- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- 1-1738-576/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01825-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Darius Sauliūnas
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs nurodęs kad gyvena (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-12-28, apie 17.20 val., Vilniuje, Drujos ir Vitebsko gatvių sankryžoje, būdamas prie Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės tarnybinio automobilio, tiesiogiai, žodine forma pasiūlė 100 Lt dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresniesiems patruliams J. J. ir A. M., siūlydamas nuvažiuoti iki bankomato, kur jis išgrynins pinigus, tačiau policijos pareigūnams nesutikus ir įspėjus jį dėl baudžiamosios atsakomybės už policijos pareigūno papirkimą, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasiūlė po 100 Lt kiekvienam iš policijos pareigūnų, siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 126 str., surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2013-12-28, apie 17.20 val., Vilniuje, Drujos g., pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę „Renault Espace“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,77) girtumo laipsnis. R. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 2 d.
Kaltinamasis R. S. teisme jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą, aplinkybes pripažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo automobilį Renault Escape, gatvės pavadinimo nežino, tačiau tai buvo netoli stoties rajono, nusileidus nuo šlaito, jį sustabdė policijos pareigūnai ir kad išvengti administracinės atsakomybės, pasiūlė žodžiu iš pradžių 100 litų kyšį, ir dėl to kad neturėjo grynųjų pinigų pasiūlė pareigūnams nuvažiuoti iki bankomato, o pareigūnams nesutikus, pasiūlė kiekvienam po 100 litų kyšį. Tuo metu buvo išgėręs. Dėl įvykdyto gailisi.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 227 str. 2d. priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.4 d.), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis LR BK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamojo R. S. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 2 d., be jo pačio prisipažinimo ir duotų parodymų neginčijimai įrodyta:
2014-01-17 Akistatos metu duotais liudytojo policijos pareigūno A. M. parodymais (b.l.39-41), kur jis parodė, kad 2013-12-28, apie 17.20 val., Dujos g., Vilniuje, su kolega tarnybiniu automobiliu atsistojo priešais R. S. automobilį, R. S. sėdėjo už automobilio vairo, vairavo automobilį, priekinėje keleivio sėdynėje niekas nesėdėjo. Tuo metu, kai jo kolega išlipo iš tarnybinio automobilio ir ėjo link R. S. automobilio, jis pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip R. S. iš vairuotojo vietos perlipo į priekinę keleivio pusę. Yra įsitikinęs, kad būtent šis asmuo sėdėjo už automobilio vairo, o po to perlipo į keleivio vietą. Tuo metu, kai R. S. su jo kolega priėjo prie tarnybinio automobilio, jie jam pasiūlėme pasitikrinti blaivumą. Tuomet vyriškis rusiškai pasakė „man nereikia problemų, važiuojam iki bankomato, duosiu 100 Lt, ir mes vieni kitų nematėme“. Tuomet jo kolega įspėjo, kiek pamena, lietuvių kalba, kad už kyšio siūlymą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tuomet R. S. pasakė, kad jis jam su kolega duos po 100 litų, iš viso 200 litų, už tai, kad jį paleistų.
2014-01-10 Akistatos metu duotais liudytojo policijos pareigūno J. J. parodymais (b.l.42-44), kur liudytojas parodė, kad 2013-12-28, apie 17.20 val., Dujos g., Vilniuje, jis su kolega patruliuodami pastebėjo automobilių koloną, nusprendė ją apvažiuoti, persirikiavo į kitą eismo juostą. Atvažiavus iki kolonos pradžios, susilyginus su automobiliu Renault Espace" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiu pačioje kolonos pradžioje, jis pamatė, kad R. S. sėdi vairuotojo pusėje, už vairo. Šalia jo ant priekinės keleivio sėdynės niekas nesėdėjo. Ant galinės sėdynės sėdėjo keli asmenys. Jie nusprendė apvažiuoti automobilių koloną, atsistojo jos priekyje. Jam išlipus iš tarnybinio automobilio ir einant link minėto automobilio, pamatė, kad R. S. iš vairuotojo pusės perlipo į priekinę keleivio pusę,į keleivio vietą jis perlipo automobilio salone perkeldamas kojas. Automobilio stabdymo metu nematė, kad iš minėto automobilio kas nors būtų išlipęs ir nubėgęs gatve. R. S. siūlė kyšį už tai, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nusivedus jį prie tarnybinio automobilio ir pasiūlius jam pasitikrinti blaivumą, jis pasiūlė 100 Lt kyšį, pasakė, kad jam nereikia problemų, jis gerai uždirba, tereikia nuvažiuoti į bankomatą ir išsigryninti pinigų. Po to, kai pareigūnai atsisakė kyšio ir įspėjo R. S. dėl baudžiamosios atsakomybės, pastarasis pasiūlė 200 litų kyšį.
Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes J. J. nurodė savo 2013-12-28 tarnybiniame pranešime (b.l. 4).
Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2013-12-28 17.31 val. R. S. nustatytas 1.77 promilės girtumas (b.l. 27)
Dėl KET 14p., pažeidimo ir LR ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo 2013-12-28 R. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Vilniaus miesto apylinkė teismo 2014-01-22 nutarimu R. S. nubaustas 2200 Lt bauda pagal LR ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad 2013-12-28, apie 17.20 val., Vilniuje, Drujos g., vairavo transporto priemonę „Renault Espace“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,77) girtumo laipsnis, taip pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims(b.l.116)
Papirkimas pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį – tai tiesiogiai arba netiesiogiai pareikštas pasiūlymas, pažadas ar susitarimas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekiant paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Minėto straipsnio dispozicijoje numatytos veikos išvardytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 227 straipsnio 2 dalį pakanka bent vienos iš minėtų alternatyvių veiksmų. BK 227 straipsnyje numatyta papirkimo sudėtis yra formali.
Taigi, papirkimas objektyviai gali pasireikšti ir pasiūlymu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui duoti kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą, ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Pasiūlyme gali būti apibūdinamas konkretus kyšis, nurodomas jo dydis, perdavimo būdas, laikas, vieta ir pan. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2011)
Kaltinamasis R. S. teisme prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybės. Kaltinamojo parodymai atitinka rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, todėl teismas jais tiki.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo ištirtų įrodymų visuma objektyviai įrodo, jog kaltinamasis R. S. tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresniesiems patruliams J. J. ir A. M., siekdamas jų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra, kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl KET pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. įrodyta, kvalifikuota teisingai
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Ištyrus kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis R. S. neteistas, dirba, baustas administracine tvarka, gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, pagal specialisto išvadą Nr. 91TPK-PL-111/2014 atlikti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui(LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 227 str. 2 d. yra apysunkis tyčinis nusikaltimas(LR BK 11 str. 4d.).Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BK 54 str., daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant R. S. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.
Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl LR BK 40 straipsnio taikymo
Pagal BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina ir tai, kad net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Taigi, teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar galima tą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. pagrindu. Be to, teismas priimdamas sprendimą atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( LR BK 40 str. 3 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis(LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Apklausta liudytoja G. R. teisme parodė, kad sutinka būti R. S. laiduotoja. Pastarasis yra jos sesers sūnus, kai parvyksta į Lietuvą, visada ją aplanko, ja rūpinasi, šiuo metu R. S. dirba Maskvoje.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad joje yra G. R. prašymas perduoti jai pagal laidavimą be užstato R. S.. Yra ir R. S. bei jo gynėjo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kur nurodoma, kad laiduotoja yra G. R.. Byloje taip pat yra ir G. R. asmens tapatybės kortelės kopija, tačiau pažymėtina, kad jokių kitų duomenų, pagal kuriuos galima būtų vertinti laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką R. S., nėra. Todėl minėtų duomenų pagrindu teismas negali daryti išvados, kad G. R. pagal asmenines ir kitas savybes turi galimybę ir gali daryti realią teigiamą įtaką kaltininkui, t.y. R. S.. Minėtą teismo išvadą sustiprina ir tai, kad kaltinamasis bylos duomenimis turi nuolatinį darbą Rusijos Federacijoje, Maskvoje, o G. R. gyvena Vilniuje, ir kaip parodė R. S. jis į Lietuvą grįžta tik dokumentų tvarkymui maždaug vieną kartą per tris mėnesius trumpam laikotarpiui. Todėl teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų tik formalus, tačiau kaip žinia, toks būti negali.
Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. S. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką taip pat yra daugiau formalus, sąlygotas gautų ikiteisminio tyrimo metu duomenų, nes jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2013-12-29 įtariamuoju(b.l.34-36) savo kaltės nepripažino, iš esmės analogiškos pozicijos laikėsi ir akistatų metu (b.l.39-41, 42-44), o 2014-01-28 papildomos apklausos įtariamuoju metu (b.l.45-46) kaltę pripažino. Tokią kaltinamojo poziciją prokurorė atmesdama analogišką prašymą ikiteisminio tyrimo metu, vertino kaip nebuvimą vieno iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – visiško savo kaltės prisipažinimo. Su tokia prokurorės pozicija sutiko ir aukštesnysis prokuroras. Teismas pažymi, kad tokie svyravimai kelia abejonių dėl to, kad R. S. iš tikrųjų kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir nuteisti bauda 12 MGL, t.y. vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt litų Lt 00 ct (1560,00 Lt) dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir laikyti R. S. nuteistu bauda 8 MGL, t.y. vieno tūkstančio keturiasdešimt Lt 00 ct (1040,00 Lt) dydžio.
Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-12-28 iki 2013-12-29 ( vieną parą) ,ir laikyti R. S. atlikusiu dalį bausmės 2 MGL. Neatlikta bausmės dalis – 6 MGL (780 Lt septynių šimtų aštuoniasdešimt litų) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę – užstatą - palikti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti ir užstatą 2600 Lt (du tūkstančius šešis šimtus litų) sugrąžinti užstato davėjui R. S.(b.l.23-25).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.