Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. M. (J. M.) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties, kuria palikta galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. M. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2008 m. lapkričio mėn. 25 d., dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įgijo iš L. E. nusikalstamu būdu gautą didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2008 m spalio 10 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje plėšimo metu pagrobtus iš A. B. ir J. B. senovinius balto aukso auskarus su briliantais už 100 000 eurų (345 000 Lt) ir laikrodį „Vacheron Constantin" už 130 000 eurų (448 500 litų) iš anksto žinojęs, kad auskarai ir laikrodis yra gauti nusikalstamu būdu. Po to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkų grupe su A. S. 2008 m. lapkričio mėn. 25 d. apie 20.00 val. Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) namo kieme senovinius balto aukso auskarus su briliantais už 100 000 eurų (345 000 Lt) ir laikrodį „Vacheron Constantin" už 130 000 eurų (448 500 litų) realizavo L. K. už 52000 Lt. Tokiais savo veiksmais J. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje.

Be to, J. M. 2008 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie 2008 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje plėšimo metu pagrobtą iš A. B. ir J. B. didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčią, ikonų kolekciją, įtikindamas L. K., kad gali tarpininkauti įsigyjant minėtą ikonų kolekciją, apgaule rengėsi užvaldyti svetimą turtą už 2 200 000 eurų (7 590 000 Lt), tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – L. K. atsisakius mokėti – nusikalstamos veikos nebaigė. Tokiais savo veiksmais J. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

J. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2009 m. gruodžio 3 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010 m. sausio 15 d. nutarimu pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. Kaltinamajam pasislėpus nuo teismo, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo paskelbta jo paieška ir kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas pakeistos į suėmimą. J. M. sulaikytas 2013 m. kovo 18 d.

Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi palikta galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant suėmimo terminą trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad J. M. kaltinamas apysunkės nusikalstamos veikos padarymu, bei rengimusi padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą, už jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. J. M. jau buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jomis nebuvo pasiekti kardomųjų priemonių tikslai, kaltinamasis jas pažeidė ir pasislėpė nuo teismo, po paskelbtos paieškos buvo sulaikytas, tai leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir didelę apimtį, todėl nustatė suėmimo terminą trims mėnesiams.

Kaltinamasis J. M. skunde nurodo, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, privalo atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina tris vaikus, turi nuolatinį darbą (duomenys neskelbtini), yra išsilavinęs, jokio kito nusikaltimo nepadarė, į užsienį išvykęs nebuvo ir neketina vykti, kadangi neturi ten ryšių. Kaltinamasis teigia, kad pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę jis nebėgs (nesislėps), kviečiamas atvyks į teismą, kadangi yra suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad J. M. jau buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jomis nebuvo pasiekti kardomųjų priemonių tikslai, kaltinamasis jas pažeidė ir pasislėpė nuo teismo, po paskelbtos paieškos buvo sulaikytas. J. M. teigia, kad paieškomas nebuvo, gyveno savo gyvenamojoje vietoje, turėjo problemų su banko paskolomis, sutvarkęs banko paskolų reiklaus pats nuvyko į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Kaltinamasis nurodo, kad pakeistus kardomąją priemonę suėmimą į namų areštą, jis vykdys teismo įpareigojimus ir nepažeis kardomosios priemonės.

J. M. skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo J. M. skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Byloje esančių duomenų visuma – nukentėjusiųjų, liudytojų ir kitų kaltinamųjų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis J. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas gali būti skiriamas, o jo terminas pratęsiamas, kai yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos suėmimo skyrimo sąlygos.

Kaltinamajam J. M. suėmimas paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Spręsdamas suėmimo termino nustatymo klausimą, Panevėžio apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad J. M. kaltinamas apysunkės nusikalstamos veikos padarymu, bei rengimusi padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą, už jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Be to, J. M. jau buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jomis nebuvo pasiekti kardomųjų priemonių tikslai, kaltinamasis jas pažeidė ir pasislėpė nuo teismo, po paskelbtos paieškos buvo sulaikytas. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina tris vaikus, turi nuolatinį darbą, yra išsilavinęs, neturi ryšių užsienyje, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad atsvertų kitas byloje nustatytas aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad J. M., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Panevėžio apygardos teismo išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.

Atsižvelgęs į bylos sudėtingumą bei didelę apimtį – kaltinimai pareikšti 10 asmenų, teisiamajame posėdyje reikia ištirti didelį kiekį duomenų, Panevėžio apygardos teismas pagrįstai nustatė J. M. paskirto suėmimo terminą trims mėnesiams, tačiau netinkamai nurodė šio termino pradžią. Lietuvos apeliacinis teismas patikslina, kad suėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens laikino sulaikymo dienos. Bylos duomenimis J. M. sulaikytas 2013 m. kovo 18 d., todėl suėmimo terminas jam turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. kovo 18 d. Šis netikslumas nepaneigia teismo išvadų. Panevėžio apygardos teismo nutartis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, todėl ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

kaltinamojo J. M. skundą atmesti.

J. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą skaičiuoti nuo 2013 m. kovo 18 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.