Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, gynėjui adv.Ramūnui Dabrovolskui , nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui L. N. , jo atstovui adv. padėjėjui Jonui Radevičiui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė,Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama pagal LR BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisyklių 8 p., 9 p., 136. 2 p., 140.1 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2015 m. liepos 13 d. apie 18.00 val. kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 76 km 510 m, šviesiu paros metu, vairuodama jos pačios vardu registruotą transporto priemonę KIA RIO v/ n (duomenys neskelbtini) , kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, važiuodama pagrindiniu keliu nuo Varėnos link Vilniaus, sankryžoje su šalutiniu keliu, lenkė L. N. vairuojamą keturratį CAN – AM- (duomenys neskelbtini) v/ n (duomenys neskelbtini), registruotą A. N. vardu, kuris sankryžoje suko į kairę ir su juo susidūrė, kur eismo įvykio metu buvo sužalotas keturračio vairuotojas L. N., kuriam dėl odos nubrozdinimo dešinio kelio srityje, kairio klubo, abiejų kelių sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui,

Tokiais veiksmais J. R. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Kaltinamoji J. R. savo kaltę pripažino pilnai.Parodė,kad ji 2015-07-13 apie 18 val.išvažiavusi su savo automobiliu KIA RIO v/n (duomenys neskelbtini) iš Varėnos į Vilnių. Senosios Varėnos k. Varėnos r. ji pasukusi važiuoti į Vilnių,kur pavažiavus maždaug 1 km už Senosios Varėnos k. Varėnos r., pastebėjusi priekyje lėtai važiuojantį keturratį. Važiuodama ji neatkreipė dėmesio į kelio ženklus ir paties kelio ženklinimą, nebuvo transporto priemonių tiek iš priekio,tiek iš nugaros pusės, todėl nusprendusi, kad jai saugiausia būtų aplenkti keturratį, nes nemaniusi, kad keturračio vairuotojas darys kokį manevrą, kadangi jis nerodė jokio posūkio, tik labai lėtai važiavo ta pačia kryptimi. Jai išvažiavus į priešingą eismo juostą ir jau darant lenkimą, pajutusi, kad keturratis trenkėsi į jos automobilio dešinės pusės priekines keleivio dureles, kuria keturračio dalimi jis trenkėsi, ji negalinti pasakyti,nes nemačiusi.Tuo metu išsigandusi, stengusis suvaldyti savo automobilį, bei negali ir tiksliai pasakyti, kas toliau buvo. Tik sustabdžius savo automobilį šalikelėje pamačiusi, kad keturratis ir vairuotojas buvo griovyje kiek toliau nuo automobilio. Iš karto priėjusi prie keturračio vairuotojo, paklaususi, ar viskas gerai, šis skundėsi, kad skauda koją. Pati bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 pranešusi apie eismo įvykį, pasakiusi, kad yra sužalotas kitos transporto priemonės vairuotojas, kad įvykio vietoje reikalinga greitoji med. pagalba. Kiek supratusi,tai keturračio vairuotojas nematė jos, nes, kaip ir matyti iš keturračio apžiūros, keturratis neturi jokių veidrodėlių, keturračio galinė dalis yra paaukštinta papildoma daiktų dėtuve, tas, jos nuomone, jaunam vairuotojui galėjo trukdyti tinkamai įsitikinti, jog jam kairįjį posūkio manevrą daryti yra saugu. Ji padariusi KET pažeidimą,kadangi toje vietoje buvo ištisinė linija skirianti važiavimo juostas ir pagal KET reikalavimus ji negalėjo daryti lenkimo manevro. Po eismo įvykio, jausdama moralinę atsakomybę ir pilietinę pareigą, skambinusi nukentėjusiojo mamai, kuri telefonu nurodė, jog sūnui kitų sveikatos pakitimų nėra,bei neišryškėjo papildomų sveikatos sutrikimų.Sutinkanti,kad pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo jos atliekamas lenkimo manevras,kur toje vietoje pagal KET reikalavimus nebuvo galima daryti lenkimo manevro.Tai atsitiko per norą išvengti lėto važiavimo paskui keturratį motociklą ir tuokart nepagalvojus,kad motociklas gali pradėti daryti posūkio manevrą į kairę pusę į šalutinį kelią,nes ji nepastebėjusi motociklo rodomo kairio posūkio.Savo, kaip transporto priemonės savininkės, privalomąją civilinę atsakomybę yra apdraudusi AB“Lietuvos draudimas“.Ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neviršija LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.1d. nustatytų maksimalių draudimo išmokų sumų.Tiek nukentėjusysis L. N.,tiek materialinę žalą patyręs keturračio motociklo savininkas turėjo teisę kreiptis į jos civilinę atsakomybę apdraudusią AB”Lietuvos draudimas” dėl patirtų žalų atlyginimo,kur iki šiol jau būtų buvę išspręsta išmokėtinų sumų už padarytą turtinę ir neturtinę žalą klausimas.Todėl dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ji neturinti jokios aiškios pozicijos,kadangi nežinanti kokias sumas nukentėjusiajam ir motociklo savininkui išmokėtų jos draudikas-AB”Lietuvos draudimas”. Prašo ją pagal laidavimą perduoti laiduotojui –jos tėvui V. M.,kadangi naujų nusikaltimų daugiau tikrai nepadarysianti, baudžiamąją bylą nutraukti

Nukentėjusysis L. N. parodė, kad 2015 m. liepos 13 d. apie 18 val. jis iš Senosios Varėnos k. Varėnos r. važiavęs į Glūko k. Varėnos r. Neprivažiavus posūkio į Glūką, kai liko maždaug 100 m , jis pradėjęs stabdyti savo transporto priemonę – keturratį CAN-AM (duomenys neskelbtini) v/ n (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo tėčiui A. N., likus gal 100-150 m iki kelio link Glūko rodęs posūkį į kairę, matęs, kad ta pačia juosta, kaip ir jis, iš paskos važiuoja automobilis. Jau beveik baigiant posūkį į kairę, kitoje eismo juostoje jis pajutęs smūgį. Nuo smūgio jis nukritęs nuo keturračio, o pats keturratis nuvažiavo toliau ir sustojo, tik įvažiavęs į griovį. Dėl smūgio jam buvo sužalota kairė koja, taip pat nubrozdinta ir dešinė koja.Paskui pamatęs,kad į jį atsitrenkė tas pats automobilis, kuris važiavo iš paskos. Eismo įvykio metu jis buvo su šalmu, turi teisę vairuoti keturratį motociklą. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad moteris, kurios vairuojamas automobilis į jį atsitrenkė, jo laiku nepastebėjo, t. y. nepastebėjo, kad jis rodo posūkį į kairę ir daro manevrą, ir bandė apvažiuoti jį iš kairės pusės neleistinoje vietoje, t. y. kirsdama ištisinę liniją. Po 2015-07-13 eismo įvykio gal po savaitės laiko, pablogėjus savijautai, jis gavęs siuntimą pas gydytojus Santariškių klinikose, ten gydytojai jam dar nustatė galvos sumušimą. Dėl galvos sumušimo jį pykino, skaudėjo galvą, sunkiai užmigdavo naktį. Į ligoninę jis paguldytas nebuvo, gydėsi namuose .Prašo priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą,kadangi įvykio metu buvo apgadintas tėvo motociklas.Po įvykio jam kurį laiką skaudėjo galvą,sužalotą koją,patyręs dėl sužalojimų kitokių nepatogumų,kurį laiką bijojęs važinėti su motociklu .

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė be jos pilno kaltės pripažinimo patvirtinama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo L. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur jis eismo įvykio vietoje parodė vietą, kurioje jis pradėjo mažinti greitį ir rodyti kairiojo posūkio signalą, ir vietą, kurioje įvyko susidūrimas ( t. 1, b. l. 70-77).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele ir schema ,kur 2015-07-13 buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta -kelio Vilnius-Varėna- Gardinas 76 km 510 m ( t. 1, 16-28),iš kurio matyti,kad nuo Senosios Varėnos pusės link Vilniaus(pagal susidūrime dalyvavusių transporto priemonių važiavimo kryptį)iki kelio susikirtimo su kairėje esančiu šalutiniu keliu į Glūko kaimą yra ištisinė linija.

2016-09-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1658 (t.2 b.l.93-98) nurodoma, kad:

1) automobilio Kia Rio v/n (duomenys neskelbtini),vairuotojai nepradėjus lenkimo kelio Varėna-Vilnius ruože, paženklintame KET 2 linija 1.1,o sumažinus greitį ir į kairę sukusį keturratį „Can –AM-Outlender 800 „v/n (duomenys neskelbtini),apvažiavus iš dešinės ,vairuotoja būtų turėjusi techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo ;

2)jeigu tuo metu,kada keturračio „Can –AM-Outlender 800 „v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradėjo daryti kairį posūkį,jo vairuojamą transporto priemonę jau lenkė automobilis KIa Riol v/n (duomenys neskelbtini),tai keturrračio vairuotojui nepradėjus posūkio ir praleidus neleistinoje vietoje lenkusį ir grėsmę eismo saugumui kėlusį automobilį,keturračio vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo;

3)automobilio Kia Rio v/n (duomenys neskelbtini) ,vairuotojos veiksmai-keldama grėsmę eismo saugumui,lenkė kelio Varėna-Vilnius ruože, paženklintame KET 2 linija 1.1,kuriame buvo draudžiama važiuoti priešpriešine eismo juosta,dėl ko jos vairuojamas automobilis susidūrė su sankryžoje į kairę sukusiu keturračiu „Can –AM-Outlender 800 „ v/n (duomenys neskelbtini),-buvo nepriimtini ir technininiu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti;

4)jeigu tuo momentu,kada keturrračio „Can –AM-Outlender 800 „ v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo daryti kairį posūkį ,jo vairuojamą transporto priemonę jau lenkė automobilis KIa Rio v/n (duomenys neskelbtini),tai keturračio vairuotojo veiksmai-sankryžoje suko į kairę ,kada tai daryti buvo nesaugu-buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Liudytojo A. N. parodymais, kad jo sūnus L. N. nuo 2014 m. rugsėjo mėn. turi traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo pažymėjimą, todėl sūnui leisdavęs vairuoti jam priklausantį keturratį CAN – AM- (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 13 d. apie 18.30 val., būnant Senosios Varėnos mokyklos sporto salėje, atvykusi jam nepažįstama moteris pasakė, kad netoli Senosios Varėnos k. Varėnos r. jo sūnus pateko į avariją ir yra sužalotas. Kai jis nuvykęs į įvykio vietą, jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitosios med. pagalbos automobilis, kuriame buvo jo sūnus, neužilgo sūnus buvo nuvežtas į ligoninę. Įvykio vietoje dar buvo apgadintas jam priklausantis keturratis motociklas ir kitas apgadintas automobilis. Jis kalbėjosi su to automobilio vairuotoja, norėjo išsiaiškinti, kodėl įvyko avarija, bet ši jam pasakė tik tiek, kad, jei ji nebūtų lenkusi keturračio, būtų atsitrenkusi į motociklo galą, minėjo, kad nematė motociklo rodant posūkio. Jis priėjęs prie keturračio, buvusio griovyje, pasuko degimo raktelį ir iš karto įsijungė kairysis posūkis, visai tai matė kartu su juo atvažiavęs A. V.. Susidarė toks įspūdis, kad moteriai nelabai rūpėjo įvykusi avarija ir sužalotas jo sūnus, nes ji tik klausinėjo pas kitus žmones, ar su tokiais automobilio sugadinamais ji galės grįžti iki Vilniaus. Po eismo įvykio jo sūnui buvo sužalota kairė koja, po to lankėsi ir pas specialistus Vilniuje Santariškių klinikose, kur sūnui buvo nustatytas stiprus galvos sumušimas ( t. 1, b. l . 82-83).

Liudytojo A. V. parodymais, kad 2015 m. liepos mėn., tiksliai datos ir laiko jau nebeprisimena, jam ir draugui A. N. būnant sporto salėje, esančioje Varėnos r. Senosios Varėnos mokykloje, atvažiavo nepažįstama moteris ir pasakė A. N., kad šio sūnus L. N. su keturračiu pateko į eismo įvykį, paaiškino, kurioje vietoje avarija, sakė, kad L. N. labai nieko rimto nenutiko, bet sakė, kad vis tiek nuvažiuotų pasižiūrėti. Jis kartu su A. N. nuvažiavę į moters nurodytą vietą, ten jau buvo greitosios med. pagalbos automobilis, už kelių minučių atvyko ir policijos pareigūnai. L. N. jau buvo greitosios med. pagalbos automobilyje, matęs, kad šiam ant kaklo buvo uždėtas įtvaras, rūbai buvo apiplėšyti. Keturratis, su kuriuo važiavo L. N., buvo kairėje kelio pusėje griovyje, o automobilis, kuris trenkėsi į L. N. keturratį, stovėjo šalikelėje kairėje kelio pusėje. Tą automobilį vairavo kažkokia moteris, jos vardo ir pavardės nežino. Ši aiškino, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad, sukdamas į kairę pusę, L. N. nerodė kairiojo posūkio. Su A. N. buvo nuėję prie keturračio ir kai A. N. įjungė degimą, iš karto įsijungė kairysis posūkis. Tą matė ir automobilio vairuotoja, tada ji pasakė, kad gal jie specialiai įjungė posūkį, nors iš tikrųjų A. N. įjungė tik degimą ( t. 1, b. l . 88-89).

Liudytojo Vilmanto Skopecko, dirbančio Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliu, parodymais, kad 2015 m. liepos 13 d. apie 18 val., tiksliai laiko negali pasakyti, iš Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad maždaug 1 km už Senosios Varėnos k. Varėnos r., moteris, bandydama išvengti susidūrimo su keturračiu, darė manevrą, bet susidūrimo neišvengė, keturračio vairuotojui sužeista koja. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad susidūrė J. R. vairuojamas automobilis „KIA RIO“, valstybinių numerių neprisimenantis, ir L. N. vairuojamas keturratis motociklas CAN-AM-(duomenys neskelbtini) valstybinių numerių taip pat neprisimenantis. Keturratis buvo griovyje, o automobilis stovėjo už kelių metrų nuo keturračio šalikelėje. Abi transporto priemonės buvo apgadintos, kiek prisimena, buvo išlūžęs keturračio kairės pusės priekinis ratas, o automobilio priekinės ir galinės dešinės pusės durelės buvo įlenktos, taip pat buvo nulūžęs priekinis bamperis. Automobilio vairuotoja J. R. aiškino, kad keturračio vairuotojas važiavo labai lėtai, jokio posūkio nerodė, todėl ji keturratį lenkė ir tada įvyko susidūrimas. Su L. N. jis nebendravęs, nes šis jau buvo greitosios med. pagalbos automobilyje. Įvykio vietoje buvo ir L. N. tėvas A. N. su draugu A. V., jie apžiūrinėjo griovyje buvusį keturratį. A. N. įjungus keturračio degimą, jis matė, kad degė kairysis posūkis, bet jis nematė, ar tik įjungus degimą tas posūkis veikė iš karto, ar pats A. N. ką nors įjungė. Ar įvykio vietoje buvo asmenų, kurie galėjo matyti eismo įvykį, nežino, bendravęs tik su automobilio „KIA RIO“ vairuotoja J. R. bei L. N. tėvu, kuris pats avarijos nematė,nes atvyko vėliau ( t. 1, b. l. 91-93).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. p G 817/15 (06), kuria nurodoma, kad L. N. kliniškai nustatyta odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje, kairio klubo, abiejų kelių sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti dinamiškai kontaktuojant su kietais bukais žalojančiais paviršiais, galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius paviršius. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ( t. 1, b. l . 108-110).

Daikto- keturračio CAN – AM- (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu( t. 1, b. l. 120-128).Sunkusis keturratis motociklas registruotas A. N. vardu ( t. 1, b. l. 44), draustas draudimo bendrovėje „ERGO Insurance SE“ ( t. 1, b. l. 45), techninė apžiūra atlikta 2014-10-06,galiojo iki 2016-10-06 ( t. 1, b. l. 46).

Daikto- automobilio „KIA RIO“, v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu ( t. 1, b. l. 134-147) . Automobilis registruotas J. R. vardu ( t. 1, b. l. 38), eismo įvykio metu buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ ( t.1, b. l. 39), techninė apžiūra buvo atlikta 2013-10-25 ,galiojo iki 2015-10-25( t. 1, b. l. 40).

Tikrinimo alkoholio matuokliu testo kvitu(t.1 b.l.58) patvirtinama,kad 2015-07-13 19.13 val.J. R. nebuvo nustatytas neblaivumas(0.00 prom.).

Specialisto išvada Nr. T-A 5591/15(01), kuria nurodoma, kad po eismo įvykio L. N. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( t. 1, b. l. 59).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimu(t. b.l.39)patvirtinama,kad J. R. automobilio KIA RIO v/n (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB“Lietuvos draudimas „ , liudijimas galiojo iki 2015-11-11.

Traktoriaus ir savaeigės transporto priemonės registracijos liudijimu (t.1 b.l.44)patvirtinama,kad sunkiojo keturračio motociklo Can-AM Outlander 800 v/n (duomenys neskelbtini) (51,85 kW galios) savininkas yra A. N.,o Traktoriaus ir savaeigės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimu patvirtinama,kad L. N. turėjo teisę vairuoti transporto priemones iki 60 kW galios.

LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių pasekmių nukentėjusiesiems dėl transporto priemonių susidūrimo. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklių , būtinąja autoįvykio priežastimi yra tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.LR BK 2 str.3d. dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 str. kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Iš bylos aplinkybių matyti,kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą lėmusi pagrindinė priežastis buvo kaltinamosios J. R. darytas lenkimo manevras iš kairės pusės siekiant aplenkti priekyje važiuojantį keturratį motociklą,kertant ištisinę liniją,ką jai daryti kategoriškai draudė KET .Šioje situacijoje pagal KET reikalavimus techniniu požiūriu būtų buvęs priimtinas veikimas,jeigu kaltinamoji įsitikinusi,kad keturratis motociklas daro kairį posūkį , šio motociklo aplenkimą būtų vykdžiusi iš dešinės pusės. Kaltinamoji teigia,kad ji nemačiusi motociklo rodomo kairio posūkio signalo,nukentėjusysis nurodo,kad jis rodęs kairio posūkio signalą.Šiuo atveju net ir keturrračio motociklo kairio posūkio nerodymo atveju kaltinamoji pagal KET reikalavimus neturėjo teisės išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir pradėti keturračio motociklo lenkimą.Keturračio motociklo vairuotojas(nukentėjusysis) šiuo atveju turėjo pagrindo tikėtis,kad eismo dalyvė(kaltinamoji)laikysis KET reikalavimų ir jam sukant į kairę neišvažiuos į kairę eismo juostą kirsdama ištisinę liniją ir netrukdys jam atlikti kairio posūkio manevrą.

Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). J. R. jai inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo tikėdama, kad ji gali lenkti kitą transporto priemonę tai atlikti draudžiamojoje vietoje . Ji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti BK 281 str.numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti,kadangi turėjo teisę vairuoti bei transporto priemones vairavo jau eilę metų. J. R. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, tarp jos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.Dėl to kaltinamosios veikos kvalifikacija pagal LR BK 281 str.1d. yra teisinga.

Kaltinamoji ir jos gynėjas prašo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją pagal laidavimą be užstato laiduotojui- jos tėvui V. M.. V. M. patvirtino,kad jis sutinka būti dukros J. R. laiduotoju ir užtikrintų,jog kaltinamoji daugiau nepadarytų nusikaltimų.

Prašymas tenkintinas.

Kaltinamoji anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų,nėra bausta administracine tvarka,ji pilnai pripažino savo kaltę,sutinka atlyginti likusią turtinę ir neturtinės žalos dalį,kuri nebūtų atlyginta draudimo kompanijos ir būtų priteista teismo sprendimu.

Iš civilinio ieškinio pareiškimo situacijos matyti,kad pateikiant civilinį ieškinį ieškovas L. N. veikė ir už A. N. reikalaudamas turtinės žalos atlyginimo ,neturėdamas pastarojo įgaliojimo veikti jo vardu ir teikti ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos išieškojimo.Kartu matyti,kad tiek civilinis ieškovas L. N. ir jo atstovas,tiek keturračio motociklo savininkas A. N., per bylos nagrinėjimo laiką nuo 2016-04-27 teismo posėdžio,kurio metu ieškovas ir jo atstovas buvo supažindinti su civilinio atsakovo –AB “Lietuvos draudimas” pozicija dėl ieškinio, nesikreipė pas šį civilinį atsakovą dėl žalos atlyginimo gavimo LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.1d. 3p. yra nustatyti žalos atlyginimo dydžiai:– 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Civilinio ieškovo ieškinyje nurodytos priteistinų tiek turtinės ,tiek neturtinės žalos dydžiai neviršija šių maksimalių draudimo išmokų.Dėl to šiuo atveju civilinis ieškovas,bei transporto priemonės (keturračio motociklo) savininkas neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti iš kaltinamosios vairuotos transporto priemonės civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko-AB “Lietuvos draudimas”.Dėl to,iki šiol neišsprendus draudimo išmokos išmokėjimo civiliniam ieškovui ,kaltinamoji neturi pareigos tiesiogiai,apeinant draudiką,mokėti neturtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui L. N. pilna apimtimi pagal ieškinio reikalavimą.Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo laikyti,kad kaltinamoji nėra įvykdžiusi LR BK 40 str.2d. 3 p.numatytos sąlygos dėl žalos atlyginimo,nes civiliniam ieškovui L. N., bei transporto priemonės (keturrarčio motociklo )savininkui tinkamai nesirūpinant dėl draudimo išmokų gavimo be pagrindo būtų apsunkinta kaltinamosios padėtis dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pateikta (duomenys neskelbtini) charakteristika (t.2 b.l.66)kaltinamoji charakterizuojama tik teigiamai. Laiduotojas V. M. nėra teistas,administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą- 2004-05-13 už greičio viršijimą Varėnos m .Teismas laiko,kad V. M. yra vertas pasitikėjimo būti laiduotoju ir galės padaryti teigiamą įtaką kaltinamajai.Tokiu būdu matyti,kad yra visos sąlygos,numatytos LR BK 40 str.,dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos perdavimo pagal laidavimą.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. N. (t.2 b.l.49-52) 2016-04-25 pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamosios J. R. ir AB“Lietuvos draudimas“,bei dėl turėtų advokato atstovavimo išlaidų priteisimo.

Įtrauktas į bylos nagrinėjimą civilinis atsakovas - AB „Lietuvos draudimas“ 2016-04-27 pateiktu atsiliepimu (t.2 b.l.64) nurodė,kad ieškinį gavęs tik 2016-04-25,bei nespėjęs detaliai išnagrinėti,tuo labiau,kad nebuvo pateikti jokie papildomi įrodymai(medicininiai dokumentai,čekiai,ir pan.).Be to,ieškinyje reikalavimą dėl keturračio sugadinimo reiškia L. N.,tačiau jų žiniomis keturratis priklauso A. N.(tai patvirtina prie ieškinio pateikta sąmata,tačiau nėra pateikta jokie įsigijimo ar registracijos dokumentai).Nurodoma keturračio remonto suma yra tik preliminari ir galimai viršija 75 proc.jo rinkos vertės,bei pagal „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių „14 p. gali būti,jog keturratį remontuoti ekonomiškai netikslinga.Be to,remiantis minėtų Taisyklių 15 p.,keičiamoms detalėms turėtų būti taikomas nusidėvėjimas(šiuo atveju 20 proc.).Todėl nurodyta suma negali būti laikytina teisingu ir galutiniu žalos dydžiu.Pagal pateiktus duomenis AB“Lietuvos draudimas „ preliminariai apskaičiavo 1937 Eur galimą išmoką.

Civilinis ieškovas L. N.,tiek keturračio motociklo savininkas A. N. ir šiuo metu turi teisę kreiptis pas civilinį atsakovą-AB „Lietuvos draudimas“ dėl autovykio metu padarytos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo,išmokant jiems draudimo išmokas LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka.Dėl to nežinant kokia galėtų būti išmokėta draudimo išmoka L. N. dėl neturtinės žalos jam padarymo šiuo metu negalima tinkamai išnagrinėti pareikšto civilinio ieškinio ir priteisti kokią tai neturtinės žalos atlyginimo sumą.L. N. pareikšto ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat nenagrinėtina,kadangi jis neturėdamas keturračio motociklo savininko A. N. įgaliojimo vietoj savininko prašo jam priteisti turtinės žalos atlyginimą.

LR CPK 115 str.2d.nustato,kad kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos,teismas ,priimdamas apkaltinamąjį ieškinį ,gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą,o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Dėl to civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Daiktinių įrodymų nėra.Kardomoji priemonė nebuvo skirta.Pagrindo skirti kardomąją priemonę kaltinamajai po nuosprendžio priėmimo nėra.

Nukentėjusysis-civilinis ieškovas jam atstovauti bylos nagrinėjimui buvo pasisamdęs advokato padėjėją.Pateiktu advokato kvitu (t.2 b.l.53)patvirtinamos nukentėjusiojo turėtos bylos nagrinėjimo išlaidos dėl advokato pagalbos apmokėjimo.Nukentėjusiojo-civilinio ieškovo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą, atstovas rengė nukentėjusiojo civilinį ieškinį ,atstovas į teismo posėdžius vykdavo į kitą vietovę,nei yra jo būstinė.Todėl nukentėjusiojo-civilinio ieškovo nurodomos turėtos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamosios

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 40 str.,BPK 297-302 str.,304-308 str., 105-106 str., 115 str.2d. teismas

nusprendė:

Kaltinamąją J. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ,pagal laidavimą,o baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 str. 4d. ).

J. R. perduoti laiduotojui(tėvui )V. M. gyv. (duomenys neskelbtini) jo atsakomybėn pagal laidavimą. Laidavimą paskirti vieneriems metams be užstato.

Nukentėjusiojo L. N. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamosios J. R. palikti nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 2 dalis), pripažįstant civiliniam ieškovui L. N. teisę į ieškinio patenkinimą dėl neturtinės žalos priteisimo,o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš J. R. a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam L. N. 400(keturis šimtus)turėtų bylos nagrinėjimo( advokato atstovavimo pagalbos) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.