Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T.M., 2007 m. spalio 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T.M. skundą dėl Tauragės rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2007-08-28 nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulis 2007 m. rugpjūčio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad T.M. 2007 m. rugpjūčio 13 d. 8 val. Jurbarko rajone Baltupėnų kaime, vairuodamas automobilį „Nissan Patrol“ v/n ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, eismo sąlygas ir, posūkyje nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į medžius. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 172, 173 punktų reikalavimus.

Tauragės rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus viršininko 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu T.M. pripažintas kaltu, padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, paskiriant jam 100 litų baudą.

Institucijos bei nukentėjusysis apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 21). Atstovai į teismo posėdį neatvyko.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą – Jurbarko rajono policijos komisariatas atsiliepimo į skundą iki teismo posėdžio pradžios nepateikė. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Tauragės rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyrius atsiliepime į skundą (b.l. 27) nurodo, jog bylos nagrinėjime nedalyvaus, prašo nutarimą palikti galioti. Pažymi, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, eismo įvykio schemos, tarnybinių pranešimų nėra galimybės nustatyti objektyvios tiesos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijų bei nukentėjusiojo atstovams nedalyvaujant.

Konstatuojama.

T.M. paskirta administracinė nuobauda už eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei (toliau – Pagėgių rinktinė) priklausantį transporto priemonė „Nissan Patrol“ v/n ženklas (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti teigdamas, jog pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, kai tarnybos metu persekiodamas nuo Nemuno upės atvažiuojančius ir nepaklususius teisėtam reikalavimui sustoti du „Subaru Legacy“ automobilius, privalėjo pasukti į kelkraštį tam, kad išvengtų susidūrimo su dviem į kelio važiuojamąją dalį išbėgusiais asmenimis.

Dėl T.M. tarnybinio automobilio „Nissan Patrol“ apgadinimo Pagėgių rinktinėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2007 m. rugsėjo 4 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada (b.l. 31-34). Joje konstatuota, kad Viešvilės užkardos sargybų būrio vyresnysis pasienietis T.M. 2007 m. rugpjūčio 13 d. apie 8.10 val., persekiodamas nuo Nemuno upės atvažiuojančius ir nepaklususius teisėtam pareigūno reikalavimui sustoti du tamsios spalvos „Subaru Legay“ automobilius ir persekiojimo metu siekdamas išvengti susidūrimo su dviem į kelio važiuojamąją dalį išbėgusiais nenustatytais asmenimis, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Išvadoje nurodyta, kad T.M., pasukdamas tarnybinį automobilį į kelkraštį ir kliudęs medį jį apgadindamas, išvengė didesnės žalos, t.y. asmenų sužalojimo. Pažymėta, kad T.M. persekiojo automobilius, kuriais dažniausiai gabenamos kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabentos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės).

Motyvuojamoji dalis

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas faktines pažeidimo padarymo aplinkybes įrodo rašytinė bylos medžiaga.

Viešvilės užkardos Sargybų būrio pasieniečio V.Š. (V.Š.} tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2007 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniu automobiliu „Nissan Patrol“ v/n ženklas (duomenys neskelbtini) tarnybą vykdė kartu su T.M.. Apie 7.55 val. gavo pranešimą, kad kelyje Mikytai-Jurbarkas ties Žukų kaimu pastebėtas tamsios spalvos „Subaru“ markės automobilis, kuris miškais nuvažiavo link Nemuno. Tikrindami vietovę, Baltupių kaimo ribose Viešvilės užkardos veikimo teritorijoje Rusijos Federacijos bei Lietuvos Respublikos pusėje pastebėjo automobilius, valtis bei žmones. Lietuvos Respublikos pusėje prie Nemuno stovintys du tamsios spalvos automobiliai „Subaru Legacy“ dideliu greičiu pajudėjo link pareigūnų. T.M., įjungęs tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, bandė minėtus automobilius stabdyti, tačiau jie, nemažindami greičio, toliau važiavo Baltupėnų kaimo link. Persekiojant minėtus automobilius miške, posūkyje į važiuojamąją kelio dalį iš miško išbėgo du nenustatyti asmenys. Vengdamas susidūrimo su minėtais asmenimis, T.M. tarnybinį automobilį pasuko į kelkraštį, kliudė pakelės medį, apgadindamas automobilį (b.l. 39). Analogiškai pažeidimo padarymo aplinkybes tarnybiniame pranešime išdėstė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (b.l. 38). Viešvilės užkardos vado 2007 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl autoįvykio pažymėta, jog į įvykio vietą buvo iškviesti Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai. Apžiūrėjus vietovę prie Nemuno upės, nuo kurios pradėjo važiuoti tamsios spalvos automobiliai „Subaru Legacy“, ant pakrantės buvo aptiktas kelių asmenų batų pėdsakų takelis, automobilių ratų pėdsakai. Apžiūros metu asmenų ar transporto priemonių neaptikta (b.l. 35). Eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad automobilis „Nissan Patrol“ į pušį atsitrenkė kelio posūkyje (b.l. 17). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Štabo veiklos organizavimo valdybos operatyvaus valdymo ir operacijų skyriaus paros ypatingų įvykių suvestinėje nurodyta, kad T.M. apgadino tarnybinį automobilį, vengdamas susidūrimo su dviem į važiuojamąją dalį išbėgusiais nenustatytais asmenimis (b.l. 51).

Svarbiausi kiekvieno administracinio teisės pažeidimo požymiai yra pavojingumas visuomenei ir priešingumas teisei. Jeigu kurio nors nebus, neatsiranda ir administracinė atsakomybė, nors veika išoriškai ir atitinka įstatyme išvardintus administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėties požymius. Vadinasi, ne kiekviena visuomenei pavojinga veika yra nusižengimas – norint veiką traktuoti kaip nusižengimą, ji turi būti uždrausta teisės normomis. Ir atvirkščiai – ne kiekviena išoriškai atrodanti priešinga teisei veika yra pavojinga visuomenei. Tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje teisėje numatomos aplinkybės, kurias konstatavus panaši į teisei priešingą veika traktuojama kaip nepavojinga visuomenei ir todėl pašalinanti asmens atsakomybę. Tokias aplinkybes, pašalinančias veikos pavojingumą visuomenei, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato dvi: būtinąjį reikalingumą ir būtinąją gintį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo jo padarytą teisės pažeidimą vertinti kaip būtinąjį reikalingumą.

Būtinojo reikalingumo definicija pateikta ATPK 17 straipsnyje. Ji nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Taigi, būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo situacijos konstatavimui būtina nustatyti, kad teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis kaip tik padarant teisės pažeidimą.

Teismas nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad T.M., pasukdamas vairuojamą automobilį „Nissan Patrol“ į kelkraštį, dėl ko atsitrenkė į medį, apgadindamas transporto priemonę veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Neatlikęs šio veiksmo, jis būtų sukėlęs realią grėsmę į kelią išbėgusių dviejų asmenų gyvybei bei sveikatai. Šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis (miško kelias posūkyje) bei padaryta žala yra mažesnė negu išvengtoji, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė žalą materialiam turtui (apgadinta transporto priemonė), bet išvengė pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurias konstatavus administracinės teisės pažeidimo teisena negali būti pradėta, o ją pradėjus – turi būti nutraukta. Minėto straipsnio 4 punktas numato, kad pradėtoji administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta, kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundą patenkinti.

Tauragės rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą, kuriuo T.M. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 litų bauda, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.