Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010 m. spalio 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko 2016 m. liepos 22 d.;

2. 2016 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, įpareigojant A. O. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, bausmę atliko 2019 m. vasario 15 d.;

3. 2024 m. vasario 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 ir 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat sušvelninus bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. O. 2023 m. vasario 2 d., apie 19.00 val., ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, panaudodamas fizinį smurtą, sudavė dešine ranka savo broliui A. O. tris smūgius į veido sritį, po ko A. O. pargriuvus ant žemės, spyrė jam vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam A. O. padarydamas kraujosruvą nosies nugarėlės srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, paviršinę muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, t. y. padarė broliui A. O. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja D. B. parodė, kad 2023 m. sausio 27 d. apie 16-17 val. ji po darbo ėjo namo. Priėjusi prie namo laiptinės, pamatė sūnų A. O.. Žinojo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), todėl kai jį pamatė, jai tai buvo labai netikėta, iki šiol su sūnumi A. nebendravo maždaug 2 metus, todėl nustebo jį pamačiusi. Tarp jos ir sūnaus A. susiklostę įtempti santykiai, kadangi A. jaučia nuoskaudą dėl mirusios giminaitės turto dalybų, nes didelė dauguma turto buvo palikta kitam sūnui A. O.. Dėl šios priežasties sūnus A. jaučia nuoskaudą ir savo brolio A. atžvilgiu. Nežino, kodėl A. pyksta konkrečiai ant jos ir sūnaus A.. Ji vis bando palaikyti gerą ryšį, tačiau A. užsispyręs ir įsikibęs savo įsitikinimų. 2023 m. sausio 27 d. sūnus A. liko nakvoti pas ją namuose. Tą dieną jis buvo labai irzlus, pasipiktinęs viskuo. Ji suprato, jog jį galimai išmetė iš namų, dėl to jis taip netikėtai grįžo į Lietuvą. Su sūnumi ji mažai bendravo, pas juos toks įprastas bendravimas, labai artimo ryšio niekada neturėjo. 2023 m. sausio 30 d. sūnus A. pradėjo elgtis impulsyviai, jam kartais kyla pykčio priepuoliai, jis tapo neadekvatus, jis jai pasakė „iš tavo akių matau, kad tau liko gyventi dvi dienos“. Ji išsigando savo sūnaus, todėl išsikvietė policijos pareigūnus, paprašė, kad jį išvestų iš jos namų, tada policijos pareigūnai jį išsivedė. Po šio įvykio ji su juo nebendravo. 2023 m. vasario 3 d. apie 16-17 val. ji ėjo link savo gyvenamosios vietos. Priėjusi prie namo laiptinės pamatė sūnų A., pamatė ant jo veido sumušimus. Jis jai pasakė: „matai, ką tavo sūnus padarė“. Ji jam pasakė, kad jo nepriims, davė jam savo telefoną ir pasiūlė jam skambinti policijai. Jis paskambino. Tada atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba ir išsivežė A., o ji nuėjo namo. Ji apie šį įvykį kalbėjo su sūnumi A., kuris jai papasakojo, kad tiksliai kurią dieną, ji nepamena, bet tai galimai buvo 2023 m. vasario 2 d., laiko nežino, prie A. gyvenamosios vietos, ties (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme A., rankoje laikydamas iš žirklių padarytą daiktą, panašų į ginklą, jį puolė, o A., gindamasis nuo A., trinktelėjo jam. Kaip ir kiek kartų A. sudavė A., ji neklausė, nežino to, tik suprato, kad taip A. elgėsi dėl gynybos. Iš sūnaus A. ji yra ne kartą girdėjusi frazes, kad jis „nušaus, vožtels“ broliui A.. Ji jo žodžius suprato realiai, mano, kad jis galėtų tokius savo žodžius įgyvendinti. Sūnų A. ji apibūdintų kaip užsidariusį, jautrų, jo silpna psichinė sveikata, kartais jis tampa psichiškai nestabilus. Sūnų A. ji apibūdintų kaip ramaus būdo žmogų, labai šeimynišką, labai mylintį vaikus (b. l. 34, 35).

Liudytoja R. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis yra jos pažįstamas, jis yra jos draugės sutuoktinis ir kaimynas, santykiai draugiški. A. O. pažįsta tik kaip kaltinamojo brolį, prieš 20 metų yra bendravusi su jo žmona. Prieš metus liudytoja gyveno (duomenys neskelbtini). Jos butas yra 8 aukšte. Įvykis įvyko 2023 m. vasario 2 d., liudytoja laukė kol jos vyresnysis sūnus atveš lagaminą. Priėjo prie lango pažiūrėti ir pamatė, kad eina A. ir išlenda A., tik nesuprato iš kur jis išbėgo, ar iš laiptinės, ar kur, ir pradėjo pulti A.. A. laikė kažkokį blizgantį daiktą ir „šoko ant A.“. Garsų jokių negirdėjo, nes buvo uždarytas langas. A. su tuo daiktu, kurį laikė rankoje, buvo pakėlęs, lyg pultų. A. atšoko, atstūmė A., jis nukrito. Nežino į kurią kūno vietą A. stūmė A.. A. nukrito ant nugaros. A. atsistojęs vėl bandė bėgti link A., bet A. jau buvo įsėdęs į mašiną ir nuvažinėjo. Kai A. nuvažiavo, A. liudytojai paskambino į duris. Ji jam durų neatidarė. Jis prašė, kad jį įleistų, bet liudytoja pasakė, kad iškvies policiją ir kad jis išeitų. Nežino, kodėl jis norėjo pas ją ateiti. Pro duris irgi nesakė, kodėl būtent nori. Prieš šį įvykį A. dar buvo atėjęs 2 kartus. Prieš tai, kai jis buvo atėjęs, irgi nebuvo jo įsileidusi. Jis ne šiaip paskambina į duris, bet pradeda trankyti. Liudytoja turi vaiką, jam irgi baimės buvo, kai jis trankėsi į duris ankščiau. A. yra mušęs savo buvusią žmoną E., tai liudytoja jo bijo. E. ateidavo pas ją mėlynomis rankomis, išpeštais plaukais.

Liudytoja R. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2023 m. vasario mėn. dirbo Reagavimo valdyboje vyr. tyrėja. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas A. O.. Kaltinamasis liudytojai nematytas. Kiek pamena, buvo gautas iškvietimas (duomenys neskelbtini). Atvykus su kolege, stovėjo ant šaligatvio vyriškis. Jis priėjo, papasakojo kas įvyko, kiek liudytoja pamena, ant veido matėsi sužalojimai, akies pakraujavimas ir asmuo nurodė, kad iš vakaro įvyko konfliktas su broliu, kuris jį ir sužalojo. Konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) namo kieme, o A. O. sutiko visiškai kitoje gatvėje. Jo į komisariatą nesivežė, medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į antrą ligoninę. Ten nuvykus, priėmė pareiškimą, bet liudytoja baigė darbą, tai tolimesnius veiksmus atliko kolegos. Neatsimena, kas medikus iškvietė. Klausė asmens, kodėl jis ne tą patį vakarą kvietė policiją, bet nepamena aplinkybių, kurias jis nurodė. Ta vieta, kurioje sutiko asmenį, jis nurodė, kad netoli gyvena jo mama, pas kurią jis yra apsistojęs. Mano, kad turėjo rašyti tarnybinį pranešimą šioje byloje. Kolegės turėjo būti surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas ir pareiškimas priimtas. Liudytoja ligoninėje buvo. Nežino, kaip nukentėjusiojo apžiūra vyko, nes ji sėdėjo laukiamajame, vėliau įvykį perleido kitiems. Asmuo tikrai buvo blaivus. Šiuo atveju nekilo įtarimų, kad jis galėtų būti vartojęs psichotropinių medžiagų. Žmogus kalbėjo adekvačiai, nesukėlė jokių įtarimų.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos surašytą tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04406-23, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur laukė pareiškėjas A. O., kuris nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), kieme prie namo jį sumušė ir sužalojo jo brolis A. O.. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, apžiūrėjusi A. O., jį išsivežė į gydymo įstaigą apžiūrai. Nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės priėmimo skyrių, adresu Josvainių g. 2, Kaunas, buvo priimtas pareiškimas iš pareiškėjo A. O.. A. O. gydymo įstaigoje buvo apžiūrimas medikų. Nuvykus Reagavimo valdybos ekipažui 1745 pasitikslinti dėl A. O. sveikatos būklės, paaiškėjo, kad minėtas asmuo pilnai apžiūrėtas nebuvo. Minėtą asmenį apžiūrėjusi rezidentė jį išleido iš gydymo įstaigos neatlikus visų reikiamų tyrimų ir medicininiame išraše nėra galutinės diagnozės, todėl medicininis dokumento išrašas nėra suformuotas. Dėl šių priežasčių nebuvo galimybės iš gydytojos savanoriškai paimti suformuoto medicininio dokumento išrašo (1 t., b.1. 75–76).

Po tarnybinio pranešimo pagarsinimo liudytoja parodė, kad pilnai apžiūrėtas asmuo nebuvo, nes tarnybinis buvo rašomas jos darbo vietoje, kolegos informavo, kad asmuo buvo išleistas pilnai neapžiūrėtas. Nežino, ko trūko pilnai apžiūrai, kolegos sakė, kad ten dirbo nauja sesutė, kuri išleido jį pilnai neapžiūrėjus. Kai atvyko į įvykio vietą, neatsimena, ar nukentėjusysis turėjo savo asmeninius daiktus. Nežino apie jo pabėgimą iš ligoninės. Ką pavyko išsiaiškinti kitam tyrėjui, liudytoja negali atsakyti.

Ekspertas S. S., apklaustas teismo posėdžio metu, paaiškino, kad pateikti medicininiai dokumentai yra skurdūs – pateikta pažyma, kad asmuo buvo konsultuotas šeimos gydytojo, kai buvo pasikėsinimas panaudoti fizinį smurtą; taip pat yra pateikta, kad A. O. konsultavo psichiatras, jam buvo pareikštas įtarimas dėl suicidinių minčių. A. O. neigė, kad jam buvo kilusios šios mintys, asmuo nebuvo paguldytas į ligoninę. Vėliau nėra jokių dokumentų, kad jis lankėsi pas psichiatrus. Advokato pateikti dokumentai yra tiesiog asmenį charakterizuojanti medžiaga ir ji jokių išvadų neparodo. Iš dokumentų, kurie yra 2023 m., negalima teigti, kad asmeniui reikalinga teismo psichiatrijos ekspertizė. Garso įrašai papildomos informacijos neduotų, ekspertai vadovaujasi medicininiais dokumentais. Jeigu nėra pirminių dokumentų, medicinos personalo parodymų, tyrimų, nėra galimybės remtis garso įrašais ir kita medžiaga. Jeigu policija nematė tikslo vežti į psichiatrinę ligoninę, matyt nekilo įtarimų ir nesvarbu, jeigu asmuo ir atsisako būti vežamas. Jeigu asmuo pavojinga sau ar kitiems, tokiu atveju asmuo turi būti vežamas. Jeigu yra ligos istorijos šleifas, tuomet gali būti, kad asmuo pakėlė prieš save ranką ir buvo psichiškai nestabilus. Tačiau asmuo gali prieš save kelti ranką ir netikėtai, jam nebūtina būti psichiškai nestabiliu. Bipolinis sutrikimas yra nuotaikų kaita, todėl dėl šio sutrikimo atliekama psichiatrijos ekspertizė, tačiau tai turi būti nustatyta iškarto. Pomirtinei ekspertizei turi būti pateikti medicininiai dokumentai.

A. O. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. vasario 2 d., tarp 18.00 – 19.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, A. O. būnant kieme prie namo adresu (duomenys neskelbtini), jo brolis A. O., priėjęs prie jo, tapo agresyvus, dešine ranka tris kartus tyčia jam sudavė į veido sritį, o pargriuvus ant žemės, spyrė su koja vieną kartą į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nežymius sužalojimus. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 1).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 270/2023(02) nurodyta, kad A. O. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, paviršinė muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nosies ir abiejų akių sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 2 d. Sužalojimai griuvimui ant kieto neriboto paviršiaus nebūdingi, galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, spiriant. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 73, 74).

2023 m. vasario 3 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ant A. O. vizualiai matėsi kūno sužalojimai, todėl jo leidimu, siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, sužalojimai užfiksuoti fotonuotraukomis, kurios pridedamos prie tarnybinio pranešimo, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (1 t., b. l. 70–81).

2023 m. gegužės 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Skambučio pradžia 2023 m. vasario 3 d., 16.15 val. Garso įraše girdisi, kaip A. O. (protokole nurodytas kaip vyras) kalba su operatore. A. O. kviečia policijos pareigūnus, nes vakar buvo stipriai sumuštas. Policijos pareigūnų nekvietė vakar, nes buvo šoke. Užpultas buvo (duomenys neskelbtini), apie 19 val., nurodo, kad jį sumušė brolis A. O. (1 t., b. l. 52–54).

2023 m. gegužės 29 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas „Body“ kameros vaizdo įrašas, kuris trunka 20.28 minutes. Įrašas daromas su „Body“ kamera, pritvirtinta ant policijos pareigūnės kūno. Įrašas daromas lauke, šviesiu paros metu, gyvenamųjų butų kieme. Dvi policijos pareigūnės prieina prie vyro. Vyro veidas sumuštas, matomos raudonos žaizdos ant skruostų ir ant nosies. Vyksta pokalbis. A. O. nurodo, kad jį vakar sumušė A. O.. Nekvietė policijos vakar, nes bijo savo brolio. Prašo iškviesti medikus, nes skauda galvą. Gavo smūgių iš rankų, o kai nukrito – iš kojos į galvą. A. O. nurodo, kad nebuvo jokio konflikto. Buvo pasilikęs krepšį aštuntame aukšte pas pažįstamą, laukė prie laiptinės durų, kad kažkas atidarytų duris, nes nežinojo kodo. Brolis išėjo iš savo laiptinės, esančios šalia, pamatė jį ir pradėjo link jo eiti. A. O. nuėjo nuo laiptinės gal penkis žingsnius ir iškart pasipylė smūgiai iš A. O. (1 t., b. l. 49–51).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis A. O. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2023 m. vasario 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), vėlyvu metu jis išėjo iš laiptinės, ketindamas eiti link mašinos, o nukentėjusysis stovėjo prie sekančios laiptinės, kur gyvena R. B.. Kaltinamasis eidamas link mašinos pamatė, kad link jo greitai atbėga A., kuris rankoje laikė kažką geležinio ir ilgo, gal žirkles, užsimojo, tačiau kaltinamasis, išsigandęs jo, jį atstūmė, o nukentėjusysis nukrito ant žemės. Kaltinamasis galėjo automatiškai pakišti koją nukentėjusiajam. Nukentėjusysis trenkti nespėjo, o kaltinamasis pabėgo į mašiną ir išvažiavo, Būdamas vidury aikštelės, A. O. pro galinį veidrodėlį pamatė, kad A. O. stovi viduryje aikštelės, todėl supratęs, kad broliui nieko neatsitiko, kaltinamasis nuvažiavo. Kaltinamasis akcentavo, kad A. O. turėjo psichikos sveikatos problemų, todėl puolė kaltinamąjį.

Tačiau teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs joje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo, pareikšto A. O. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagrįstumu.

Nukentėjusysis A. O., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad brolis išėjo iš savo laiptinės, pamatė nukentėjusįjį, jie pradėjo eiti vienas link kito. Susitikus ant nukentėjusiojo pasipylė smūgių kruša, smūgiai buvo stiprūs. Nukentėjusysis gavo du-tris smūgius, jam nukritus, A. O. dar jam įspyrė į veido sritį. Nukentėjusysis su savimi jokių daiktų neturėjo, ėjo tuščiomis rankomis. Nuo smūgio užkliuvo už bortelio ir nukrito ant žolės., į žolę susižeisti negalėjo, nukrito ant šono, veido į žemę nesusitrenkė.

Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiojo A. O. parodymais, kadangi viso proceso metu jo parodymai buvo nuoseklūs, iš esmės sutampantys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, neprieštaraujantys ir byloje esantiems įrodymams. Kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė A. O., patvirtina ir liudytojos D. B., kuri yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo mama, parodymai. Liudytoja parodė, kad 2023 m. vasario 3 d. apie 16-17 val. eidama link savo gyvenamosios vietos, prie namo laiptinės sutiko sūnų A., ant kurio veido pamatė sumušimus. Sūnus A. papriekaištavo jai, ar ji matanti, ką jos sūnus jam padarė. Ji sūnui A. davė savo telefoną, kuriuo šis išsikvietė policiją. Vėliau apie šį įvykį ji kalbėjo su sūnumi A., kuris jai papasakojo, kad galimai 2023 m. vasario 2 d. prie A. gyvenamosios vietos, ties (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme A., rankoje laikydamas iš žirklių padarytą daiktą, panašų į ginklą, puolė A., o A., gindamasis nuo A., jam trinktelėjo.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad nukentėjusysis iškart po įvykio praėjus dar nedaug laiko (parai), šokiruotas brutalaus brolio elgesio – smurto prieš nukentėjusįjį, ne bandydamas specialiai apkalbėti brolį, bet pasipiktinęs bei būdamas įskaudintas tokio brolio elgesio, tiesiog nuoširdžiai priekaištaudamas mamai dėl jos kito sūnaus elgesio, pareiškė, kad sužalojimus jam padarė A. O., tą pačią versiją jis nurodė ir Bendrojo pagalbos centro operatorei, į iškvietimą atvykusioms policijos pareigūnėms bei nuosekliai jos laikėsi viso proceso metu. Taip pat liudytoja D. B. nurodė, kad sūnus A. O. neneigė 2023 m. vasario 2 d. susitikęs su A. O. ir net nurodė, kad pastarajam „trinktelėjo“.

Nors tiek kaltinamasis, tiek liudytoja D. B., tiek liudytojas D. C. nurodė, kad nukentėjusysis A. O. dar prieš įvykį buvo neadekvatus, agresyvus, turėjo psichikos sveikatos problemų, tačiau ekspertas S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju, įvertinus turimus medicininius dokumentus ir kitą medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad A. O. buvo neadekvatus, kad jam būtų reikalinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Taip pat ir policijos pareigūnė, atvykusi pagal A. O. iškvietimą, patvirtino, kad asmuo tikrai buvo blaivus. Šiuo atveju nekilo įtarimų, kad jis galėtų būti vartojęs psichotropinių medžiagų. Žmogus kalbėjo adekvačiai, nesukėlė jokių įtarimų. Taigi teismas kaltinamojo versiją, kad A. O. buvo paveiktas psichikos sutrikimo, atmeta kaip gynybinę versiją, nes ji nepagrįsta jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais.

Taip pat teismas liudytojos D. B. parodymais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kadangi tiek liudytoja, tiek nukentėjusysis nurodė, kad jų santykiai buvo prasti, įtempti, labai artimo ryšio jie niekada neturėjo. Taip pat ji yra ne tik nukentėjusiojo, bet ir kaltinamojo, su kuriuo jos santykiai puikūs, mama, todėl akivaizdu, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi.

Kaltinamasis ir jo gynėjas kėlė klausimą, kodėl A. O. į policijos pareigūnus kreipėsi tik praėjus parai po įvykio, tačiau A. O. nurodė, kad į policiją kreipėsi kitą dieną, nes kai jį sumušė artimas žmogus, galvojo, ar verta kreiptis, kai sumuša artimas žmogus, be to, nukentėjusysis kaltinamojo dar ir bijojo. Taip pat ir įvykio metu nukentėjusysis neturėjo su savimi telefono. Kitą dieną susitikęs mamą, dar ir jos paskatintas, jis iš mamos telefono paskambino policijai. Teismo vertinimu, tokia nukentėjusiojo versija yra visiškai tikėtina ir patikima.

Nukentėjusiojo sužalojimų mastą ir tai, kad sužalojimai buvo padaryti būtent 2023 m. vasario 2 d. bei nebūdingi griuvimui, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 270/2023(02).

Taip pat teismas kritiškai vertina liudytojų D. C. ir R. B. parodymus ir jais remiasi tik tiek kiek, jie neprieštarauja byloje esantiems įrodymams. Liudytoja R. B. yra kaltinamojo sutuoktinės draugė, o D. C. yra kaltinamojo draugas, todėl akivaizdu, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir stengiasi duoti kaltinamajam palankius parodymus. Be to, liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. stumtelėjo A. nuo savęs, tada A. suklupo, tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu jau teigė, kad, A. puolus A., A. atšoko, atstūmė A. ir šis nukrito ant nugaros, A. atsistojęs vėl bandė bėgti link A., bet A. jau buvo įsėdęs į mašiną. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, kad R. B. iš aštunto aukšto, tamsiu paros metu, galėjo aiškiai matyti įvykio aplinkybes. Be to, jos parodymų teisme esminės aplinkybės, ne tik kad skiriasi nuo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bet nesutampa ir su kaltinamojo nurodytom aplinkybėm – pasak liudytojos, kaltinamasis A. pirmiausia atšoko nuo jį puolančio A. ir tik tada jį atstūmė.

Taigi teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje, sprendžia, kad kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta surinktų įrodymų visuma, A. O. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Byloje nenustatyta, kad A. O. veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad A. O., 2023 m. vasario 2 d., apie 19.00 val., ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, panaudodamas fizinį smurtą, sudavė dešine ranka savo broliui A. O. tris smūgius į veido sritį, po ko A. O. pargriuvus ant žemės, spyrė jam vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam A. O. padarydamas kraujosruvą nosies nugarėlės srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, paviršinę muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, t. y. padarė broliui A. O. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 101–114), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 115), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 92), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 95).

Kaltinamasis A. O. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, praeityje teistas du kartus už apysunkio ir sunkių nusikaltimų padarymą, šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Išvardintos aplinkybės rodo A. O. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, ankstesnius teistumus, taip pat ir kaltinamojo asmenybę, į bylą pateiktus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, įvertinus, kad 2024 m. vasario 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, o paskutinį kartą kaltinamasis teistas net 2016 metais, už nors apysunkį, tačiau visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimo padarymą, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, kad A. O. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, netaikant intensyvios priežiūros.

Kadangi A. O. smurtinę nusikalstamą veiką įvykdė prieš savo šeimos narį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 mėnesiu nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b. l. 55) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, A. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesiu nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje (1 t., b. l. 55) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.