, o jei ligonis sakytų, kad buvo be sąmonės ar jam skauda burną, tai būtų užfiksuota. Priekiniai dantys - kandžiai gali būti išmušti nepažeidžiant išorinės veido dalies. Šiuo atveju neužfiksuota veido ir galvos sužalojimų. Pakartotinis gydymas buvo skirtas svetimkūnio pašalinimui, nes lūžio vietoje buvo dėta plokštelė. Paskutinis įrašas gydytojo: liepos 21 d. dieną, ligonės savijauta patenkinama, perrišta žaizda, gyja, rami, mobilizacija paliekama, išrašoma gydymui į namus, siūlai pašalinami po 12 d. po operacijos, kraujospūdis normalus. Kitoje ligos istorijoje parašyta, kad D. K. atlikta operacija, svetimkūnis pašalinamas, o papildomų nusiskundimų dėl galvos skausmo nebuvo. Paskutinis įrašas lapkričio 11 d., kad išrašymo iš stacionaro metu ligonė jaučiasi gerai, operacinis gyja pirminiu būdu. Ligos istorijoje parašyta viskas apie koją, o apie veidą ir galvą nieko nėra. Guldymas į ligoninę buvo tikslinis - pašalinti svetimkūnį. Gali būti, kad nukentėjusiajai dantys iškrito savaime, o su įvykiu tai tiesiog sutapo. Atsižvelgiant į tokią analizę, kad dantų plokštelė buvo nešiojama dėl kitų dantų išbyrėjimo, tai reiškia sulaukus atitinkamo amžiaus, ar dėl vaistų vartojimo. Tačiau neaišku, ar šiuo atveju dantys iškrito savaime. Medicininiuose dokumentuose parašyta, kad yra sprando, dešinio riešo sumušimas, o išvadoje sprando sumušimas pranyksta ir atsiranda dešinio riešo nubrozdinimas, t. y. sumušimas buvo diagnozuotas pagal nusiskundimus, o rasti nubrozdinimai yra riešo sumušimo patikslinta diagnozė, kai sumušimas pasireiškia nubrozdinimu. Medicininiai dokumentai ir išvada neprieštarauja viena kitai. Sprando sumušimas yra nusiskundimas, tačiau objektyviais duomenimis jis nepatvirtintas. Ligos istorijoje neparašyta, kad yra nubrozdinimas sprande, kadangi kokios nors sužalojimo žymės paprastai lieka lieka. Dokumentuose aprašytas išorinio kulkšnelio lūžimas, šakikaulio išnirimas – išvadoje šakikaulio išnirimas užfiksuotas, o išorinio kulkšnelio lūžimas - neužfiksuotas, o parašyta „šeivikaulio lūžis“. Taip parašyta todėl, kad išorinis kulkšnelis ir yra šeivikaulio dalis, čiurnoje vidinės kulkšnies zonoje stebimas išlindęs blauzdikaulio distalinis galas – tai reiškia atvirą išnirimą, tačiau nepasakyta, kad yra lūžis. Blauzdikaulio kaulas išlindęs iš žaizdos, bet nepasakyta, kad yra išlindęs lūžgalis. Blauzdikaulio išlindęs galas iš žaizdos yra šeivikaulio atviras lūžis. Jei dėl tam tikros ligos yra pažeistas dantis, tai iškritimo metu kraujavimo gali nebūti, o danties netekimo skausmas yra individualus jautrumas skausmui. Pagal dokumentus atliktos dvi operacijos: sintezės ir svetimkūnio pašalinimas. Pirminė operacija atlikta spinalinėje nejautroje, kai ligonė sąmoninga ir tik į stuburą suleidžiami vaistai. O plokštelė išimta bendrinėje nejautroje. Išrašant ligonę į namus, jai rekomenduota nešioti mobilizaciją 2 mėnesius. Po antros operacijos ji galėjo vaikščioti iš karto. Traumos metu, kai būna išmušamas sveikas dantis, sužalojimo dydis priklauso nuo jo lygio, t. y. jei nulūžta danties vainikas ar nutrupa kramtomasis paviršius, tai papildomų sužalojimų priekiniams dantims gali nebūti. O jei yra skruosto audiniais pridengta dantų dalis, tai paprastai turėtų ir būti žaizda burnos gleivinėje ties danties projekcija, išorinė kraujosruva ar nubrozdinimas. O jei yra sveiko danties išnirimas, tai danties duobutė būna užpildyta kraujo krešuliais ir būna kraujavimas iš burnos. Jei yra patologinis danties išnirimas, tada būna apmirę danties šaknies audiniai, tačiau kraujavimo gali nebūti. Dėl sveiko danties išmušimo skausmas turi būti jaučiamas, nes atsiveria nervai, pasidaro jautrūs šalčiui. Skausmas trunka priklausomai nuo organizmo jautrumo. Jei žmogus yra sąmoningas, tai skausmą turėtų jausti. Jei žmogui išmuštas dantis, tuomet jis kraujuoja, skauda, tačiau nežino, ar žmogus tai gali nutylėti ir pasakyti gydytojui, nes tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai. Jei yra stipresnių sužalojimų nei danties skausmas, tai dėmesys skiriamas tam skausmui. Jei žmogus veidu atsitrenkia į važiuojantį automobilį, ant veido sužalojimų dydis priklauso nuo smūgio stiprumo
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios L. B. kaltė, įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 1 d, įrodyta kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais teisiamojo posėdžio metu, patikrintais baudžiamosios bylos duomenimis:
Parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu (2009-10-28) ir jo prieduose (schemoje ir fotolentelėse) užfiksuota, kad L. B. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu parodė vietą, kurioje ji pamatė pėsčiąją, ir toje pačioje vietoje tuo metu buvo jos vairuojamas automobilis; vietą, kurioje nukrito pėsčioji po susidūrimo; vietą, kurioje sustojo šalia važiavęs džipas (1 t., b.l. 50-55).
2009-07-14 (15:20-15:30) eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, J. Basanavičiaus-Grafo Zubovo gatvių sankryžoje, apžiūra. Eismo įvykio apžiūros metu – šviesus paros metas, saulėta.„Pėsčiųjų perėja“ pažymėta kelio ženklais 534 – „Pėsčiųjų perėja“. Automobilis OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi J. Basanavičiaus gatvėje, priekiu link Birutės gatvės, 0,2 m atstumu nuo dešinio kelkraščio, 2,6 m atstumu nuo galinės ašies iki pėsčiųjų perėjos. Įvykio vietoje užfiksuota kraujo dėmės vieta (2,3 m už pėsčiųjų perėjos), stabdymo žymės, automobilio MB ML 270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis (1 t., b.l. 4-17).
Transporto priemonės apžiūros protokoluose užfiksuotais automobilio OPEL VECTRA, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L. B., išoriniais sugadinimo požymiais– priekiniame stikle, kairės pusės galinio matymo veidrodėlyje (1 t., b.l. 18-19, 22-30). Po apžiūros automobilis gražintas saugoti savininkei L. B. (1 t., b.l. 20-21).
Transporto priemonės registracijos liudijimo kopija, kurioje nurodyta, kad automobilis OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. B. (1 t., b.l. 31).
Techninės apžiūros talono kopija,kur nurodyta, kad automobilio OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitos techninės apžiūros data – 2010-03-20 (1 t., b.l. 31).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopija,kurioje nurodyta, kad automobilio OPEL VECTRA, v/n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė pdrausta laikotarpiu nuo 2008-07-21 iki 2009-07-20 UADB „Seesam Lietuva“ (1 t., b.l. 32-33).
Transporto priemonės apžiūros protokolu , jo prieduose užfiksuotais automobilio MB ML 270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) požymiai, jokių šio automobilio įlenkimo, nubrozdinimo, sugadinimo žymių nėra (1 t., b.l. 34-40).
Alkotesterio parodymais,kur užfiksuota, kad 2009-07-14, 15:36:46 val., L. B. buvo blaivi (1 t., b.l. 41).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 97,kuriame nurodyta, kad apžiūros metu 2009-07-14, 16:00 val., L. B. buvo blaivi (1 t., b.l. 43).
Parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu (2009-11-27) ,kur (schemoje ir fotolentelėse) užfiksuota, kad nukentėjusioji D. K. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu parodė vietą, kurioje ji sustojo priėjusi pėsčiųjų perėją; vietą, kurioje ji pamatė iš dešinės atvažiuojantį džipą ir vietą, kurioje tuo metu buvo džipas; vietą, kurioje ji iš už džipo kampo pamatė pirmoje eismo juostoje lengvąjį automobilį (1 t., b.l. 87-93).
Specialisto išvada Nr. T-A 954/09(04), kurioje nurodyta, kad D. K. kraujyje paimtame po įvykio (2009-07-14, 15:38 val.) etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 83).
Specialisto išvada Nr. G 1077/09(04),kurioje nurodyta, kad D. K. padaryti sužalojimai: atviras dešinio šeivikaulio lūžis ir šokikaulio išnirimas, šokikaulio raiščių plyšimas, dešinio riešo nubrozdinimas. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. Rasti sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai be pašalinės jėgos poveikio. D. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dešinio šeivikaulio lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 98).
Parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokole (2009-10-27) ir jo prieduose (schemoje ir fotolentelėse) užfiksuota, kad V. L. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu parodė vietą, kurioje jis pamatė pėsčiąją, ir kur tuo metu buvo jo vairuojamas automobilis; vietą, kurioje pajuto smūgį; vietą, kurioje nukrito pėsčioji po susidūrimo; vietą, kurioje sustojo jo automobilis, nuvažiavęs nuo pėsčiosios rankos (1 t., b.l. 71-76).
Specialisto išvada Nr. 11Š-240 (09), kurioje nurodyta, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: L. B., vairuodama automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo apie 37 km/h greičiu Basanavičiaus gatve link Birutės gatvės. Automobilio OPEL VECTRA vairuotoja L. B., važiuodama arčiau dešiniojo kelio važiuojamosios dalie krašto, kelio pločio atžvilgiu apie 1,8 m atstumu nuo dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto (žiūr. link Birutės g.) kliudė pėsčiųjų perėja automobilio OPEL VECTRA vairuotojos atžvilgiu iš kairės į dešinę einančią pėsčiąją D. K.. Pėsčioji D. K. atsitrenkė į priekinio stiklo kairės pusės apatinį kampą bei kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir buvo nublokšta link užfiksuotos kraujo dėmės. Stabdomas automobilis OPEL VECTRA sustojo eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje prie jo užfiksuotoje padėtyje.
Šioje eismo situacijoje automobilio MERCEDES BENZ ML 270 vairuotojas V. L., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo sulėtinti greitį ir sustoti, kad praleistų pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją D. K.. Šioje eismo situacijoje automobilio OPEL VECTRA vairuotoja L. B., artėdama link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos prie sustojusio ar greitį mažinančio automobilio MERCEDES BANZ ML 270, privalėjo mažinti važiavimo greitį bei sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinusi, kad nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nėra einančios pėsčiosios.
Šioje eismo situacijoje automobilio OPEL VECTRA vairuotoja L. B., artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios buvo sustojęs ar greitį mažino automobilis MERCEDES BENZ ML 270, laiku nemažino važiavimo greičio, nepraleido pėsčiųjų perėja einančios pėsčiosios D. K. bei ją kliudė ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., b.l. 151, 154-159).
Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamosios L. B. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį. kvalifikuota teisingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. B. pažeisdama KET 9, 37, 38 punktų reikalavimus, važiuodama vairuojamu automobiliu ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nelėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiųjų perėjoje į važiuojamąją kelio dalį iš kairės pusės įėjusią dėl to kliudė pėsčiąją D. K., įvyko eismo įvykis, dėl kurio D. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios veiksmai buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastisPažeisdama eismo įvykio metu galiojusių kelių eismo taisyklių reikalavimus, L. B. nenumatė, kad dėl tokios jos veikos gali kilti eismo įvykis, gali būti sužalotas žmogus, nors pagal įvykio situaciją ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl ji veikė nusikalstamumo nerūpestingumo forma.
Kaltinamosios L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. L. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajai L. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 55 straipsniuose.
Kaltinamoji L. B. pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteista (1 t., b. l. 126), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 128), našlė (2 t., b.l. 106), serga pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (2 t., b.l. 105), psichiatrinė ekspertizė nereikalinga (2 t., b.l. 114), bedarbė (1 t., b.l. 58), neįgali, dalinai darbinga, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, kurios dydis - arčiau įstatymo nustatyto minimumo.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus .
Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.Teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovaujasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100000 eurų dėl žalos turtui. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl atsakovų atsakomybės ir nustatydamas privalantį atlyginti žalą asmenį nagrinėjamu atveju, vadovaujasi byloje nustatyta aplinkybe, kad L. B. su civiliniu atsakovu UADB „Seesam Lietuva“ yra sudarę civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 300 0095739 (draudimo liudijimas Nr. LT/AKA 0094989) (1 t. b.l. 32-33). ,šia sutartimi buvo apdrausta L. B. civilinė atsakomybė, taip pat ir neturtinė žala.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. baudžiamojoje byloje pareiškė 18273,60 Lt ieškinį neturtinei žalai, kuria prašoma priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Iš draudimo bendrovės prašoma priteisti 1671,60 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti (2 t. b.l. 84-86). Turtinę žalą sudaro: iki šiol neatlyginta žala už sugadintus džinsus, kurių vertė - 50 Lt, batus, kurių vertė - 118 Lt, palaidinę, kurios vertė - 50 lt, mobilųjį telefoną „Nokia”, kurio vertė - 200 Lt, akinius, kurių vertė - 300 Lt, piniginę, kurios vertė - 100 Lt, iš viso 818 Lt. Be to, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodė, kad įvykio metu jai buvo išmuštas vienas dantis, o kitas išjudintas ir vėliau taip pat iškrito bei buvo sulaužytas ankstesnis išimamas dantų protezas,kurio protezavimo kaštai sudarys 853,60 Lt.
Turtinė žala turi būti pagrįsta ją patvirtinančiais dokumentais – kvitais, sąskaitomis faktūromis. Tačiau civilinė ieškovė nepteikė duomenų, kurie patvirtintų, kad minėta žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamosios neteisėtais veiksmais. Nukentėjusioji teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių jos patirtus nuostolius, apie džinsų, batų, marškinėlių sugadinimo mąstą, Ikiteisminio tyrimo metu nepateikė jų tyrėjui bei draudimo kompanijai apžiūrėti išvardintus daiktus, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo mažintinas. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės teiginys, kad eismo įvykio metu jai buvo išmuštas vienas dantis, o kitas išjudintas ir vėliau taip pat iškrito bei buvo sulaužytas ankstesnis išimamas dantų protezas – remiasi pačios nukentėjusiosios prielaidomis. ir prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Nukentėjusioji duodama parodymus teisme pradžioje teigė, kad įvykio metu jai išmuštas vienas dantis, vėliau, kad sveikas dantis išmuštas su plokštele, kuri saugojo dantis nuo savaiminio iškritimo dėl vartojamų vaistų, dėl išmušto ir išjudinto danties medikams nusiskundė , nei po įvykio, nei praėjus kuriam laikui po operacijos. Specialisto išvadoje nėra duomenų apie galimai buvusį galvos ar veido srities sumušimą, įvykio vietoje nerastas nei išmuštas dantis, nei plokštelė.Byloje yra duomenų, kad nukentėjusiosios iki eismo įvykio vartoti medikamentai galėjo lemti savaiminį dantų iškritimą, tai patvirtino 2010-12-02 teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas J. S.. Reikalavimas dėl neturėtų protezavimo išlaidų (853,60 Lt), už rūbų, avalynės palaidinės sužalojimą, atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (L R CK 6.249 str.). Prašoma atlyginti žala dėl telefono, akinių, piniginės – pagrįsta, nes minėti daiktai po eismo įvykio buvo pateikti draudimo bendrovei, apžiūrėti ir konstatuota, kad jie dėl įvykio sugadinti nepataisomai. Šioje dalyje dėl turtinės žalos 600 Lt. atlyginimo (telefono, akinių, piniginės) tenkintinas.
Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, kad eismo įvykio metu jai buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, ji patyrė didelį šoką dėl pačios avarijos ir padarytų kūno sužalojimų, esanti iki šiol sukrėsta. Įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė jos dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė sveikatą. Teismas, vadovaudamasis paminėta bendrųjų nuostolių dydžio nustatymo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamosios turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes, protinga nukentėjusiosios ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 8000 Lt.
Civilinio atsakovo UADB „Seesam Lietuva“2011-03-29 teismui atsiųstame rašte (2 t., b.l. 95-97), nurodo, kad 2010 m. sausio 20 d. civilinei ieškovei buvo išmokėta 163,16 Lt dydžio draudimo išmoka, atlyginant civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą ir 1726,40 Lt dydžio draudimo išmoka, atlyginant civilinės ieškovės patirtą neturtinę žalą.
Nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ priteistina 1726,40 Lt dydžio draudimo išmoka, atlyginant civilinės ieškovės patirtą neturtinę žalą ir 600 litų draudimo išmoka už patirtą turtinę žalą. Iš kaltinamosios L. B. likusi suma – 4547,20 Lt, kuri viršija draudimo bendrovės atlygintinos neturtinės žalos ribas (CK 1.5 str., 6.250 str., 6.270 str. 1 d.).
Iš kaltinamosios L. B. nukentėjusiajai priteistinos dėl bylos nagrinėjimo patirtos bylinėjimosi išlaidos 2000 litų, advokato pagalbai apmokėti, kurios patvirtintos pateisinančiais dokumentais (2 t., b.l. 31).
Daiktinis įrodymas: automobilis OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas savininkės L. B. iki galutinio sprendimo byloje priėmimo (1 t., b.l. 20-21), nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžintinas teisėtos savininkės neribotai nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir skirti jai 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą,kurią sumokėti privalo per 10 mėnesių.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš UADB „Seesam Lietuva“: 600 Lt (šešis šimtus litų) turtinės žalos ir 1726,40 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis litus 40 centų) neturtines žalos; iš L. B. priteisti 4547,20 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus dvidešimt centų) neturtinės žalos.
Priteisti iš L. B. nuketėjusiajai D. K. bylos nagrinėjimo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas 2000 Lt (du tūkstančius litų).
Daiktinį įrodymą: automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžinti teisėtos savininkės neribotai nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.