Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-10 · Byla Nr. ATP-419-200/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-10
Bylos Nr.
ATP-419-200/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
M. V.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-419-200/2014
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00120-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 79.1; 62.; 48.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-06 nutarimo, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d., jam paskirtas įspėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nubaustas už tai, kad jis 2013-12-08 apie 20.02 val. bute, adresu Girulių g., Vilniuje, savo mažamečių vaikų D. V., gim. 2003 m., ir K. V., gim. 2011 m., akivaizdoje kėlė žodinį konfliktą, įžeidinėdamas sutuoktinės K. V. motiną D. O. įžeidžiančiais žodžiais, sakydamas „padla, senbezda, valkata”, kabinėjosi prie sutuoktinės, sakydamas, kad jos motina „išsinešdintų” iš namų, dėl ko vaikai patyrė stresą, buvo išsigandę. Tuo M. V. tėvų valdžią panaudojo priešingai vaikų interesams ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-06 nutarimą, nurodo, kad teismas savo išvadas grindžia prielaidomis, o ne faktais. Teismas rėmėsi suinteresuotų bylos baigtimi asmenų duotais paaiškinimais, kuriuose nustatyti esminiai prieštaravimai. Skunde cituojami liudytojų K. V., D. O., D. V. paaiškinimai, kuriuos apeliantas vertina kaip prieštaringus, kadangi juose vaikų buvimo vietos nurodomos skirtingos, nesutampa įvykių seka. Tiek liudytoja D. O., tiek D. V. nurodo, kad apelianto išsakyto prašymo dėl D. O. išvykimo iš jiems priklausančio buto vaikai negirdėjo, taip pat D. O. patvirtina, kad M. V. ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, kad jų mažamečiai vaikai šio prašymo negirdėtų. Iš liudytojų duotų paaiškinimų akivaizdu, kad mažamečiai vaikai buvo įtraukti į konfliktinę situaciją išimtinai tik K. V. iniciatyva. Konkrečiu atveju M. V. jokio konflikto nesukėlė, su sutuoktine ir jos motina bendravo ramiai, jos pačios kėlė konfliktą, tuo gąsdino vaikus. Šiuos apelianto paaiškinimus patvirtina bylos duomenų visuma ir jie nėra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo M. V. apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-06 nutarimą palikti nepakeistą, kadangi M. V. kaltė pilnai įrodyta, sankcija parinkta teisingai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados pakankamai argumentuotos, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog M. V. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, t. y. tėvų valdžią panaudojo priešingai vaikų interesams – savo mažamečių vaikų akivaizdoje kėlė žodinį konfliktą, įžeidinėdamas sutuoktinės motiną įžeidžiančiais žodžiais, kabinėjosi prie sutuoktinės, dėl ko vaikai patyrė stresą, buvo išsigandę.

Nors apeliantas neigia sukėlęs konfliktą mažamečių vaikų akivaizdoje, tačiau byloje esančių duomenų visuma (iš dalies M. V., liudytojų K. V., D. O. parodymai teisme (b. l. 24 – 28, 92 – 98), K. V. pareiškimas (b. l. 11), jos patikslintas pareiškimas (b. l. 13), tarnybiniai pranešimai (b. l. 10, 9), Bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenys (b. l. 7, 8), D. O., D. V. paaiškinimai (b. l. 14, 15)) leidžia tokią išvadą vertinti kaip M. V. gynybinę versiją.

Apelianto tvirtinimu, konfliktą sukėlė jo sutuoktinė ir jos mama, tuo gąsdindamos vaikus. Apeliantas nurodo, kad šiuos jo paaiškinimus patvirtina bylos duomenų visuma, tačiau jokių konkrečių duomenų jis nepateikia. Tokių duomenų nėra ir byloje. Atvirkščiai, bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną M. V. K. V. nurodė reikalavimą jos motinai „išsinešdinti“ iš namų per 30 minučių, po to nuėjo į kambarį, kuriame buvo D. O., ir jai nurodė tokį patį reikalavimą, vartodamas įžeidžiančius žodžius. Šios aplinkybės leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad konfliktinę situaciją nagrinėjamu atveju sukėlė būtent M. V.. Vien tai, kad M. V. minėtą reikalavimą liudytojai K. V. pasakė tyliu tonu, nepatvirtina apelianto teiginių dėl konflikto inicijavimo. Teismas skundžiamame nutarime pagrįstai vertino tuos K. V. teisme duotus paaiškinimus, kad M. V. tonas ir išvaizda buvo grėsminga, taip pat aplinkybes, jog į butą buvo du kartus iškviesta policija, medikai, M. V. reikalavo D. O. išvykti iš buto nedelsiant – per 30 minučių. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad M. V. veiksmai galėjo sukelti išgąstį ir stresą pagyvenusio amžiaus K. V. motinai ir pačiai K. V.. Be to, nustatyta, kad konfliktas vyko uždarose patalpose – bute, todėl vaikai, kurie pagal liudytojos K. V. parodymus bėgiojo bute, akivaizdu, negalėjo nematyti ir negirdėti M. V. žodžių, išsigandusios motinos ir močiutės, du kartus atvykusių policijos pareigūnų ir medikų. Dėl įžeidžiančių M. V. žodžių apylinkės teismas teisingai vertino, kad abi liudytojos – K. V. ir D. O., pakartojo tuos pačius žodžius, kuriuos, kaip nurodė M. V. pasakė D. O. – „padla“, „sena ragana“, kt. Šie žodžiai paminėti ir nepilnamečio D. V. apklausoje, kurioje jis nurodė, kad tėtis močiutei pasakė: „senbezda, padla, eikit iš čia”. Manytina, kad tokie žodžiai galėjo išgąsdinti ir mažamečius vaikus, stebėjusius konfliktą, todėl darytina išvada, kad M. V. pasirinko nepriimtiną asmeninių santykių aiškinimosi būdą, vietą ir laiką, kas sukėlė mažamečiams vaikams baimę, stresą, t. y. piktnaudžiavo savo kaip tėvo valdžia.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje apklaustų liudytojų parodymai nelaikytini prieštaringais. Įvertinus jų turinį matyti, kad tiek K. V., tiek D. O. davė nuoseklius parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Vien tai, kad, apelianto nuomone, jos yra suinteresuotos bylos baigtimi, nesuteikia pagrindo minėtus parodymus vertinti kritiškai ir jais nesiremti.

Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. V. 2013-12-08 apie 20.02 val. bute, adresu Girulių g. , Vilniuje, savo mažamečių vaikų D. V., gim. 2003 m., ir K. V., gim. 2011 m., akivaizdoje kėlė žodinį konfliktą, įžeidinėdamas sutuoktinės K. V. motiną D. O. įžeidžiančiais žodžiais, sakydamas „padla, senbezda, valkata”, kabinėjosi prie sutuoktinės, sakydamas, kad jos motina „išsinešdintų” iš namų, dėl ko vaikai patyrė stresą, buvo išsigandę. Tai atitinka ATPK 181 str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį. N. V. miesto apylinkės teismo 2014-02-06 nutarimą apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Minėtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-06 nutarimą nepakeistą ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė IkasalienėNuorašas tikras :Teisėja Angelė Ikasalienė