- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- I-896-171/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02182-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. J. ir jo atstovei D. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinis skyrius).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas:
1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-07-19 sprendimą Nr. S-224;
2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-03-06 sprendimą Nr. SS-679;
3) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus 2011-12-09 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4204;
4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įvertinti jo darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2011-11-25 iki 2013-11-24 ir priimti naują sprendimą.
Skunde nurodo, kad nesutinka su Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) 2012-07-19 sprendimu Nr. S-224, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2012-03-06 sprendimu Nr. SS-679 ir Tarnybos Šiaulių III teritorinio skyriaus 2011-12-09 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4204, mano, kad nebuvo įsigilinta į visas aplinkybes, neteisingai įvertinta pareiškėjo sveikatos būklė.
Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) patyrė galvos traumą, susirgo epilepsija. Atlikus galvos smegenų tyrimus, rasta cista. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą gulėjo vaikų psichiatrijos skyriuje, buvo nustatytas organinis asmenybės sutrikimas (TLK-10 kodas F07.0). 2000-06-21 Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Konsultacinės poliklinikos išrašuose iš medicininių dokumentų nurodoma: „mokyti pagal adaptuotą programą“, o tai rodo, kad jau nuo vaikystės negalėjo normaliai mokytis, įgyti reikiamų žinių. 2008 m. vasario mėnesį susirgo dar dviem papildomomis ligomis: organiniu kliedesiniu sutrikimu ir hipertenzine širdies liga. 2008-05-12 iki 2010 m. buvo nustatytas 20 procentų darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Vėliau gydėsi (duomenys neskelbtini) I psichiatrijos skyriuje, buvo nustatyta dar viena liga – paranoidinė šizofrenija (TLK-10 F20.0). 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžioje sveikata dar pablogėjo. Tam įtakos turėjo nesibaigiantys teisybės ieškojimai, galimas psichikos ligonių ignoravimas, nes būtent susirgęs papildoma liga (šizofrenija), pasak gydytojų, tapo dvigubai darbingesnis. Šiuo metu dėl prastos sveikatos būklės niekur nedirba ir nesimoko.
Nurodo, kad 2012-06-12 vykusiame Komisijos posėdyje buvo nuspręsta kreiptis į VšĮ Vilniaus klinikinę Vasaros ligoninę, įsikūrusią Vasaros g. 5, Vilniuje, dėl jo psichinės sveikatos būklės ištyrimo stacionare. Į Komisijos raštą atsakė, kad dėl sveikatos pakartotinio ištyrimo neprieštarauja, bet pageidauja, kad tai būtų atlikta gyvenamoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste. Tačiau prieš jo motiną buvo panaudotas psichologinis spaudimas, taigi jis 2012-06-30 išsiuntė antrą atsakymą į raštą, kuriame nurodė, kad 2012-06-12 jo motinai paskambino moteris, prisistačiusi, kad yra iš Komisijos, ir pranešė, kad nusprendė kreiptis į VšĮ Vilniaus klinikinę Vasaros ligoninę dėl jo psichinės sveikatos būklės ištyrimo stacionare. Moteris patikino, kad pati asmeniškai kontroliuos, kad stacionare jam būtų gerai, o tai rodo, jog ji galimai gali daryti įtaką darbuotojams ir nukreipti tyrimų duomenis jai reikiama linkme. Kitą dieną jau nuo 10 val. ryto prasidėjo skambinimas telefonu, tačiau mama nebeatsiliepė, nes tuo metu dirbo, neturėjo laiko. Skambino net 3 dienas ir netgi po darbo valandų. Mama nei Tarnybai, nei Komisijai nerašė skundų savo vardu ir nenurodė savo telefono numerio, taigi neaišku, kodėl jai buvo skambinama ir iš kur gautas jos telefono numeris. 2012-06-16 gavo registruotą raštą, kuriame nurodoma per 3 (tris) dienas raštu informuoti Komisiją apie savo sutikimą ar nesutikimą vykti ištirti psichinės sveikatos būklę. Raginimas greitai apsispręsti labai sukrėtė, netgi ištiko epilepsijos priepuolis. 2012-06-22 jo mamai paskambino iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus ir liepė kuo skubiau, iki 13 val., atvykti pas skyriaus vedėją ir atvežti ligonį. Vedėja paaiškino, kad yra faksu gautas raštas iš Komisijos, pagal kurį jis bus guldomas į VšĮ (duomenys neskelbtini) II psichiatrijos skyrių. Vedėjui pasakius, kad tai bus skyrius, kuriame durys be rankenų, motina pareiškė, kad jam leis gulti tik į stacionarą, į dieninį skyrių, kur laisvas režimas. Vedėjui pasakius, kad turi gultis ten, kur liepia, motina iš ligoninės išėjo. 2012-06-26 gavo raštą iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus, kuriame raginama gultis į stacionarą, tačiau jis atsisakė tai padaryti.
Pareiškėjas pažymi, kad 2008-01-14 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-2 patvirtintų Komisijos nuostatų 8.2 punkte nėra nurodyta, kad Komisija turi teisę guldyti skundą parašiusį asmenį į Psichiatrijos stacionarą. Nurodo, kad Komisija jam nepranešė, kada vyks svarstymas dėl jo sveikatos būklės ištyrimo stacionare.
Paaiškino, kad paskutinį kartą stacionare gydėsi 2010-05-07–2010-06-01 ir iš ten grįžus jau 2 kartus buvo padidinta vaistų dozė, dėl to pradėjo sukioti rankas ir kojas, pradėjo kartais tuštintis į kelnes, būna, kad apsišlapina, dažnai susilaiko šlapimas, be to, kiekvieną dieną vemia. Tai rodo, kad gydymasis Psichiatrijos stacionare ne į naudą. Be to, kai gulėjo I psichiatrijos skyriuje, buvo labai ištinęs. Pasireiškė vaistų šalutinis poveikis: mieguistumas, galvos skausmas, apatija, snaudulys, koordinacijos sutrikimas, judesių sutrikimas ir daug kitų negalavimų.
Nurodo, kad nesusigaudo, kada ir kokius vaistus gerti (tuo rūpinasi mama), nesiorientuoja laike, nuolat girdi balsus. Išrašuose iš ambulatorinės kortelės matyti, kad pas gydytojus visuomet apsilanko su motina. Kadangi sunku vaikščioti, dūsta, jį atveža su automobiliu. Be mamos pagalbos nieko negali daryti, o tai rodo, kad ligos trikdo socialinį ir asmeninį gyvenimą.
Nesutinka su nustatytu 40 proc. darbingumo lygiu iš galimų 55–0 proc. dėl sunkiausio organizmo funkcinio sutrikimo. Darbingumo lygis turi būti jei ne didesnis negu iki 2010 m., tai bent toks pat, koks buvo – 20 procentų. Pagrindinių diagnozių F07.0 (organinis asmenybės sutrikimas), F20.0 (paranoidinė šizofrenija) darbingumo vertė turėjo būti 30 proc., o, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6.3 punktu, sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai 30 dauginami iš koeficiento 0,7 ir jo darbingumo lygis tokiu atveju siekia tik 21 procentą.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 90?91) prašo administracinę bylą sustabdyti. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-03-05 nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. A146-396/2012 (proc. Nr. 3-61-3-00383-2011-1) pagal A. J. apeliacinį skundą (iš esmės dėl tapačių reikalavimų bei grindžiamų tuo pačiu pagrindu kaip ir ši byla), motyvuodamas tuo, jog šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra iškeltos dvi norminės bylos (2011-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2727/2011 ir 2012-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-24/2012) dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, kuris taikytinas ir nagrinėjamoje byloje, teisėtumo ištyrimo, kadangi minėtose bylose teismui iškilo abejonių dėl to, ar poįstatyminiu teisės aktu nėra bloginamos neįgaliųjų socialinės garantijos, kurias nustato įstatymai.
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 171).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Šiaulių III teritorinis skyrius atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 170).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2011-11-21 VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras išdavė pareiškėjui A. J. siuntimą Nr. 533 (b. l. 61) į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Siuntime nurodoma pagrindinė diagnozė – paranoidinė šizofrenija, organinis asmenybės sutrikimas (TLK-10 F20.0 ir F07.0), sunkus funkcijos sutrikimas. Nurodytos gretutinės diagnozės – epilepsija (dažni priepuoliai), pirminė arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, nutukimas (TLK-10 I11.9, G40.31 ir E66.9), vidutinis funkcijos sutrikimas.
Tarnybos Šiaulių III teritorinis skyrius 2011-12-09 surašė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4204 (b. l. 25–30), kuriame pareiškėjo darbingumo lygį nuo 2011-11-25 iki 2013-11-24 įvertino 40 proc. Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatytu darbingumo lygiu, 2012-01-13 pateikė skundą Tarnybai dėl sprendimo panaikinimo (b. l. 163–166). 2012-03-06 pareiškėjui atliktas pakartotinis darbingumo lygio vertinimas ir surašytas aktas Nr. DL-257 (b. l. 131–137), kuriame jo darbingumas taip pat įvertintas 40 proc. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2012-03-06 sprendimu Nr. SS-679 (b. l. 20–24) paliko galioti Tarnybos Šiaulių III teritorinio skyriaus 2011-12-09 sprendimą Nr. DL-4204 nepakeistą.
Pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri, 2012-07-19 išnagrinėjusi skundą, sprendimu Nr. S-224 (b. l. 12–18) pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Tarnybos 2012-03-06 sprendimą Nr. SS-679.
Ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjui A. J. pagrįstai buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis nuo 2011-11-25 iki 2013-11-24.
Ginčo dalykas – Tarnybos Šiaulių III teritorinis skyriaus 2011-12-09 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-4204, Tarnybos 2012-03-06 sprendimo Nr. SS-679 ir Ginčų komisijos 2012-07-19 sprendimo Nr. S-224 teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas bei jo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005-03-21 įsakymas Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) bei šių dokumentų priedai.
Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d., darbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal minėto straipsnio 6 d. neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (2 str. 7 d.).
Pažymėtina, kad nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis adm. byloje Nr. A146-328/2012). Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Ypač pabrėžtina tai, kad Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis, asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatomas, neturint atitinkamų žinių, ne visada yra aiškūs ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiškėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtą sprendimą, o institucija, nagrinėjanti skundą ikiteismine tvarka, bei teismas – spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756-2122/2010, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-1456/2010, 2012-04-30 nutartis adm. byloje Nr. A146-328/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Kriterijų ir Tvarkos aprašuose nustatytu teisiniu reguliavimu, reikalinga patikrinti, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d.).
Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, darbingumo lygį nustato Tarnyba. Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: medicininius (asmens bazinį darbingumą), funkcinius ir profesinius, bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.
Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.
Iš pareiškėjo skundo turinio bei jo atstovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėjas nesutinka būtent su medicininių kriterijų įvertinimu, mano, kad jam pagal nurodytas diagnozes turėjo būti nustatytas didesnis nedarbingumo lygio procentas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 40,5 proc. bazinis darbingumo lygis (b. l. 22, 26). Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad bazinis darbingumas pagal pagrindinę diagnozę (TLK-10 kodas F20.0 (šizofrenija) įvertintas 45 proc., vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 22.1 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2006-05-13 iki 2012-02-01, galimos vertės 55–0 proc.), o bazinis darbingumas pagal pagrindinę diagnozę (TLK-10 kodas F07.0 (organinis asmenybės sutrikimas) – 60 proc., vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 20 punktu (galimos vertės 80–30 proc.).
Gretutinė diagnozė (TLK-10 kodas G40.31 (epilepsija) vertinta pagal Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 10.2 punktą ir nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas (galimos vertės 60–30 proc.). Diagnozės dėl ligų TLK-10 kodai I11.9 ir E66.9 (hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] be (stazinio) širdies [kraujotakos] nepakankamumo ir nutukimas) vertinti pagal Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.11.3 punktą (arterinė hipertenzija, didelės rizikos grupė) ir nustatytas 70 proc. bazinis darbingumas (galimos vertės 80–70 proc.).
Pagal Kriterijų aprašo 5 punktą, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas.
Kriterijų aprašo 6 punktas (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija, aktuali šiam ginčui) nustatė, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: 1) jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50–55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; 2) jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 45–40, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; 3) jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30–35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; 4) kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 0–25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0–10 bazinio darbingumo procentų.
Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad tiek Tarnyba, tiek Komisija, nustatydamos pareiškėjo darbingumo lygį, vadovavosi Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktais ir padarė išvadą, kad kitos A. J. nustatytos bazinio darbingumo vertės yra 50, 60 ir 70 proc. ir tik viena iš jų (50 proc.) patenka į Kriterijų aprašo 6.1 punkte nurodytą intervalą, todėl įtakos koeficientas – 0,9, o bendras bazinio darbingumo procentas – 40 (45 x 0,9 = 40,5).
Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012-12-28 išnagrinėta norminė administracinė byla Nr. I552-23/2012, kurioje buvo ginčijamas socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 6 punktas (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija), nustatantis taisykles, kaip apskaičiuojamas asmens bazinis darbingumas tais atvejais, kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape. Teismas konstatavo, kad Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktai (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia, iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nustatant pareiškėjo A. J. darbingumo lygį, visų pirma, jo bazinį darbingumą (kuris daro įtaką ir bendram darbingumo lygio procentui), buvo vadovautasi teisės aktų nuostatomis, kurios pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pažymėtina, kad nuo 2013-01-13 galioja nauja Kriterijų aprašo 6 punkto redakcija, nustatanti taisykles, kaip apskaičiuojamas asmens bazinis darbingumas tais atvejais, kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu; administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.
Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį, t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-30 sprendime administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005 nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra galimos ir išimtys, t. y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-03-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 konstatavo, kad sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas, o teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo. Sprendimo įvykdymas yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta, o ji baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apskundė teismui Tarnybos bei Tarnybos Šiaulių III teritorinio skyriaus sprendimus, kuriais darbingumo lygis jam nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašo nuostatomis, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai jau po kreipimosi į teismą, tačiau dar iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad sprendimas dėl neįgalumo nustatymo pareiškėjui A. J. negali būti laikomas įvykdytu. Dėl nurodytų priežasčių, teismas, nagrinėdamas bylą po to, kai atitinkamas norminis administracinis aktas buvo pripažintas neteisėtu, jau nebegali vadovautis ir remtis tomis teisės normomis (šiuo atveju – Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktais), kurios yra pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui (neteisėtomis). Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisinio stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009). Tačiau šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste tai būtų neteisinga, nesiderintų su teisės aktų hierarchijos principu, todėl teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad remiantis konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujančiomis Kriterijų aprašo nuostatomis pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis negali būti laikomas teisingu, o ginčijami sprendimai – teisėtais ir pagrįstais.
Dėl nurodytų priežasčių Komisijos 2012-07-19 sprendimas Nr. S-224, Tarnybos 2012-03-06 sprendimas Nr. SS-679 ir Tarnybos Šiaulių III teritorinio skyriaus 2011-12-09 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-4204 naikintini, o Tarnyba įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjo A. J. darbingumo lygio pagrįstumą laikotarpiu nuo 2011-11-25 iki 2013-11-24.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-07-19 sprendimą Nr. S-224, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-03-06 sprendimą Nr. SS-679 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus 2011-12-09 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4204.
Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjo A. J. darbingumo lygio pagrįstumą laikotarpiu nuo 2011-11-25 iki 2013-11-24.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.