- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-916-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Alma Urbanavičienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- M. R. S., S. S.
- Ieškovas
- I. B.
- Advokatai
- Algis Tursas, Girdutis Vainius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. R. S. ir S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2939-656/2008 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams M. R. S. ir S. S. dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. B. pateikė ieškinį, prašydama pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti 4800 Lt nuostolių atlyginimo, susidariusių dėl neteisėto 2007-06-04 patalpų nuomos sutarties nutraukimo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2007-06-04 su atsakovu pasirašė minėto buto nuomos sutartį vienerių metų terminui iki 2008-06-04. Pagal sutarties 3.1. p. ieškovė įsipareigojo mokėti 1500 Lt nuomos mokestį per mėnesį. Ieškovė laiku mokėjo nuomos mokestį ir komunalines paslaugas. Atsakovas 2007-10-24 telefonu informavo ieškovę, kad ji iki 2008-11-01 privalo išsikraustyti, kadangi atsakovas rado kitą nuomininką, kuris mokės daugiau. Tokiu būdu atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį, pažeisdamas nuomos sutarties sąlygas, nustatančias sutarties nutraukimo tvarką. Atsakovo reikalavimas buvo šiurkštus ir nekompromisinis, todėl ieškovė 2007-10-31 išsikraustė iš nuomojamo buto. Ieškovė, norėdama greitai išsinuomoti butą, kreipėsi į UAB „Nuomos biuras“, kuriam už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ieškant buto, sumokėjo 900 Lt. Naujai nuomojamo buto nuomos kaina buvo 1800 Lt per mėnesį, todėl ieškovė patyrė papildomas išlaidas: 300 Lt nuomos mokestis per mėnesį už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2008-06-04, t.y. 2100 Lt. Ieškovė turėjo 1800 Lt persikraustymo išlaidų. Ieškovė iš viso dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, vienašališkai nutraukiant sutartį, patyrė 4800 Lt nuostolių (LR CK 6.245 str. 3 d., 6.249 str., 6.497 str., 6.498 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas M. R. S. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl to, kad ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Ieškovė nemokėjo fizinių asmenų pajamų mokesčio – 1125 Lt per penkis mėnesius. Ieškovė 2007 m. birželio mėn. neapmokėjo dalies pinigų už kitas paslaugas, t.y. 56,86 Lt mokesčių už patalpos šildymo sistemos mazgo patalpos įrengimą. Šios aplinkybės laikytinos esminiu nuomos sutarties pažeidimu, dėl ko įstatymas suteikia teisę nutraukti nuomos sutartį. Ieškovė, suvokdama, kad pažeidė sutarties sąlygas, laisva valia išsikėlė iš buto. Tokiu būdu sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu. Atsakovas galėjo, remdamasis nuomos sutarties 6 str. 5.1. p. c p.p., vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, tačiau geruoju susitarė su ieškove, kad ieškovė nedelsiant išsikels iš buto, o atsakovas nereikalaus sumokėti 1125 Lt pajamų mokesčio. Ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius nepagrįstas, kadangi nuomos sutartis buvo nutraukta dėl pačios ieškovės kaltės (CK 6.205 str., 6.217 str., 6.245 str., 6.248 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-03-13 protokoline nutartimi į bylą bendraatsakove įtraukė S. S. .
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-05-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuomos sutarties nutraukimą 2007-10-31 neteisėtu ir priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 2625 Lt. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė ir priteisė atsakovams iš ieškovės po 353 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad vienašališkai nuomos sutartį galima nutraukti tik įstatyme ar šalių susitarime numatytais atvejais. Teismas konstatavo, kad šalių sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu tvarką reglamentavo nuomos sutarties 5.1. – 5.2. p. nuostatos ir specialios Civilinio kodekso normos. Teismas pažymėjo, kad nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad nuomotojas nuomos sutartį gali nutraukti prieš terminą, pareikšdamas reikalavimą teisme tik nuomininkui padarius esminius nuomos sutarties pažeidimus. Be to, numatyta nuomotojo pareiga išsiųsti nuomininkui rašytinį įspėjimą nutraukti nuomos sutartį. Teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas, ar nuomininkė iš esmės pažeidė savo pareigas mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Teismas nustatė, jog šalys pripažino aplinkybę, kad ieškovė nepadarė tokio esminio sutarties pažeidimo, kaip viso nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas nemokėjimas ne mažiau kaip tris mėnesius. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė privalėjo atsakovui kiekvieną mėnesį mokėti gyventojų pajamų mokestį. Teismas, vadovaudamasis CK nuostatomis, nuomos sutartį aiškino pažodžiui, atsižvelgdamas į šalių ketinimus ir protingumo kriterijų. Teismas konstatavo, jog sutarties 3.1. p. ir 3.2. p. buvo nustatyta, kad tik nuomos mokestį nuomininkas įsipareigoja mokėti kas mėnesį, o pajamų mokesčio mokėjimo terminai nebuvo aptarti. Teismas pažymėjo, kad reikia vadovautis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, kuriame nustatyta, kad B klasės pajamas, kurioms priskiriamos ir asmeninio turto nuomos pajamos, privalo iki sekančių metų gegužės 1 dienos deklaruoti ir sumokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį pajamas gavęs gyventojas (nagrinėjamu atveju – atsakovas). Teismas nustatė, kad nuomos sutartį ieškovei pasirašymui pateikė atsakovas, todėl abejones dėl sutarties sąlygų aiškino sutartį pasiūliusios šalies nenaudai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 5 nuomos sutarties galiojimo mėnesius nemokėjo atsakovui pajamų mokesčio, o atsakovas jo nereikalavo ir išduodavo ieškovei raštelius, kad ji visiškai atsiskaičiusi, o, nutraukus sutartį, raštu patvirtino, kad ieškovė visiškai atsiskaičiusi. Teismas nustatė, jog abi šalys 2007-10-31 pasirašė dokumentą, kuriame nurodyta, kad nuomos sutartis nutraukiama vienašališkai nuomotojo iniciatyva. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas šiuo raštu pripažino aplinkybę, kad jis vienas vienašališkai išreiškė valią nutraukti nuomos sutartį. Teismas konstatavo, kad šalys skirtingai aiškino atsakovo nurodytas nutraukimo priežastis. Atsakovas nurodė, kad sutartis nutraukta dėl ieškovės padarytų sutarties pažeidimų, o ieškovė nurodė, kad atsakovas nuomos sutartį nutraukė dėl to, kad sutartis atsakovui buvo ekonomiškai nenaudinga. Teismas pažymėjo, jog ieškovė išsinuomotame bute buvo pragyvenusi mažiau kaip pusę nuomos termino, nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą jai buvo ekonomiškai žalingas, kito buto paieška ir persikraustymas sukėlė papildomus nepatogumus, todėl atsakovo aiškinimas, kad šalys laisva valia susitarė prieš terminą nutraukti nuomos sutartį prieštaravo protingo asmens kriterijui. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas nuomos sutartį nutraukė neteisėtai, nes pažeidė nuomos sutarties nutraukimo procedūrą ir sutartį nutraukė nesant tam įstatyme ir sutartyje numatyto pagrindo.
Teismas padarė išvadą, kad nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, todėl atsirado pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Teismas konstatavo, kad ieškovės patirtos išlaidos, kurias sudarė nuomos mokesčio, iki nuomos sutarties termino pabaigos (2008-06-04) mokėto už kito panašaus lygio buto nuomą, padidėjimas buvo ieškovės patirta žala. Teismas pažymėjo, kad 900 Lt tarpininkavimo išlaidos ieškovei būtų neišvengiamos, nepriklausomai nuo atsakovo padaryto sutarties pažeidimo, t.y. bet kuriuo atveju šalių sudaryta nuomos sutartis būtų pasibaigusi po septynių mėnesių ir ieškovė būtų priversta, naudojantis tarpininkavimo paslaugomis, ieškoti kito buto. Teismas pritaikė proporcingumo principą ir priteisė 7/12 dalis tarpininkavimo išlaidų – 525 Lt. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad perkraustymo paslaugų apimtis buvo tokia, už kurią reikėjo mokėti 1800 Lt. Teismas pažymėjo, jog, pasibaigus nuomos sutarties terminui, ieškovė neišvengiamai būtų patyrusi persikraustymo išlaidas, nepriklausomai nuo atsakovo kaltės. Dėl šios priežasties, teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti perkraustymo išlaidas. Teismas nustatė, kad išnuomotas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių (atsakovų) nuosavybė, nuomos sutartį atsakovas sudarė, pritariant atsakovei, todėl reikalavimas atlyginti žalą yra solidari abiejų atsakovų prievolė. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 2625 Lt, patenkino 55 proc. turtinių reikalavimų sumos ir visą neturtinį reikalavimą pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, o 45 proc. atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 259 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas – 2000 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 194 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 900 Lt. Teismas, įskaitęs priešpriešinius reikalavimus, atsakovams iš ieškovės priteisė 706 Lt bylinėjimosi išlaidų (CK 3.109 str. 1 d., 6.193 str., 6.217 str., 6.256 str. 1 d., 6.611 str.; CPK 93 str. 2 d., LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 d., 7 d.).
Šalies argumentai
Atsakovai M. R. S. ir S. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, besąlygiškai palaikė ieškovės poziciją, nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei CK 1.2 str. numatytu sutarties laisvės bei proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais. Teismas, pažeisdamas materialinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismo teiginys, kad nuomos sutartį ieškovei pasirašymui pateikė atsakovas, todėl abejonės dėl sutarties sąlygų aiškinamos sutartį pasiūliusios šalies nenaudai, prieštaravo faktinėms aplinkybėms. Sutarties tekstas buvo derinamas abiejų šalių eilę kartų, tarpusavyje apsikeičiant elektronine sutarties versija. Teismas, pažeisdamas CK 6.193 str. 1 d., nuomos sutarties 3.1 p. ir 3.2 p. aiškino pažodžiui. Teismas nepagrįstai nesivadovavo sąžiningumo principu, nesiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų, apsiribodamas teiginiu, jog minėtuose sutarties punktuose buvo nustatyta, jog tik nuomos mokestį nuomininkas įsipareigojo mokėti kas mėnesį, o pajamų mokesčio terminai nebuvo aptarti. Nors nuomos sutartyje konkretus fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimo terminas nebuvo nurodytas, tačiau, sudarant sutartį, šio mokesčio sumokėjimo terminas buvo aiškiai ir pagrįstai siejamas su nuomos mokesčio mokėjimo terminu, t.y. mokėtinas kartu su nuomos mokesčiu kiekvieno mėnesio pirmą dieną. Ši sąlyga ieškovei buvo žinoma. Sudarant sutartį, buvo aptartos pagrindinės jos sąlygos, nuomos mokesčio dydis, jo sumokėjimo terminas, taip pat aplinkybė, jog nuomininkas moka fizinių asmenų pajamų mokestį. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog ieškovė sumokėjo 1125 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį, kuris susidarė per 5 mėnesius, įrodė, kad ieškovė žinojo apie pajamų mokesčio mokėjimo terminą, nors jis ir nebuvo aiškiai suformuluotas sutarties tekste.
Atsiliepimas
2) Teismas nevertino atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kurią pati ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad ieškovė nesumokėjo 1125 Lt pajamų mokesčio. Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad atsakovas nereikalavo, jog ieškovė mokėtų pajamų mokestį, ir išduodavo ieškovei raštelius, kad ji visiškai atsiskaičiusi, vertino ieškovės naudai. Ieškovei išduoti rašteliai patvirtino, jog ji yra atsiskaičiusi tik už paslaugas dėl gyvenimo nuomojamame bute bei sumokėjusi nuomos mokestį. Šiuose rašteliuose nebuvo kalbama apie pajamų mokestį. Teismas netinkamai taikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. nurodytus terminus ieškovei. Sumokėti pajamų mokestį nuo mėnesinės nuomos mokesčio sumos valstybei buvo ne ieškovės, o atsakovo pareiga. Ieškovė sutartimi buvo įsipareigojusi pajamų mokestį sumokėti atsakovui, o atsakovas – valstybei.
3) Teismo išvada, kad abi šalys 2007-10-31 pasirašė dokumentą, jog nuomos sutartis nutraukiama vienašališkai nuomotojo iniciatyva, ir, kad tokiu būdu atsakovas pripažino aplinkybę, jog jis vienas vienašališkai išreiškė valią nutraukti nuomos sutartį, prieštaravo byloje surinktiems įrodymams, patvirtinantiems, kad nuomos sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad 2007-10-31 susitarimas, kurį paruošė ieškovė, buvo pasirašytas abipusiu susitarimu. Ieškovė pati atspausdino sutarties nutraukimo raštą, pati išsivežė savo daiktus, pripažino, jog į teismą dėl pažeistų teisių atstatymo nesikreipė, nes šalys geruoju susitarė, kad atsakovas nereikalaus iš ieškovės sumokėti 1125 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio už visą laikotarpį, o ieškovė išsikels. Teismo išvada, kad šalys pripažino, jog ieškovė nepadarė esminio sutarties pažeidimo, buvo nepagrįsta, kadangi atsakovas šios aplinkybės nepripažino. Ginčas tarp šalių kilo, kadangi ieškovė nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko atsirado pagrindas nutraukti sutartį.
4) Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą buvo ekonomiškai žalingas ieškovei. Iš tikrųjų ieškovės netinkamas ir prieštaraujantis teisei elgesys pažeidė atsakovo teisę į teisėtų lūkesčių įgyvendinimą, sukėlė papildomus nepatogumus bei buvo atsakovui ekonomiškai nenaudingas, kadangi atsakovas savo lėšomis privalėjo sumokėti ieškovės mokėtiną gyventojų pajamų mokestį. Tokiu būdu sutarties nutraukimas buvo ekonomiškai naudingas ieškovei, nes pagal susitarimą ji išvengė fizinių asmenų pajamų mokesčio sumokėjimo.
5) Kadangi nebuvo pagrindo taikyti sutartinę atsakomybę, todėl teismo sprendime išdėstytas ieškovės išlaidų apskaičiavimas buvo neteisingas ir nepagrįstas. Ieškovės nesąžiningumą patvirtino naujo buto 2007-10-26 sudarytoje nuomos sutartyje padarytas įrašas (2007-10-25 paliekamas mokestis 1800 Lt, 2007-10-29 bus atsiskaitoma likusi dalis mokesčio 1800 Lt), kuris reiškė, jog ieškovė dėl nuomos susitarė anksčiau negu 2007-10-26 pasirašė sutartį. Teismas nepagrįstai priteisė 525 Lt tarpininkavimo išlaidų, nes tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta 2007-10-26, t.y. po to, kai ieškovė jau buvo susitarusi dėl kito buto nuomos. Be to, šios išlaidos nebuvo neišvengiamos, kadangi butą išsinuomoti buvo galima ir per laikraštį ar per internetą.
Ieškovė I. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-20 sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė sutarčių aiškinimo taisykles, nes nuomos sutartį aiškino jos sąlygas pasiūliusios ir sutarties tekstą paruošusios šalies (atsakovo) nenaudai ir ją priėmusios šalies (ieškovės) naudai. Teisinių santykių dalyviai savo teisėmis turi naudotis sąžiningai, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino šalių tikruosius ketinimus ir teisingai nustatė, kad tik nuomos mokestį nuomininkas įsipareigojo mokėti kas mėnesį, o pajamų mokesčio terminai nebuvo aptarti. Patys apeliantai apeliaciniame skunde pripažįsta, kad nuomos sutartyje nebuvo nurodytas ir aiškiai suformuluotas konkretus fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimo terminas. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad fizinių asmenų pajamų mokestis turėjo būti mokėtinas kartu su nuomos mokesčiu kiekvieno mėnesio pirmą dieną.
Sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę ne tik sudaryti įstatymo nedraudžiamą sutartį, bet ir susitarti dėl visų šalių valią atitinkančių sąlygų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir remiasi ieškovės ir atsakovo pasirašytu 2007-10-31 susitarimu dėl nuomos sutarties nutraukimo vienašališkai nuomotojo iniciatyva, nes jame esantys duomenys nėra nuginčyti nustatyta tvarka. Atsakovai neįrodė, kad ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą, sudarantį teisinį pagrindą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Tai, kad 2007-10-31 susitarime buvo konkrečiai įvardinta, kad nuomos sutartis nutraukiama vienašališkai nuomotojo iniciatyva ir ieškovė yra neskolinga nuomotojui, sukūrė teisines pasekmes. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nuomos sutartis prieš terminą buvo nutraukta neteisėtai nuomotojo iniciatyva.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuomos sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu. Tai, kad 2007-10-31 susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo buvo ruoštas ieškovės, savaime nereiškia, kad nuomos sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu ir nepaneigia jame išdėstytos aplinkybės dėl nuomos sutarties nutraukimo vienašališkai nuomotojo iniciatyva. Aplinkybės, kad ieškovė pati išsivežė savo daiktus, neįrodo nuomos sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu, bet patvirtina ieškovės, kaip nuomininkės, tinkamą elgesį po neteisėto nuomos sutarties nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinę bylos aplinkybę, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu, nes tai patvirtinta atsakovo parašu 2007-10-31 susitarime dėl nuomos sutarties nutraukimo, konstatuojant, kad ieškovė yra neskolinga nuomotojui. Dėl šios priežasties apeliantų argumentai dėl to, kad ieškovė nesumokėjo 1125 Lt pajamų mokesčio, yra teisiškai nepagrįsti, nes 2007-10-31 susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo įrodo, kad nuomotojas neturėjo piniginių pretenzijų ieškovei.
Teismas tinkamai išaiškino Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. nurodytus terminus, nes nuomos sutartyje nebuvo atskirai konkretizuoti pajamų mokesčio mokėjimo terminai. Teisėjų kolegija nevertina apeliantų argumentų dėl atsakovo pareigos sumokėti pajamų mokestį nuo mėnesinės nuomos mokesčio sumos valstybei, nes šioje byloje nėra sprendžiamos atsakovų mokestinės prievolės valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą buvo ekonomiškai žalingas ieškovei ir dėl to yra nuomotojo kaltė. Teismas teisingai apskaičiavo ieškovės patirtų nuostolių dydį, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti. Tarp neteisėtų nuomotojo veiksmų, nutraukiant prieš terminą nuomos sutartį, ir ieškovei atsiradusių nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, taikant sutartinę atsakomybę, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės.
Tai, kad 2007-10-26 ieškovės sudarytoje nuomos sutartyje dėl kito buto buvo padarytas įrašas (2007-10-25 paliekamas mokestis 1800 Lt, 2007-10-29 bus atsiskaitoma likusi dalis mokesčio 1800 Lt), nepaneigia 525 Lt tarpininkavimo išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, nes ieškovė neturėjo pakankamai laiko per laikraštį ar per internetą ieškotis savarankiškai naujo nuomojamo būsto. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarpininkavimo paslaugos ieškovei buvo reikalingos, atsižvelgiant į trumpą laikotarpį, per kurį ji turėjo susirasti kitą nuomojamą butą ir išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priteisdamas nuostolius. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti nuostolių dydį ar atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.200 str., 6.221 str. 2 d., 6.245 str. - 6.249 str., CPK 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantai neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovei nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes byloje nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą nepakeistą.