- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-71/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- K. A., V. K., ir K
- Nukentėjusysis
- K. B.
- Advokatai
- Sigitas Židonis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistojo V. K. (V. K. ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. (už vekselio 95000 Lt sumai suklastojimą ir jo realizavimą) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. (už vekselio 65000 Lt sumai suklastojimą ir jo realizavimą) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. (už vekselio 51000 Lt sumai suklastojimą ir laikymą) nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, veikai praradus pavojingumą, ir byla šioje dalyje nutraukta.
V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. (už netikro vekselio 35000 Lt sumai pagaminimą, laikymą ir realizavimą) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.
Iš V. K. priteista K. B. (K. B. ) 92376,88 Lt turtinei žalai atlyginti.
Iš V. K. ir K. A. solidariai priteista A. K. 3565 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 1000 Lt už advokato pagalbą.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir K. A. , tačiau jo atžvilgiu baudžiamoji byla apeliacine tvarka nenagrinėjama.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus didelės vertės vertybinius popierius, iš kurių vieną realizavo, o kitą laikė. Jis, laikotarpiu nuo 2007 metų kovo mėnesio pabaigos iki 2007-04-11, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje kavinėje, turėdamas tikslą įgyti teisę į svetimą – K. B. priklausantį turtą – pinigines lėšas 95 000 Lt sumoje ir 51000 Lt sumoje, pagal tarpusavio susitarimą padėdamas K. B. parduoti jam priklausantį nekilnojamą turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu įgijęs pastarojo pasitikėjimą, apgaulės būdu, žinodamas, kad pastarasis nėra jam įsiskolinęs, K. B. nesuprantant lietuvių kalbos, pasinaudodamas tuo, kad pastarasis buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų ir įtikinęs, kad tai pakvitavimas dėl avansu už žemės pirkimą duotų 950 litų, pateikė pastarajam pasirašyti neužpildytus paprastojo vekselio blankus, kuriuose K. B. , būdamas suklydimo įtakoje, ties tekstu ,, Vardas Pavardė“ įrašė savo vardą bei pavardę bei ties tekstu ,,Parašas“ pasirašė, po ko V. K. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje pilnai užpildė abu K. B. pasirašytus paprastojo vekselio blankus - įrašydamas vekselio išrašymo bei atsiskaitymo datas, K. B. duomenis bei mokėjimo vietą bei nurodydamas, kad vekseliuose nurodyta pinigų sumos 95 000 Lt ir 51000 Lt turi būti sumokėti V. K. , taip suklastodamas didelės vertės vertybinius popierius - vekselius. Suklastotą vekselį 51000 Lt sumai V. K. laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jo nepateikdamas apmokėjimui per įstatymo nustatytą terminą, o suklastotą vekselį 95000 Lt sumai realizavo, jį 2007-05-16 pateikdamas 9-ojo notarų biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), notarui D. A. vykdomajam įrašui gauti, bei 2007-05-21 pateikdamas antstoliui D. B. , kontoros, esančios (duomenys neskelbtini) patalpose, išieškojimui pagal vykdomąjį įrašą, dėl ko 2007-05-30 tariamos skolos išieškojimo užtikrinimui buvo parengtas patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kurio pagrindu 2007-06-04 iš K. B. priklausančios sąskaitos, esančios AB banke “SEB“ į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą buvo pervestos K. B. priklausančios piniginės lėšos 101.926,88 Lt. sumai, iš kurios atskaičiavus vykdymo išlaidas, 2007-06-05 į V. K. priklausančią sąskaitą, esančią AB banke „SEB“ buvo pervesta 95.498,00 Lt. suma.
Žemesnės instancijos teismas
V. K. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. (už vekselio 51000 Lt sumai suklastojimą ir laikymą) nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nusikalstamai veikai praradus pavojingumą ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.
V. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su K. A. , suklastojo didelės vertės vertybinį popierių ir jį realizavo. V. K. ir K. A. laikotarpyje nuo 2006 metų vasaros iki 2007-07-10, turėdami tikslą įgyti teisę į svetimą – A. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas 65 000 Lt sumoje, 2006 metų vasarą A. K. pateikė pasirašyti paprastąjį vekselį 5000 Lt sumai K. A. vardu, po to K. A. , to paprašius V. K. , į minėtą vekselį įrašė žinomai neteisingus duomenis - prie skaičiaus 5 000 prirašė skaičių „6“, o prie žodžių ,,penkis tūkstančius litų“ - žodį „šešiasdešimt“, tokiu būdu ištaisius mokėtiną sumą į 65 000 Lt, taip pat įrašius paprastojo vekselio išrašymo datą „2006-05-10“ ir mokėjimo terminą „2007-05-29“, V. K. ir K. A. suklastojo vekselį, kurį realizavo 2007-07-10 pateikdami 21-ojo notarų biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), notarei V. Š. vykdomajam įrašui gauti, bei 2007-07-11 pateikdami antstoliui D. B. , kontoros, esančios (duomenys neskelbtini) patalpose, išieškojimui pagal vykdomąjį įrašą iš A. K. , dėl ko 2007-08-01, 2007-08-17 tariamos skolos išieškojimo užtikrinimui buvo parengti patvarkymai areštuoti A. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas 65 925 Lt sumai ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą .
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti nuteistojo V. K. veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. epizoduose dėl 95000 Lt ir 51000 Lt paprastųjų vekselių, kvalifikuojant šias veikas kaip netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių vertybinių popierių pagaminimą ir realizavimą bei pagaminimą ir laikymą.
Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo nuteistojo V. K. veiksmus, susijusius su vekseliais 95000 Lt bei 51000 Lt sumai, kaip vertybinio popieriaus (dokumento) suklastojimą, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Apeliantė skunde nurodo, kad kaltinamajame akte epizoduose, susijusiuose su 95000 Lt ir 51000 Lt vertės vekseliais, šios nuteistojo V. K. veikos pagrįstai buvo kvalifikuojamos tik kaip netikro Lietuvos Respublikos apyvartoje esančio didelės vertės vertybinio popieriaus - paprastojo vekselio 95000 Lt sumai – pagaminimas bei jo realizavimas, taip pat pagaminimas bei laikymas netikro Lietuvos Respublikos apyvartoje esančio didelės vertės vertybinio popieriaus – paprastojo vekselio 51000 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas V. K. veiksmus, susijusius su vekseliais 95000 Lt ir 51000 Lt sumai, kaip vertybinio popieriaus suklastojimą, rėmėsi vieninteliu motyvu, t. y. tuo, kad 95000 Lt ir 51000 Lt vertės vekseliams pagaminti buvo panaudotas tikras paprastojo vekselio blankas, pagamintas Lietuvos Banke. Tačiau, prokurorės teigimu, tai, kad gaminant šiuos netikrus vertybinius popierius buvo pasinaudota Lietuvos banko pagamintu tuščiu paprastojo vekselio blanku, nedarant šiame blanke jokių pakeitimų, neleidžia šios nuteistojo veikos vertinti kaip tikro dokumento – didelės vertės paprastojo vekselio suklastojimo, kadangi pats Lietuvos Banko pagamintas tuščias paprastojo vekselio blankas neturi dokumento požymių, nes jame nėra įtvirtinta jokia juridinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį gali būti teisės, pareigos, ar teisinio santykio buvimo, taip pat juridinių faktų ar turinčių reikšmę aplinkybių įrodymu. Prokurorė nurodo, jog šioje byloje aptariamu atveju neturi reikšmės, kokiu būdu buvo pagamintas paprastojo vekselio blankas – ar buvo pasinaudota jau pagamintu tuščiu blanku, ar V. K. pats būtų pagaminęs šį blanką atspausdindamas ar surašydamas ranka. Vekselis tampa dokumentu – vertybiniu popieriumi tik tada, kai jame yra nurodyti visi Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str. numatyti rekvizitai, kokiu būdu tai įforminta reikšmės neturi. Todėl, nuteistojo V. K. veiksmai – neteisėtai pasinaudojant nukentėjusiojo vardu vekselio surašymas, pasinaudojant Lietuvos Banko pagamintu blanku, anot apeliantės, vertintinas kaip netikro dokumento pagaminimo būdas.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį bei jį išteisinti.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu suklastojus vertybinį popierių – vekselį 95000 Lt sumai – ir jį realizavus, kadangi, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, jis jokių prirašymų, ištaisymų nedarė, parašo nepadirbinėjo, t. y.neatliko jokių veiksmų, kvalifikuotinų kaip klastojimas. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis K. B. , tiek pasirašydamas vekselį, tiek pas notarą pasirašydamas įgaliojimą, tiek tuo laikotarpiu atlikdamas kitus veiksmus, nors ir buvo veiksnus, tačiau buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokią teismo išvadą, apelianto nuomone, galėtų patvirtinti arba paneigti tik teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės išvados, kurią pirmosios instancijos teismas atsisakė paskirti ir pats nusprendė, kad nukentėjusysis K. B. visą laiką buvo tokios būsenos, kad nesuprato savo elgesio pasekmių. Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis tiek pasirašydamas vekselį, tiek pasirašydamas notarinį įgaliojimą, viską gerai suprato ir veikė sąmoningai, o nebuvo suklaidintas. Be to, jeigu vadovautis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, tai ir notarė, 2007 m. balandžio 11 d. patvirtindama K. B. įgaliojimą parduoti žemę, jį suklastojo. Apeliantas teigia, kad, sprendžiant pagal nuosprendžio motyvus, jis šiame epizode buvo nuteistas už veikimą kito asmens nenaudai, piktnaudžiavimą civiliniais teisiniais santykiais, tačiau LR Baudžiamajame kodekse atsakomybė už tokius veiksmus nėra numatyta.
V. K. apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su K. A. , kiekvienas atlikdamas sutartą nusikalstamą veiką, suklastojo A. K. vardu išduotą didelės vertės – 65000 Lt vekselį ir pateikė jį realizacijai. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis tik nuteistojo K. A. melagingais parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, specialisto išvada – tik patvirtina objektyviai egzistavusias aplinkybes, tačiau šios aplinkybės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Apeliantas nurodo, kad K. A. , jį apkalbėdamas, siekia konkretaus tikslo – išvengti įsipareigojimo grąžinti jam 35000 Lt skolą.
Apeliantas skunde pažymi, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo jis susituokė, šiuo metu jo žmona yra nėščia.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Kaltinamajame akte V. K. buvo pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. už tai, kad jis pagamino netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį didelės vertės vertybinį popierių – paprastąjį vekselį 95000 Lt sumai – bei jį realizavo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, V. K. nusikalstamus veiksmus, susijusius su vertybiniu popieriumi - paprastuoju vekseliu 95000 Lt sumai – kvalifikavo kaip tikro vertybinio popieriaus – paprastojo vekselio – suklastojimą bei tokio vekselio realizavimą. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu nuteistojo V. K. nusikalstamos veikos, susijusios su paprastuoju vekseliu 95000 Lt sumai, kvalifikavimu, nurodo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. K. nusikalstama veika, susijusi su paprastuoju vekseliu 95000 Lt sumai, vertintina kaip netikro dokumento – paprastojo vekselio pagaminimo būdas. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde neigia įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu suklastojus vertybinį popierių – vekselį 95000 Lt sumai – ir jį realizavus, aiškina, kad vekselio jis neklastojo.
Lietuvos Respublikos BK 213 str. numatyta atsakomybė už netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba realizavimą. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reguliavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.).Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Įstatyme vekselis apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos apyvartoje esantis vertybinis popierius – dokumentas, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis (ĮPVĮ 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CK 1.105 str. 1 d.). Įsakomuoju vekseliu jo davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu jo davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 str. 3 d., 4 d.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti įstatyme nustatyti griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. ĮPVĮ 3, 4, 77, 78 straipsniuose nurodyti formalūs reikalavimai – būtini vekselio rekvizitai – ir jų nebuvimo pasekmės: dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, negalioja. Šie reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio įgijėjui tam, jog įsitikintų vekselio galiojimu, pakanka patikrinti įstatyme nurodytus jo rekvizitus; savo ruožtu mokėtojas gali ginčyti savo prievolę pagal vekselį, remdamasis vekselio formaliais (rekvizitų) trūkumais.
Vertybinis popierius – paprastasis vekselis 95000 Lt sumai - už kurio suklastojimą bei realizavimą V. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, atitinka formalius vekselio, kaip vertybinio popieriaus, reikalavimus, šių aplinkybių niekas neginčija. Tačiau vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, t. y. vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, atitinkantis vidinę asmens – vekselio davėjo – valią. Nors paprastasis vekselis 95000 Lt sumai atitinka formalius vekselio, kaip vertybinio popieriaus reikalavimus, tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad, išrašant minėtą vekselį, tikroji vekselio davėjo - K. B. valia nebuvo išreikšta, V. K. vekselyje įrašytas tikrovės neatitinkančias žinias, jog vekselyje nurodyta pinigų suma – 95000 Lt turi būti sumokėta V. K. , nukentėjusysis K. B. patvirtino ne laisva valia, bet suklaidintas V. K. . Nuteistasis V. K. neigia apgaulės būdu suklaidinęs nukentėjusįjį K. B. , tvirtina, kad nukentėjusysis K. B. jam buvo skolingas už tarpininkavimą parduodant žemę, nukentėjusysis pasirašydamas vekselį 95000 Lt sumai viską gerai suprato ir veikė sąmoningai, o nebuvo suklaidintas. Nuteistasis V. K. , aiškindamas K. B. piniginės prievolės jam kilmę, nurodė, kad K. B. jam buvo skolingas 40000 Lt, kuriuos jis vekselio išrašymo dieną – 2007 m. vasario 15 d. - davė K. B. už žemės paskirties pakeitimą, 16000 Lt - kuriuos buvo paskolinęs nukentėjusiajam, 8600 Lt - kuriuos sumokėjo už K. B. alimentų įsiskolinimą, likusieji pinigai buvo jo uždarbis už pagalbą K. B. parduodant žemę. Šie nuteistojo teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuteistojo V. K. parodymus apie kokios nors K. B. piniginės prievolės jam egzistavimą, bei apie sąmoningą nukentėjusiojo K. B. vekselio 95000 Lt sumai pasirašymą, paneigia visų pirma nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis K. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog nuteistasis V. K. jį apgavo, parduodamas jo žemę ir pasisavindamas už žemę gautus pinigus. Nukentėjusysis parodė, kad su V. K. susipažino 2007 m. kovo mėnesį, tuo metu jis pardavinėjo savo žemę, todėl V. K. pasisiūlė padėti parduoti žemę. Kadangi jis nemoka lietuvių kalbos ir lietuviškai beveik nesupranta, taip pat neturi patirties ir savarankiškai nemoka įstaigose tvarkyti oficialių reikalų, visus žemės pardavimo reikalus tvarkė V. K. , jis su V. K. buvo nuvykę į Registrų centrą, pas notarą bei į banką atidaryti sąskaitos. Registrų centre buvo didelė eilė, todėl V. K. jį nusivedė į kavinę bei pavaišino degtine, po to davė jam 950 Lt avansą. Davęs pinigus, V. K. paprašė pasirašyti ant kažkokio lapelio, panašaus į oficialų blanką, jis, nesuprasdamas, kas tai per lapelis, jame pasirašė. Nukentėjusiojo teigimu, jis nesuprato, ką su V. K. jie darė pas notarą, jis ten pasirašė kažkokius dokumentus, tačiau nesuprato kokius, viską tvarkė V. K. . Nukentėjusysis nurodė, kad jo parduodama žemė buvo žemės ūkio paskirties, tačiau jis niekada su V. K. nekalbėjo dėl žemės paskirties pakeitimo, jis nėra gavęs iš V. K. pinigų, skirtų žemės paskirčiai pakeisti. Taip pat jis turėjo alimentų įsiskolinimą, kurį galėjo padengti V. K. . Nukentėjusysis tvirtino, kad niekada nėra pasirašinėjęs V. K. vekselių, žinodamas, kad tai yra, būtent, vekseliai, negali paaiškinti, kaip atsirado jo parašai vekseliuose, apie tai, kad yra skolingas V. K. sužinojo tik tada, kai gavo apie tai pranešimą iš antstolio. 95000 Lt, kuriuos jis buvo gavęs už parduotą žemę, iš jo sąskaitos be jo žinios nurašė antstolis. Tai, kad nukentėjusysis K. B. iš tiesų nesupranta lietuvių kalbos, lietuviškai nei skaityti, nei rašyti nemoka bei neturi patirties tvarkant oficialius dokumentus, patvirtino buvusi K. B. žmona A. B. , nukentėjusiojo motina V. B. , nukentėjusiojo giminaičiai J. J. , V. G. . Liudytojai V. B. , J. J. , V. G. nurodė, kad K. B. nemoka lietuvių kalbos, lietuviškai nešneka, nerašo ir neskaito, gali suprasti tik atskirus buitinės reikšmės žodžius. Minėtų liudytojų teigimu, jie žinojo apie tai, kad K. B. 2007 m. norėjo parduoti iš tėvo paveldėtą žemę, tačiau K. B. niekada nesiruošė keisti žemės paskirties, niekada neturėjo ir neturi jokių pažįstamų, kurie galėtų pakeisti žemės paskirtį, K. B. nebuvo niekam skolingas didelės pinigų sumos, kadangi apie tai jie būtų žinoję. Nuteistasis K. A. apie aplinkybes, kuriomis V. K. gavo iš nukentėjusiojo K. B. paprastąjį vekselį 95000 Lt sumai parodė, jog V. K. jam sakė, kad iš K. B. , pastoviai pastarąjį girdydamas, paėmė vekselį 95000 Lt sumai, kurį suklastojo ir, pasinaudojęs tuo suklastotu vekseliu per antstolio kontorą gavo 95000 Lt. Nuteistojo K. A. teigimu, V. K. nėra davęs K. B. jokių pinigų už žemę. Be nukentėjusiojo K. B. , minėtų liudytojų bei nuteistojo K. A. parodymų nuteistojo V. K. versiją apie tai, kad 2007 m. vasario 15 d., t. y. vekselyje 95000 Lt sumai nurodytą šio vekselio išrašymo dieną, nukentėjusysis K. B. turėjo piniginių įsipareigojimų nuteistajam ir laisva valia, kaip garantą skolai grąžinti, pasirašė minėtą vekselį, paneigia ir kiti byloje esantys faktiniai duomenys. Iš SEB Vilniaus banko pateiktos banko sąskaitos sutarties matyti, kad K. B. minėtame banke sąskaitą atsidarė 2007 m. balandžio 2 d. (t. 1, b. l. 7), iš duomenų apie įgaliojimo pas notarą surašymą matyti, kad įgaliojimas buvo surašytas 2007 m. balandžio 11 d. (t. 1, b. l. 3). Šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys atitinka nukentėjusiojo K. B. parodymus apie tai, kad jis su V. K. susipažino tik 2007 m. kovo mėnesį, tada V. K. ir pradėjo tvarkyti jo žemės pardavimo reikalus, 2007 m. vasario 15 d., t. y. vekselyje 95000 Lt sumai nurodytą vekselio išrašymo dieną, K. B. V. K. dar nepažinojo, todėl minėtą dieną nukentėjusysis negalėjo pasirašyti vekselyje. Šie duomenys patvirtina, kad V. K. su K. B. bendravo, t. y. vežėsi nukentėjusįjį į registrų centrą, į banką bei pas notarą, ne 2007 m. vasario 15 d., o 2007 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, tuo metu K. B. , nesuprasdamas lietuvių kalbos, nemokėdamas savarankiškai tvarkyti oficialių dokumentų bei pasitikėdamas V. K. , ir galėjo įrašyti savo vardą, pavardę bei pasirašyti tuščiame V. K. jam pateiktame vekselio blanke, kurį vėliau pilnai užpildė V. K. , įrašydamas vekselio išrašymo bei atsiskaitymo datas, K. B. duomenis, mokėjimo vietą bei nurodydamas, kad vekselyje nurodyta suma – 95000 Lt turi būti sumokėta V. K. . Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos Tesimo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11 – 393 (08), kurioje konstatuota, kad 2007 m. vasario 15 d. paprastajame vekselyje rankraštinius įrašus, išskyrus įrašą skiltyje ,,parašas (ai)“, įrašė V. K. bei Lietuvos Tesimo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11 – 599 (08), kurioje nurodyta, kad tikėtina 2007 m. vasario 15 d. paprastajame vekselyje pirmiau įrašytas įrašas ,,B. K. “, o po to parašyti vekselio kiti rankraštiniai įrašai (t. 2, b. l. 53 – 57, 60 – 64). Byloje nustatyta, kad V. K. K. B. žemę pardavė už 110000 Lt, iš kurių, pateikdamas K. B. pasirašytą vekselį realizavimui, pasisavino 95498 Lt, t. y. pasisavino beveik visus pinigus, gautus už parduotą žemę. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad nukentėjusysis K. B. negalėjo laisva valia, sąmoningai, išreikšdamas savo tikrąją valią, pasirašyti vekselio 95000 Lt sumai, užtikrinančio, jog beveik visi už žemę gauti pinigai atitektų V. K. . Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad nuteistasis V. K. apgaulės būdu, žinodamas, kad nukentėjusysis K. B. nėra jam skolingas, K. B. nesuprantant lietuvių kalbos, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis juo pasitikėjo bei buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų, pateikė nukentėjusiajam pasirašyti neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame suklaidintas nukentėjusysis K. B. įrašė savo vardą ir pavardę bei pasirašė, vėliau V. K. pilnai užpildė K. B. pasirašytą paprastojo vekselio blanką, nurodydamas, kad vekselyje nurodyta pinigų suma – 95000 Lt turi būti sumokėta V. K. bei šį vekselį realizavo, 2007 m. gegužės 16 d. pateikdamas notarui D. A. vykdomajam įrašui gauti, bei 2007 m. gegužės 21 d. pateikdamas antstoliui D. B. , išieškojimui pagal vykdomąjį įrašą, dėl ko 2007 m. gegužės 30 d. tariamos skolos išieškojimo užtikrinimui buvo parengtas patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kurio pagrindu 2007 m. birželio 4 d. iš K. B. sąskaitos į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą buvo pervestos K. B. priklausančios piniginės lėšos 101926,88 Lt. sumai, iš kurios atskaičiavus vykdymo išlaidas, 2007 m. birželio 5 d. į V. K. sąskaitą buvo pervesti 95498 Lt.
Nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentas dėl notarės, kuri 2007 m. balandžio 11 d. patvirtino K. B. įgaliojimą parduoti žemę, veiksmų, kurie, nuteistojo nuomone, taip pat gali būti laikomi dokumento suklastojimu, nėra susijęs su ginčo dalyku šioje baudžiamojoje byloje – paprastuoju vekseliu 95000 Lt sumai. Įgaliojimas parduoti žemę yra savarankiškas dokumentas, nesusijęs su paprastuoju vekseliu, todėl notarės, patvirtinusios K. B. įgaliojimą parduoti žemę, veiksmų teisėtumas neturi įtakos nei sprendžiant V. K. kaltės klausimą, nei kvalifikuojant jo neteisėtus veiksmus, susijusius su paprastuoju vekseliu 95000 Lt sumai.
Pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. K. veiką, susijusią su paprastuoju vekseliu 95000 Lt sumai, kvalifikavo kaip tikro vertybinio popieriaus – paprastojo vekselio - suklastojimą bei tokio vekselio realizavimą, motyvuodamas tuo, kad V. K. paprastojo vekselio blanko negamino, o panaudojo tikrą paprastojo vekselio blanką, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančias žinias, kurias savo parašu patvirtino nukentėjusysis K. B. . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad V. K. tokiu pat būdu ir tomis pačiomis aplinkybėmis suklastojo ir vekselį 51000 Lt sumai, tačiau V. K. , šio vekselio laiku nepateikęs apmokėjimui, prarado teisę į vekselyje nurodytų pinigų apmokėjimą, o esant tokioms aplinkybėms, vekselis negali būti laikomas vertybiniu popieriumi, jis yra niekinis, negalintis sukelti teisinių pasekmių, todėl nuteistąjį V. K. dalyje dėl paprastojo vekselio 51000 Lt sumai suklastojimo ir jo laikymo nuo baudžiamosios atsakomybės atleido, nusikalstamai veikai praradus pavojingumą, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukė. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl baudžiamosios bylos nutraukimo dalyje dėl paprastojo vekselio 51000 Lt sumai suklastojimo ir laikymo apeliacine tvarka neskundžiama, prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su V. K. veiksmų, susijusių tiek su paprastuoju vekseliu 95000 Lt sumai, tiek su parastuoju vekseliu 51000 Lt sumai kvalifikavimu kaip tikro dokumento suklastojimo, nurodo, kad V. K. veiksmai, susiję su paprastaisiais vekseliais 95000 Lt ir 51000 Lt sumai, vertintini kaip netikro dokumento pagaminimo būdas. Kaip jau minėta, paprastasis vekselis yra Lietuvos Respublikos apyvartoje esantis vertybinis popierius – dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Dokumentas yra netikras, kai jo turinyje nurodyti duomenys neatitinka objektyvios tikrovės ir tokį dokumentą kaltininkas atspausdina, surašo ar kitaip pagamina kito asmens vardu, turėdamas tikslą tokį dokumentą patalpinti į apyvartą kaip autentišką. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai jame kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu pagamina ar tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Taigi, darytina išvada, kad suklastojamas gali būti tik tikras dokumentas, pakeičiant realiai egzistuojančio autentiško dokumento turinį ir /ar formą, tuo tame dokumente įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis K. B. jokių piniginių įsipareigojimų V. K. neturėjo, jis nebuvo įsipareigojęs nuteistajam V. K. sumokėti vekseliuose nurodytų 95000 Lt ir 51000 Lt sumų. Šie vekseliai buvo surašyti apgaule, pateikiant nukentėjusiajam pasirašyti tuščius paprastojo vekselio blankus, vėliau juos užpildant bei neteisėtai, nesant nukentėjusiojo valios, įrašant tikrovės neatitinkančias žinias – vekselio išrašymo bei atsiskaitymo datas, nukentėjusiojo duomenis, mokėjimo vietą bei nurodant, kad vekseliuose nurodytos pinigų sumos turi būti sumokėtos V. K. . Byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad V. K. surašė visą dokumentą kito asmens vardu, įrašydamas į dokumentą tikrovės neatitinkančias žinias, turėdamas tikslą jį realizuoti kaip tikrą. Vekselis tampa dokumentu – vertybiniu popieriumi – tik tada, kai jame yra visi ĮPVĮ 77 str. nurodyti būtini rekvizitai. Tuo tarpu, Lietuvos Banko pagamintas tuščias paprastojo vekselio blankas neturi dokumentų požymių, kadangi jame nėra įtvirtinta jokia juridinę reikšmę turinti informacija. Byloje nustatyta, kad realaus vekselio, patvirtinančio nukentėjusiojo K. B. įsipareigojimą sumokėti pinigus, kurį būtų galima suklastoti, nebuvo, o nuteistasis V. K. , pasinaudodamas Lietuvos Banko pagamintu blanku, surašė visą dokumentą – paprastąjį vekselį 95000 Lt sumai bei paprastąjį vekselį 51000 Lt sumai – kito asmens vardu. Tokie nuteistojo veiksmai vertintini, ne kaip tikro vertybinio popieriaus – paprastojo vekselio - suklastojimas, bet kaip netikro vertybinio popieriaus – paprastojo vekselio - pagaminimo būdas.
Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde neigia bendrininkų grupėje su K. A. suklastojęs A. K. vardu išduotą didelės vertės – 65000 Lt vekselį ir pateikęs jį realizacijai, nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant šią nusikalstamą veiką, o pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu remdamasis tik melagingais K. A. parodymais. Nuteistasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su A. K. išduotu vekseliu 5000 Lt sumai neatliko, minėtą vekselį savo vardu perrašė pats K. A. , taip pat K. A. savo iniciatyva suklastojo A. K. išduotą vekselį, t. y. vekselyje padarė prierašus, patvirtinančius, kad vekselis išduotas 65000 Lt sumai. Šiuos nuteistojo V. K. teiginius paneigia byloje esantys faktiniai duomenys, V. K. kaltė dėl A. K. vardu išduoto didelės vertės vertybinio popieriaus – paprastojo vekselio 65000 Lt sumai – suklastojimo ir šio vekselio realizavimo pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nuteistasis K. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie aplinkybes, susijusias su A. K. vardu išduoto vekselio 65000 Lt sumai suklastojimo ir šio vekselio realizavimo. Nuteistasis K. A. parodė, kad jis su V. K. pasisiūlė padėti A. K. parduoti žemę. V. K. iniciatyva A. K. išrašė vekselį 5000 Lt sumai, kaip garantą, kad nukentėjusysis be jų žinios žemės neparduos bei atlygins išlaidas, susijusias su tarpininkavimu parduodant žemę. Nuteistojo K. A. teigimu, vėliau pas jį atvažiavo V. K. ir pasakė, kad A. K. išrašytas vekselis sugadintas ir jį reikia perrašyti, bet jau K. A. vardu. Tokį prašymą V. K. motyvavo tuo, kad turi problemų, kad bijo, jog gali prasidėti ikiteisminis tyrimas dėl K. B. . Vėliau jis iš V. K. sužinojo, kad šis turi jo vardu perrašytą vekselį tai pačiai 5000 Lt sumai, pats su nukentėjusiuoju A. K. jis nebendravo, pas jį nevažiavo, visus su vekselio perrašymu susijusius reikalus tvarkė V. K. . V. K. įkalbėjo jį A. K. išduotame vekselyje 5000 Lt sumai prie skaičiaus 5 įrašyti 6 ir žodį ,,šešiasdešimt“. Prierašus A. K. išduotame vekselyje jis padarė prie notarų biuro. Panašiu laiku jis, V. K. prašomas, pasirašė tuščiame vekselyje, jog tai būtų garantas V. K. , kad jis niekur nedings su 65000 Lt, išieškojus juos pagal suklastotą vekselį. Tik vėliau jis sužinojo, kad į jo pasirašytą vekselį V. K. įrašė 35000 Lt sumą. K. A. teigimu, abu vekseliai – 65000 Lt sumai ir 35000 Lt sumai – buvo pateikti notarui ir antstoliui, pas notarą ir antstolį ėjo V. K. , iš jo V. K. paėmė tik pasą, pagal kurį kažkoks žmogus patikrino jo asmenybę, taip pat jam buvo liepta keliose vietose pasirašyti. K. A. parodymus apie V. K. aktyvius veiksmus, susijusius su A. K. išduoto vekselio 5000 Lt suklastojimu bei šio vekselio realizavimu, patvirtina nukentėjusiojo A. K. , liudytojos H. T. parodymai. Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad tiek pasirašydamas pirmąjį vekselį 5000 Lt sumai V. K. vardu, tiek vėliau pasirašydamas antrąjį vekselį tai pačiai 5000 Lt sumai K. A. vardu, jis bendravo su nuteistuoju V. K. . Nukentėjusiojo teigimu, praėjus maždaug mėnesiui laiko po pirmojo vekselio pasirašymo, jam paskambino V. K. ir pasakė, jog vekselį sugadino bei paprašė, kad jis išrašytų naują vekselį, bet K. A. vardu. Antrąjį vekselį jis pasirašė V. K. automobilyje, įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, adresą ir pasirašė, vekselyje datų nurodyta nebuvo. Vekselis buvo surašytas K. A. vardu 5000 Lt sumai. Liudytoja H. T. parodė, kad girdėjo kaip jos draugas A. K. telefonu tarėsi su V. K. dėl susitikimo, o grįžęs iš susitikimo su V. K. , A. K. jai pasakė, jog pasirašė antrą vekselį K. A. vardu. Nuteistojo K. A. , nukentėjusiojo A. K. , liudytojos parodymai paneigia nuteistojo V. K. versiją, jog apie A. K. vardu išduoto vekselio 5000 Lt sumai perrašymą K. A. vardu bei vėliau prierašų vekselyje padarymą jis nieko nežinojo. Byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad A. K. vardu išduotas vekselis 5000 Lt sumai buvo suklastotas, prirašius į minėtą vekselį žinomai neteisingus duomenis, bei šis suklastotas vekselis realizuotas abiejų nuteistųjų - V. K. ir K. A. - bendru susitarimu ir bendromis pastangomis, kiekvienas iš nuteistųjų atliko iš anksto sutartą veiką – V. K. pateikė A. K. pasirašyti paprastąjį vekselį 5000 Lt sumai K. A. vardu, po to K. A. , to paprašius V. K. , į minėtą vekselį įrašė žinomai neteisingus duomenis - prie skaičiaus 5000 prirašė skaičių „6“, o prie žodžių ,,penkis tūkstančius litų“ - žodį „šešiasdešimt“, tokiu būdu ištaisė mokėtiną sumą į 65 000 Lt, taip pat įrašė paprastojo vekselio išrašymo datą „2006-05-10“ ir mokėjimo terminą „2007-05-29“, V. K. ir K. A. suklastotą vekselį realizavo 2007 m. liepos 10 d. pateikdami notarei V. Š. vykdomajam įrašui gauti, bei 2007 m. liepos 11 d. pateikdami antstoliui D. B. išieškojimui pagal vykdomąjį įrašą iš A. K. . Tiek V. K. , tiek K. A. realizavo bendrai daromos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, abu nuteistieji suvokė, kad nusikalstamą veiką daro ne pavieniui, o bendrai, t. y. V. K. ir K. A. buvo nusikalstamos veikos – didelės vertybinio popieriaus (paprastojo vekselio) suklastojimo ir šio vekselio realizavimo – vykdytojai (bendravykdytojai). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad V. K. , veikdamas bendrininkų grupe su K. A. , suklastojo A. K. vardu išduotą didelės vertės vertybinį popierių – paprastąjį vekselį – ir pateikė jį realizacijai bei šią nuteistojo V. K. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d.
Bausmė V. K. paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., reikalavimų. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
V. K. padarytos nusikalstamos veikos, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. V. K. praeityje teistas du kartus, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. K. padarė lygtinio atleidimo nuo prieš tai paskirtos ir neatliktos bausmės už labai sunkų nusikaltimą dalies laikotarpiu, V. K. baustas administracine tvarka, dirba. V. K. atsakomybę sunkina tai, kad vieną iš nusikalstamų veikų jis padarė bendrininkų grupe su K. A. , V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, motyvuotai ir pagrįstai V. K. paskyrė bausmę, lygią baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos medianai. V. K. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistojo V. K. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. dėl vertybinio popieriaus – paprastojo vekselio 95000 Lt sumai – kvalifikuoti kaip netikro Lietuvos Respublikos apyvartoje esančio vertybinio popieriaus pagaminimą ir realizavimą.
V. K. veiką dėl vertybinio popieriaus – paprastojo vekselio 51000 Lt sumai – už kurios padarymą V. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d., nusikalstamai veikai praradus pavojingumą, kvalifikuoti kaip netikro Lietuvos Respublikos apyvartoje esančio vertybinio popieriaus pagaminimą ir laikymą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.