Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. ir J. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru susitarimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

teismo posėdžio metu apeliantas pateikė paaiškinimus, iš kurių matyti, kad jis nesutiko su pareiškėjų sudarytos 2011-12-27 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis, t.y. dėl bendro nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo nelygiomis dalimis ir dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, bei dėl kilnojamojo turto – baldų, butinės technikos ir namų apyvokos reikmenų – padalijimo, tačiau teismo minėti apelianto argumentai su sutuoktinių pateikta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo išklausyti. Sutartis buvo patvirtinta neištyrus, ar jos turinys buvo suderintas su abiejų sutuoktinių interesais ir jų valia, iš esmės be bylos teismo posėdyje nagrinėjimo, nes bylą nagrinėjęs teismas priėmė sprendimą iš karto po dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimo neatsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus dėl sutarties. Kadangi byloje sutuoktinių sudaryta sutartis iš esmės pažeidžia vieno iš sutuoktinių interesus ir neužtikrinas pareiškėjo lygiateisiškumo, apeliantas su tokiomis sutarties sąlygomis nesutiko ir apie tai pareiškė pirmosios instancijos teismui, todėl teismas tokios sutarties negalėjo tvirtinti ir turėjo taikyti CK 3.53 str. 4 d. nustatytas pasekmes;apeliantas nesutiko su sutarties sąlygomis. Be to, ir pareiškėja nevykdo sutarties – yra užėmusi visą butą ir į jį neįleidžia pareiškėjo. Tai reiškia, kad sutartis neatitiko vieno iš sutuoktinių, t.y. pareiškėjo, interesų, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą sutarties trūkumams pašalinti, o tai sutuoktiniams atsisakius padaryti negalėjo nagrinėti bylos iš esmės ir turėjo prašymą dėl santuokos nutraukimo palikti nenagrinėtą. teigia, kad įvertinus CK 3.117 str. 1 d. numatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir aiškiai išreikštą apelianti siekį padalinti bendrą turtą lygiomis dalimis, konstatuotina, kad sutartis aiškiai neatitinka vieno iš sutuoktinių, t.y. pareiškėjo, teisėtų interesų ir neužtikrina jo lygiateisiškumo, todėl pareiškėjų santuoka supaprastinta proceso tvarka negalėjo būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektais, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas ex oficcio patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 320 str.).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nėra, byla nagrinėjama skundo ribose.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXV skyrius) nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad iš esmės neginčijama sprendimo dalis nutraukti santuoką, tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurias patvirtindamas pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikydamas materialiosios ir proceso teisės normas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės taikymo bei aiškinimo klausimais, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes tarp šalių iš esmės ginčas liko (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d. ir 330 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2012-02-21 teismo posėdžio metu pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su pareiškimu teismui pateikė tarp šalių sudarytą 2011-12-27 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas 2012 m. vasario 21 d. sprendimu šalių pareiškimą patenkino, nutraukė santuoką tarp šalių bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Iš apelianto teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog ji apeliaciniu skundu ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jo valios, pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus, o būtent – dėl bendro nekilnojamojo turto, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo nelygiomis dalimis ir dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, bei dėl kilnojamojo turto – baldų, butinės technikos ir namų apyvokos reikmenų – padalijimo.

CK 3.53 str. 4 d. nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde būtent ir nurodo, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo interesų ir tikrosios valios. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo įsitikinti, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 str. 4 d. reikalavimus ir, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, tokios sutarties netvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinių dokumentų apeliacinei instancijai turinį, neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, jog patvirtinta sutartis realiai neatitinka nurodomosios apelianto valios. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ir pati pareiškėja J.S. atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodžiusi, kad patikslinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje turtas būtų padalytas lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, pareiškėja neprieštarauja. Pareiškėjos teigimu, Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas galėtų būtų toje dalyje pakeistas. Be to, remiantis CPK 540 str. 1 d., bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama. Esant tokioms aplinkybėms, vertintinas apelianto paaiškinimas dėl turtinių ginčų neišsprendimo bendru sutarimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo to, kuriuo būdu sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės – įstatyme visais atvejais teismas įpareigojamas išspręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str. ir 3.62 str. 3 d.). Galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Tai atitinka ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, pagal kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyminė prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 ir 3.126 str. nustatytais atvejais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Šioje byloje yra teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, apeliacine tvarka skundžia teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Kolegija konstatuoja, kad sprendime neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, šį klausimą turėtų spręsti teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.