- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-544/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio ryšių statyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Pireka“, uždarajai akcinei bendrovei „Jurmelsta“, uždarajai akcinei bendrovei „Žemda“, uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Telšių statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „A. Žilinskas ir Ko“, uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių melioracija“, AS „Water ser“
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Zigmas Pečiulis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio ryšių statyba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-625-124/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio ryšių statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Pireka“, uždarajai akcinei bendrovei „Jurmelsta“, uždarajai akcinei bendrovei „Žemda“, uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Telšių statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „A. Žilinskas ir Ko“, uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių melioracija“, AS „Water ser“ dėl viešojo pirkimo sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Raseinių vandenys“ kreipėsi ieškovas UAB „Panevėžio ryšių statyba“ ir patikslintu ieškiniu prašė:
1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo UAB „Raseinių vandenys“, vykdant supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio ir nuotekų tinklai Raseinių mieste, Ariogalos mieste ir Viduklės miestelyje“ (pirkimo numeris 78465) procedūras, priimtą sprendimą (nurodytą 2009 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. (9.3.)N2-201), kuriuo buvo nuspręsta atmesti UAB „Panevėžio ryšių statyba“ pasiūlymą;
2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo UAB „Raseinių vandenys“, vykdant nurodytą viešąjį konkursą, priimtą sprendimą (nurodytą 2010 m. sausio 6 d. UAB „Raseinių vandenys“ (9.3.)N2-6), kuriuo buvo nuspręsta nepatenkinti UAB „Panevėžio ryšių statyba“ pretenzijos reikalavimų ir įpareigoti atsakovą sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, įtraukiant į ją ieškovo pasiūlymą.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad, atsakovui paskelbus spaudoje apie viešąjį pirkimą, 2009 m. rugsėjo 10 d jis pateikė raštišką pasiūlymą, kuris atitiko visas konkurso sąlygas. Atsakovas 2009 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (9.3.) N2-166 kreipėsi į ieškovą, reikalaudamas patvirtinimo apie užsakovo 5 % rezervo įtraukimą į pasiūlymo kainą, taip pat prašė pateikti papildomą informaciją dėl naudojamų įrenginių charakteristikos bei pasiūlymo laidavimo garantinio rašto pratęsimo. 2009 m. lapkričio 27 d. ieškovas į minėtą raštą atsakovui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad į ieškovo pasiūlymą 5 % užsakovo rezervas buvo įtrauktas, tačiau pasiūlymo priede neišskirtas todėl, kad to nereikalaujama pirkimo dokumentuose. Atsakovui taip pat buvo pateikti atsakymai, susiję su technologiniais klausimais bei pateiktas pratęstas pasiūlymo laidavimo garantinis raštas. 2009 m. gruodžio 29 d. raštu atsakovas informavo tiekėjus apie perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti preliminarią eilę ir pirmuoju numeriu į preliminarią eilę įtraukti UAB „Pireka“ bei atmesti kitų tiekėjų pasiūlymus. Ieškovo pasiūlymas buvo atmestas, vadovaujantis pirkimų taisyklių 49 p., pagal taisyklių 29.1.5 p. (pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų - pasiūlyme yra išlygų ir nukrypimų nuo pirkimo sutarties sąlygų), taisyklių 12.1.c. p. (Konkurso pasiūlymai privalo griežtai atitikti visus pirkimo dokumentų reikalavimus be jokių konkurso dalyvių padarytų pakeitimų, nukrypimų ar išlygų, galinčių bet kokiu būdu pažeisti lygiateisiškumo principus, vertinant kitų konkurso dalyvių pasiūlymus.). 2010 m. sausio 4 d. ieškovas pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria reikalavo panaikinti viešųjų pirkimų komisijos priimtą sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo UAB „Panevėžio ryšių statyba“ pasiūlymas, ir tęsti pirkimo procedūras, į preliminarią pasiūlymų eilę įtraukiant ir ieškovo pasiūlymą. Ieškovo teigimu, pretenzija nebuvo išnagrinėta, nurodant, jog ieškovas praleido terminą pareikšti pretenziją, esą apie pasiūlymo atmetimą buvo pranešta 2009 m. gruodžio 2 d. Teigė, kad jis neparleido termino pateikti pretenziją, nes negavo iš atsakovo jokio pranešimo apie pasiūlymo atmetimą, o apie tai, kad pašalintas iš konkurso bei tokio pašalinimo motyvus sužinojo, gavęs 2009 m. gruodžio 29 d. atsakymą, ir pateikė pretenziją įstatymo nustatytu terminu. Be to, atsakovas pats atnaujino terminą pretenzijai pateikti, nes pakartotinai vertino ieškovo pasiūlymą, apie ką pranešė ieškovui 2010 m. sausio 8 d., nurodydamas naujus papildomus atmetimo motyvus. Ieškovo teigimu, jo pasiūlymas atitiko visas konkurso sąlygas. Pagal atsakovo 2010 m. sausio 6 d. atsakymo į pretenziją turinį, pasiūlymas buvo atmestas dėl esminio neatitikimo konkurso sąlygų imperatyviam reikalavimui - nustatyti 5 % užsakovo rezervą. Ieškovo teigimu, 5 procentų užsakovo rezervas nebuvo išskirtas todėl, kad to nebuvo reikalaujama pirkimo dokumentuose, nors į pasiūlymo kainą buvo įskaičiuotas užsakovo rezervas -5%-194 144,10 Lt, apie ką buvo pranešta atsakovui. Dėl ieškovo nurodytų neaiškių ir deklaratyvių teiginių ieškovui buvę nesuprantama, kuo UAB „Panevėžio ryšių statyba“ pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, todėl negalėjo tinkamai paruošti pretenzijos. Ieškovo teigimu, jis, kaip Konkurso dalyvis, pateikė pasiūlymą, apimantį visus pirkimo dokumentuose nurodytus pirkimo objekto darbus. Kadangi neaiškus atmetimo pagrindas, o ieškovo pasiūlymas buvo paruoštas pagal konkurso sąlygas, manė, kad atsakovas pakeitė konkurso sąlygas, tuo pažeidė VPĮ ir su juo susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatas. Nepagrįstai atmetus ieškovo pasiūlymą, perkančioji organizacija pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus (VPĮ 3 str. 1 d). Pakeistos konkurso sąlygos yra nediskriminavimo principo pažeidimas. Sąlygų pakeitimas leido atsakovui nevienodai aiškinti jas ir tuo pagrindu nepagrįstai atmesti ieškovo pasiūlymą. Pirkimo sąlygos buvo neaiškios ir dviprasmiškos, todėl ieškovas neprivalėjo išskirti užsakovo rezervo atskirai pasiūlyme (pasiūlymo formos priede). Ieškovas nesutiko ir su vėlesniais atmetimo pagrindais, nurodytais 2010 m. sausio 8 d. rašte, ir teigė, kad sąnaudų žiniaraštyje Nr. SŽ-9 „Projektuojama nuotekų siurblinė NS-1 Žaliojoje gatvėje“ pozicijos 1.2.6 kaina yra įtraukta į kitus Darbų kiekių žiniaraščio nurodytus įkainius bei kainas. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis yra atestuotas ir atestatas Nr. 2019 suteikia jam teisę atlikti pirkimo dokumentuose nurodytus ypatingo statinio statybos darbus. Gelžbetonio darbai, pasak ieškovo, nėra atskira statybos darbų rūšis, o yra priskiriama prie betono darbų. Ieškovas taip pat teigė, kad į preliminarią eilę įtraukta UAB „Pireka“ netenkina konkurso sąlygų, nes šios įmonės ekonominė situacija yra sunki ir tai verčia abejoti jos pajėgumu įvykdyti konkurso sąlygas, atlikti savo jėgomis 70 procentų darbų. UAB „Pireka“ pasiūlyta kaina yra žymiai didesnė negu ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Panevėžio ryšių statyba“ valstybei 159,90 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą sužinojo 2009 m. gruodžio 2 d.: pranešimą apie ieškovo pasiūlymo atmetimą atsakovas 2009 m. gruodžio 2 d. išsiuntė ieškovui jo nurodytu fakso numeriu ir tokį informacijos perdavimo faktą teismas įvertino kaip atitinkantį Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste VPĮ) bei konkurso sąlygų nuostatas. Teismo teigimu, šio rašto neįregistravimo atsakovo gaunamų raštų knygoje faktas nepaneigia atsakovo pateiktų įrodymų apie šio rašto gavimą ieškovo įmonėje, nes registracijos knygoje nėra registruojami visi gaunami raštai, atsakovo 2009 m. gruodžio 29 d. rašto, kuris taip pat neįregistruotas, gavimo fakto atsakovas neneigia, ir tai sudaro pagrindą abejoti ieškovo raštų registracijos patikimumu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pažeidė VPĮ 94 str. numatytą terminą pretenzijai pareikšti dėl jo pasiūlymo atmetimo, nesilaikė imperatyviai nustatytos ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos (VPĮ 93-94 str.), todėl atsakovas pagrįstai nenagrinėjo ieškovo pretenzijos. Teismas nustatė, kad ieškovas, patikslindamas savo pasiūlymą, 2009 m. lapkričio 27 d. patvirtino, jog į jo pasiūlymo kainą užsakovo rezervas nėra įskaičiuotas, todėl, teismo teigimu, atsakovas turėjo pagrindą atmesti ieškovo pasiūlymą pagal konkurso sąlygų 29.1.5 p. Aplinkybę, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė priešingai, teismas įvertino kaip pasiūlymo keitimą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog į jo pasiūlymą yra įtrauktas užsakovo rezervas bei pažymėjo, kad konkursą laimėjusi UAB „Pireka“ savo pasiūlyme patvirtino, kad užsakovo rezervas yra 5 procentai. Teismo teigimu, neįvertinus užsakovo rezervo, būtų pažeisti proporcingumo, lygiateisiškumo principai. Teismas pripažino, kad, atsakovui nepatikslinus pirkimo sąlygose pateiktų pasiūlymų pateikimo formų ir nenurodžius, kaip tiekėjai pasiūlyme turėtų nurodyti užsakovo rezervą, pirkimo dokumentai iš dalies nebuvo aiškūs ir tikslūs bei atsakovas neužtikrino Taisyklių 26 punkto nuostatų laikymosi, VPĮ 3 str. numatyto skaidrumo principo, tačiau šį pažeidimą teismas laikė neesminiu, nurodęs, kad pirkėjas pareikalavo paaiškinti pasiūlymą ir, gavęs papildomą tiekėjų patvirtinimą dėl užsakovo rezervo neįtraukimo į pasiūlymą, priėmė atitinkamus sprendimus. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas vėliau pakartotinai vertino tiekėjų pasiūlymus ir atmetė ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį kvalifikaciniams reikalavimams bei nepilną, apie ką 2010 m. sausio 8 d. raštu informavo ieškovą. Pasak teismo, atsakovas turėjo pagrindą atmesti ieškovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų 29.1.1 p.: ieškovas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, konkurso sąlygų 4.2.2 p., nes nėra atestuotas atlikti statybinių konstrukcijų (gelžbetonio) statybos montavimo darbų, numatytų konkurso techninėje specifikacijoje. Teismo teigimu, net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Teismas, įvertinęs atestatą Nr. 3766 bei Aplinkos ministerijos atstovės išvadą teisme, taip pat padarė išvadą, kad UAB „Pireka“ turi teisę atlikti visus bendruosius statybos darbus. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog į pasiūlymą yra įtraukti visi numatyti statybos darbai, tarp jų ir neįkainoti pasiūlyme. Teismas nustatė, kad dėl naujai nustatytų neatitikimų ieškovas pretenzijos atsakovui nepateikė, sustabdyti pirkimų procedūras neprašė, o kreipėsi tiesiogiai į teismą, ginčydamas procedūras ir šiuo pagrindu. Šios aplinkybės pagrindu teismas padarė išvadą, kad, atmetus ieškovo pasiūlymą ir kitu pagrindu, toks pasiūlymas negali būti įtraukiamas į preliminarių pasiūlymų eilę. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų, atmetus iki preliminarios eilės sudarymo, jo pasiūlymo kaina neturi reikšmės. Kitus ieškovo motyvus dėl UAB „Pireka“ kainų neatitikimo realioms rinkos kainoms, galimybės atlikti darbus teismas įvertino kaip įrodymais neparemtus ieškovo pasvarstymus ir pažymėjo, kad reikalavimo dėl sprendimo, kuriuo UAB „Pireka“ pasiūlymas pripažintas tinkamu ir įrašytas į preliminarią eilę, panaikinimo ieškovas nereiškė. Reikalavimą sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, įtraukiant į ją ieškovo pasiūlymą, teismas netenkino, nurodęs, kad tai yra tik pirkėjo teisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Panevėžio ryšių statyba“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Pranešti apie procedūrų rezultatus yra perkančiosios organizacijos pareiga. Kilus ginčui dėl to, ar pranešimas apie procedūrinius sprendimus buvo įteiktas tinkamai, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka perkančiajai organizacijai. Atsakovas įrodinėjo ne įteikimo ieškovui, o tik išsiuntimo faktą. Teismas nepagrįstai vadovavosi LAT 2009 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009, kuri nėra precedentinė, nes faktinės aplinkybės yra skirtingos. Nors įstatymo leidėjas neriboja informacijos perdavimo būdų, tačiau informacijos perdavimas faksu nėra patikimas būdas. Teismas, atmesdamas rašytinį įrodymą - korespondencijos registravimo žurnalą, nevertino kitų, didesnę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų: Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. vasario 12 d. ir 2010 m. kovo 29 d. išvadų. Atsakovui neįrodžius pranešimo apie procedūrinį pažeidimą įteikimo 2009 m. gruodžio 2 d. fakto, laikytina, kad pretenzija įteikta laiku ir terminas jai pareikšti nėra praleistas. Teismas nepagrindė savo teiginių, nepateikė teisinių argumentų savo išvadai pagrįsti, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir tikėtina, kad ši sprendimo dalis turi absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Jeigu ir būtų praleistas terminas pretenzijai pateikti, atsakovas tolimesniais savo veiksmais tokį terminą atstatė.
2. Teismas neteisingai nustatė aplinkybę dėl 5 procentų užsakovo rezervo ieškovo pasiūlyme, netyrė ieškovo argumentų, nurodytų patikslinto ieškinio 2.4.1. punkte. Teigia, kad 5 procentų dydžio užsakovo rezervas buvo įkalkuliuotas į Konkurso sąlygų II skyriaus 2 skirsnį „Pasiūlymų forma ir priedai“, į darbų kiekių Suvestinį Raseinių rajono objektų sąnaudų žiniaraštį ir tai sudarė 194 144 Lt. Šią sumą iškėlus į atskirą eilutę, pasiūlymo kaina nesikeičia, todėl tai yra tik techninio pobūdžio netikslumas. Teismas neatskleidė pirkimų taisyklių 12.1.c punkto turinio ir neteisingai jį taikė. Pasiūlymo atmetimą gali sąlygoti tik konkretus faktas, jog buvo realiai pažeistas lygiateisiškumo principas. Teismas tokio fakto nenustatė. Teismas nenurodė, kurias aplinkybes jis kvalifikuoja taisyklių punktų pažeidimu. Teismas nukrypo nuo LAT suformuotos teismų praktikos ir neatsižvelgė į VPT 2010 m. kovo 29 d. išvadą, iš kurios matyti, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui buvo taikomi dvejopi standartai. Iš atsakovo 2009 m. gruodžio 29 d. pranešimo galima daryti išvadą, kad perkančioji organizacija pakeitė konkurso sąlygas, pažeisdama imperatyvias VPĮ ir su juo susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatas.
3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturi teisės atlikti pirkimo dokumentuose nurodytus ypatingojo statinio statybos darbus (nuotekų siurblinės pagrindo įrengimas). Šie darbai yra betonavimo darbai, o ieškovas turi atestatą atlikti šiuos darbus, ką numato ir Statybos įstatymas, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklės, Bendrieji statybos darbai, ST 121895674.03:2005 ir ST121895674.05:2009, UAB „Panevėžio ryšių statyba“ statybos taisyklėse bei kiti įrodymai, specialistės V. K. paaiškinimai. Teismas turėjo savarankiškai vertinti poįstatyminius aktus, tarp jų ir Statybos reglamentus, ir pasisakyti dėl ieškovo atestato.
4. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad sąnaudų žiniaraštyje Nr. SŽ-9 nenurodytas įkainis ir kaina, šią aplinkybę laikydamas pagrindu atmesti ieškovo pasiūlymą. Teismas nevertino ieškovo argumentų, nurodytų patikslinto ieškinio 2.4.3 punkte, kitos bylos medžiagos. Pozicijos, kurių įkainis ar kaina nenurodyti, nebus apmokėtos, laikant, kad jos įtrauktos į kitus darbų kiekių žiniaraščio nurodytus įkainius bei kainas. Remiantis pirkimo dokumentais, sąnaudų žiniaraštyje Nr. SŽ-9 „Projektuojama nuotekų siurblinė NS Žaliojoje gatvėje“ pozicijos 1.2.6. kaina įtraukta į kitus darbų kiekių žiniaraščio nurodytus įkainius bei kainas. Tai reiškia, kad atlikus pozicijoje nurodytą darbą ateityje, bus atsiskaityta iš to objekto kitos pozicijos.
5. Nei atsakovas, nei teismas nevertino į preliminariąją eilę įtraukto trečiojo asmens UAB „Pireka“ pasiūlymo ir nesprendė, ar jis atitinka konkurso sąlygas. Pasak apelianto, trečiasis asmuo UAB „Pireka“ konkurso sąlygų neatitinka, nes jo atestate nėra įrašyta, kad įmonė turi teisę vandentiekio ir nuotekų tinklus kloti betranšėjinėmis technologijomis, todėl atestatas neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų ir nesuteikia teisės savo pajėgomis vykdyti konkursinėje dokumentacijoje numatytus darbus. Tokie darbai sudaro 51,5 procento visų tinklų klojimo darbų, o pagal konkurso sąlygų 5.1.6 punktą UAB „Pireka“ negalės samdyti subrangovų. Teismas ir atsakovas šių aplinkybių nevertino.
6. UAB „Pireka“ pasiūlymo žiniaraščiuose įvertintos kainos, neatsižvelgiant į vamzdynų paklojimo būdą, klojamo vamzdyno medžiagą, vamzdyno diametrą, gylius. Toks pasiūlymas, turėjo būti atmestas. Dėl UAB „Pireka“ pasiūlymo, dalyvaujant kitame viešojo pirkimo konkurse, yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartyje (civ. byla Nr. 2A-207/2010), nurodęs, jog UAB „Pireka“ nepagrindė pasiūlyme nurodytų kainų, neatitiko reikalavimų pirkimo dokumentams, todėl jos pasiūlymas įrašytas į preliminarią pasiūlymų eilę pirmuoju, atliktas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas naikintinas (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p., 3 str. l d.).
7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl viešo intereso buvimo byloje. Viešasis interesas yra ir tada, kai neracionaliai naudojamos vietinio ar valstybės biudžetų, o taip pat Europos Sąjungos fondų skirtos lėšos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo pasiūlymo kaina yra mažesnė, nei laimėtojo. Pripažinęs, kad byla turi viešąjį interesą, teismas privalėtų išeiti už ieškinio dalyko ribų, patikrinti trečiojo asmens dalyvavimo teisėtumą bei pasisakyti dėl ieškovės argumentų, kad UAB „Pireka“ nepajėgus įvykdyti įsipareigojimų pagal būsimą sutartį.
8. Teismas konstatavo, kad ieškinio dalykas suformuluotas neteisingai, nes reikalavimai objektyviai negali būti tenkinami. Nustačius, kad ieškovas pareiškė reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti. Teismas padarė esminį CPK 4 straipsnio pažeidimą, galėjusį nulemti neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Raseinių vandenys“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime teigia, kad teismas tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, vertino visus šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios galios ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nepažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančių nuostatų. Nurodo, kad, pasirinkdamas informacijos pateikimo faksu būdą, jis pasirinko teisėtą, VPĮ nustatytą, operatyvų, ekonomišką, patikimą ir visuotinai įprastą informacijos pateikimo būdą (faksimilinį pranešimą). Atsakovas gavo fakso ataskaitą apie sėkmingai išsiųstą faksimilinį pranešimą: atitinkamai ir ieškovo sėkmingai gautą pranešimą. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadose nurodyti neesminiai procedūriniai pažeidimai jokios įtakos ginčijamo konkurso rezultatams neturėjo ir buvo pašalinti, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovas neginčija, kad pagal Konkurso sąlygas privalėjo įkalkuliuoti į savo pasiūlymą 5 proc. užsakovo rezervą ir netgi teigia, kad šį rezervą įkalkuliavo į savo pasiūlymą. Tačiau savo atsakyme į atsakovo paklausimą jis buvo nurodęs, kad rezervas nėra įskaičiuotas. Tai suteikė ieškovui nepagrįstą konkurencinį pranašumą lyginant su visais kitais konkurso dalyviais. Nustatęs tokį esminį ieškovo pasiūlymo neatitikimo konkurso sąlygoms faktą, atsakovas pasiūlymą privalėjo atmesti. Teigdamas priešingai, negu nurodė savo atsakyme, t.y. teigdamas, kad 5 procentų užsakovo rezervas yra įkalkuliuotas į pasiūlymą, ieškovas keičia savo pasiūlymo esmę, kas prieštarauja imperatyvioms VPĮ nuostatoms. Atsižvelgdamas į teisėtas, pagrįstas, objektyvias ir nešališkas atitinkamos kompetencijos ribose specialistės ir ekspertų nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Abejoti specialistės ir eksperto pateiktomis išvadomis ir pastarųjų nešališkumu nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, išvados atitinka bylos faktinius duomenis, vienas kitam neprieštarauja, yra išsamios ir konkrečios. Ieškovas net ir apeliaciniame skunde nepateikia jokių įrodymų, kad į savo pasiūlymą įtraukė visų Konkurso pirkimo dokumentuose imperatyviai nurodytų darbų įkainius. Ieškovas nenurodo ir nei vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenustato statybos įmonių atestavimo, leidžiančio atlikti tinklų klojimą betranšėjiniu būdu. Statybos įmonės yra atestuojamos tam tikroms statybos darbų sritims, o ne technologijoms (būdams), kuriomis šie statybos darbai atliekami. UAB „Pireka“ turimas atestatas Nr. 3766 atitinka Konkurso sąlygų ir visų LR teisės aktų reikalavimus, suteikia teisę jam atlikti visus Konkurso pirkimo dokumentuose numatytus statybos darbus.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Pireka“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime teigia, kad, nustatęs ieškovo pasiūlymo esminio neatitikimo Konkurso sąlygų reikalavimams faktą (pasiūlyme nenumatytas 5 proc. užsakovo rezervas) ir gavęs ieškovo rašytinį patvirtinimą, kad šis rezervas į pasiūlymą nėra įtrauktas, atsakovas privalėjo atmesti ieškovo pasiūlymą. Konkurso sąlygų techninėje užduotyje (techninėje specifikacijoje) numatyta, kad dalį perkamų statybos darbų dalį sudarys būtent gelžbetonio statybos darbai, tad atsakovas privalėjo atmesti ieškovo pasiūlymą, nes ieškovas nėra tinkamai atestuotas atlikti dalies Konkurso sąlygose numatytų statybos darbų (Aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymas, kuriuo buvo pakeistas STR 1.08.02:2002 1 priedas, 1.1.2 p., Konkurso sąlygų 4.2.2 p.). Perkančioji organizacija viešojo pirkimo laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai atitinka jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus (LAT 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-185/2008). Perkančioji organizacija turėjo atmesti ieškovo pasiūlymą, kuriam neįkainota ir neįvertinta dalis būtinų medžiagų, be kurių neįmanoma tinkamai įvykdyti sutarties. Ieškovas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog UAB „Pireka“ pasiūlymas, kvalifikacija, pajėgumai, finansinė būklė ar kt. neatitiktų Konkurso sąlygų ar teisės aktų reikalavimų. Teisė atlikti vamzdžių (inžinerinių tinklų) klojimo darbus betranšėjiniu būdu nėra atskirai atestuojama veikla. Procesas civilinėje byloje Nr. 2A-207/2010 yra atnaujintas, o paties sprendimo vykdymas yra sustabdytas. Aplinkybė, jog ieškovas pasiūlė mažesnę kainą, negu Konkursą laimėjęs UAB „Pireka“, yra teisiškai absoliučiai nereikšminga ir niekinė, kadangi ieškovas neatitinka Konkurso sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų (LAT 2007 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-295/2007, 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-185/2008) ir pateikė pasiūlymą, kuris neatitinka Konkurso sąlygų imperatyvių reikalavimų (ieškovas į pasiūlymo kainą neįskaičiavo 5 proc. užsakovo rezervo ir neįkainavo dalies perkamų darbų). Visų ieškinio reikalavimų patenkinimas galėjo sukurti teisinius padarinius, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Teismas atskleidė bylos esmę, pasisakė dėl visų faktinių aplinkybių buvimo arba nebuvimo, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio ryšių statyba“ apeliacinį dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamo ginčo esmė yra ir aplinkybės, susijusios su šiai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinio bylos sprendimo tvarkos laikymusi. Išnagrinėjęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas pažeidė VPĮ 94 straipsnyje numatytą terminą pretenzijai dėl jo pasiūlymo atmetimo pareikšti, nesilaikė imperatyviai nustatytos ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos ir todėl atsakovas pagrįstai nenagrinėjo pretenzijos. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta objektyviais faktiniais bylos duomenimis ir su ja nesutikti nėra pagrindo.
Pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalies nuostatą tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą (VPĮ 94 str. 1 d.).
Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis pagal šio straipsnio 4–6 dalių nuostatas, telefonu – esant 8 dalyje nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija.
Taigi, pranešimo apie pasiūlymo atmetimą įteikimas faksu yra tinkamas informacijos tiekėjui įteikimas, numatytas VPĮ ir atitinkantis šio įstatymo reikalavimus, tokio pranešimo įteikimo momentas yra svarbus, nes nuo jo yra skaičiuojamas terminas tiekėjo pretenzijai pareikšti, o pretenzijos pateikimas yra įstatymo nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą (t.y. atsakovo sprendimą atmesti jo pasiūlymą) sužinojo 2009 m. gruodžio 2 d. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, ieškovas teigia, kad informacijos perdavimas faksu nėra patikimas būdas, o teismas, atmesdamas rašytinį įrodymą - korespondencijos registravimo žurnalą, nevertino kitų, didesnę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų - Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų, tuo tarpu atsakovas įrodinėjo ne pranešimo apie savo sprendimo įteikimo ieškovui, o tik tokio pranešimo išsiuntimo faktą.
Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo teiginiais neturi pagrindo sutikti. Įstatymo nustatytas informacijos tiekėjui pateikimo būdas negali būti laikomas nepatikimu, tuo labiau, kad šis būdas iš kitų įstatyme nustatytų informacijos pateikimo būdų išsiskiria operatyvumu, kas viešųjų pirkimų procedūrose yra ypač aktualu. Faktines aplinkybes, susijusias su informacijos pateikimu ieškovui, kaip konkurse dalyvavusiam tiekėjui, teismas objektyviai gali nustatyti, visų pirma, remdamasis tiesioginiais tokias aplinkybes patvirtinančiais ar paneigiančiais įrodymais. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados nėra tiesioginiai įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti tokią aplinkybę. Iš byloje esančio atsakovo UAB „Raseinių vandenys“ 2009 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. (9.3) N₂-178 turinio (t. 1, b.l. 45 (nuorašas), t. 2, b.l. 65) aišku, jog būtent šiuo raštu atsakovas pranešė ieškovui apie savo sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą. Iš šio rašto nuorašo bei originalo turinio taip pat matyti, kad raštas ieškovui buvo siunčiamas faksu, o jo įteikimo ieškovui faktą patvirtina fakso ataskaita už 2009 m. lapkričio 30 d. - 2009 m. gruodžio 8 d. laikotarpį (t. 2, b.l. 65). Byloje nėra ginčo, kad ataskaitoje nurodytas fakso numeris priklauso ieškovui, tuo labiau, kad šis numeris nurodytas ir ieškovo procesiniuose dokumentuose (t. 1, b.l. 1, t. 3, b.l. 1, b.l. 135). Aplinkybę, kad atsakovo 2009 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. (9.3) N₂-178 nebuvo registruotas ieškovo gaunamos korespondencijos registracijos žurnale, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad ne visi ieškovo gaunami raštai buvo registruojami šiame žurnale, pagrįstai įvertino kaip nepaneigiančią rašto įteikimo fakto. Taigi, pirmosios instancijos pagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, kad ieškovas apie, jo manymu, pažeistą savo teisę (sprendimą atmesti jo pasiūlymą Konkursui) sužinojo 2009 m. gruodžio 2 d. Atsižvelgiant į tai, kad pretenziją ieškovas pateikė tik 2010 m. sausio 4 d. (t. 1, b.l. 25), pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pažeidė VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pretenzijai pareikšti, nesilaikė imperatyviai nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
Atsakovas 2010 m. sausio 6 d. rašte Nr. (9.3) N2-6 (t. 1, b.l. 16) nurodė, kad „...LR Viešųjų pirkimų įstatymo ir Konkurso sąlygų nustatytu laiku UAB „Panevėžio ryšių statyba“ pretenzijos perkančiajai organizacijai dėl pasiūlymo atmetimo nepateikė“, bei kad „...Perkančioji organizacija, remdamasi LR Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuo 2010 m. sausio 6 d. tęsia dėl tiekėjų pretenzijų sustabdytas viešųjų pirkimų procedūras.“ Šie ir kiti minėto atsakovo rašto teiginiai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, gavusi ieškovo 2010 m. sausio 4 d. pretenziją ir nustačiusi, kad yra praleistas įstatyme nustatytas terminas pretenzijai pareikšti, šio termino neatnaujinęs, ieškovo pretenzijos iš esmės nenagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad terminas pretenzijai pareikšti buvo praleistas žymiai, ir nenustačius svarbių termino praleidimo priežasčių, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo pagrindą atsisakyti nagrinėti pretenziją. Tuo tarpu ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad atsakovas tolimesniais savo veiksmais tokį terminą atstatė, faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas.
Nepaisant šių nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo ieškinį, kuriuo jis ginčijo atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimus ir jį išnagrinėjo iš esmės, pasisakydamas dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei pareikštojo ieškinio pagrįstumo. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes bei motyvus, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados bei atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimai ir veiksmai, bylą nagrinėja iš esmės, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių bei jame nurodytų motyvų.
Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Viešųjų pirkimų įstatymas. Pagal šio įstatymo 39 straipsnio, reglamentuojančio pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, antrosios dalies nuostatą perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją (1 p.); pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (2 p.). Iš byloje esančių duomenų bei šalių procesinių dokumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo pasiūlymas, pateiktas atsakovo paskelbtam supaprastintam atviram konkursui „Vandentiekio ir nuotekų tinklai Raseinių mieste, Ariogalos mieste ir Viduklės miestelyje“, buvo atmestas būtent šiais dviem VPĮ nustatytais pagrindais, kuriems esant įstatymas imperatyviai įpareigoja perkančiąją organizaciją pateiktą pasiūlymą atmesti.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą iš esmės, padarė išvadą, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, turėjo pagrindą atmesti ieškovo pasiūlymą konkurso sąlygų 29.1.1 ir 29.1.5 punktų pagrindu.
Pagal atsakovo patvirtintų Konkurso sąlygų 29.1.1 punkto nuostatą, (viešojo pirkimo) komisija atmeta konkurso dalyvio pasiūlymą, jeigu dalyvis neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų, o pagal 29.1.5 punkto nuostatą - pasiūlymas atmetamas, jeigu jis neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šioje byloje pareikštame ieškinyje, kituose šalių bei trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje esančius pirkimo dokumentus, ieškovo pasiūlymo dokumentus bei kitus faktinius bylos duomenis, skundžiamuoju sprendimu padarė išvadą, kad atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Raseinių vandenys“, kaip perkančioji organizacija, pagrįstai nustačiusi Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių egzistavimą, kaip pagrindą atmesti ieškovo pasiūlymą konkursui, turėjo pagrindą šį pasiūlymą atmesti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, su šia išvada sutinka.
Ieškovas UAB „Panevėžio ryšių statyba“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 5 procentų užsakovo rezervo neįskaičiavimo ieškovo pateiktame pasiūlyme ir teigia, kad teismas netyrė jo argumentų, nurodytų patikslinto ieškinio 2.4.1. punkte.
Byloje yra nustatyta aplinkybė, kad vienas iš pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų tiekėjų teikiamiems pasiūlymams yra 5 procentų užsakovo rezervo įtraukimas į pateikiamo pasiūlymo kainą. Dėl šios aplinkybės byloje iš esmės ginčo nekilo. Toks reikalavimas buvo nustatytas Pirkimo dokumentų I skyriaus „Konkurso sąlygos“ 2 skirsnio „Pasiūlymo forma ir priedai“ pasiūlymo priede Nr. 1.1, o taip pat ir pirkimo dokumentų II skyriaus „Sutarties sąlygos“ 13 straipsnio 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 13.5 punkte (bylos priedas „Supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio ir nuotekų tinklai Raseinių mieste, Ariogalos mieste ir Viduklės miestelyje“ organizavimo dokumentacija“, lapai Nr. 31, 78). Pagal VPĮ 24 straipsnio nuostatas, šie dokumentai priskirtini pirkimo dokumentų kategorijai ir juose nurodyti reikalavimai teikiamiems pasiūlymams yra vienodai privalomi visiems pasiūlymus Konkursui teikiantiems tiekėjams.
Tiek savo patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad 5 procentų dydžio užsakovo rezervas buvo įkalkuliuotas į Konkurso sąlygų II skyriaus 2 skirsnį „Pasiūlymų forma ir priedai“, o savo 2009 m. lapkričio 27 d. pateiktame atsakyme į atsakovo raštą jis nurodęs, kad į jo pasiūlymą 5 procentų užsakovo rezervas nebuvo išskirtas todėl, kad to nebuvo reikalaujama pirkimo dokumentuose. Tačiau toks ieškovo teiginys neatitinka faktinių bylos duomenų.
Kaip jau minėta, pirkimo dokumentuose buvo nustatytas reikalavimas į pasiūlymo kainą įtraukti 5 proc. užsakovo rezervą. Iš bylos duomenų matyti, kad, ieškovui pateikus savo pasiūlymą, atsakovas, siekdamas išsiaiškinti, ar į ieškovo pateikto pasiūlymo kainą yra įtrauktas 5 % užsakovo rezervas, 2009 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (9.3) N₂-166 paprašė ieškovą tai patvirtinti (t. 1, b.l. 13). Atsakovas į šį raštą atsakė: „Kadangi pirkimo dokumentuose nenurodyta, kad į pasiūlymo kainą reikia įtraukti ir nenurodyta kur įtraukti 5 % užsakovo rezervą, todėl į mūsų pasiūlymo kainą užsakovo rezervas ir nėra įskaičiuotas“ (2009 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. 556, t. 1, b.l. 18). Taigi, ieškovas visiškai aiškiai atsakė, kad 5 % užsakovo rezervas nėra įskaičiuotas, o tai reiškia, kad, pateikdamas pasiūlymą, atsakovas užsakovo rezervo suma iš esmės sumažino savo pateikto pasiūlymo kainą ir taip, dalyvaudamas konkurse, galėjo nepagrįstai įgyti pranašumą prieš kitus konkurse dalyvaujančius tiekėjus. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas, kaip perkančioji organizacija, turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatyto reikalavimo, toks neatitikimas laikytinas esminiu, o ne formaliu, todėl toks pasiūlymas negalėjo būti vertinamas, o tai konstatavęs, tokį pasiūlymą atsakovas privalėjo atmesti VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Konkurso sąlygų 29.1.5 punkte nustatytu pagrindu.
Nors, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo pirkimo dokumentuose nenumatyta, kaip tiekėjai savo pasiūlymuose turėtų nurodyti šį užsakovo rezervą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad toks pirkimo dokumentų reikalavimas ieškovui buvo neaiškus ir kad tai jam sukliudė pateikti pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą. Kaip jau minėta, pirkimo dokumentuose (aukščiau paminėtose šių dokumentų dalyse) buvo nurodytas užsakovo rezervas, jo dydis (procentais) ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Pirkimo dokumentuose iš esmės buvo apibūdinta ir šio rezervo paskirtis (pirkimo dokumentų II skyriaus „Sutarties sąlygos“ 13 straipsnio 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 13 str. 13.5 p.). Dar iki ieškovo pasiūlymo pateikimo 2009 m. rugsėjo 3 d. vykusiame perkančiosios organizacijos ir tiekėjų atstovų aiškinamajame susirinkime ir statybvietės apžiūroje, kur dalyvavo ir ieškovo atstovas (2009 09 03 susirinkimo protokolas, bylos priedas „Supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio ir nuotekų tinklai Raseinių mieste, Ariogalos mieste ir Viduklės miestelyje“ organizavimo dokumentacija“, lapai Nr. 175-176) į klausimą: „koks procentas sudarys užsakovo rezervą?“, tiekėjams buvo papildomai atsakyta: „Užsakovo rezervas - 5 %.“. Nei ieškovas, nei bet kuris kitas iš tiekėjų papildomai nepaprašė paaiškinti pirkimo dokumentų, susijusių su šiuo rezervu, jo nurodymo pasiūlymuose vieta ar panašiai, nors tokią teisę jiems suteikia Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ 27 str. 2 d.). Kaip jau minėta, ieškovas savo 2009 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 556 aiškiai nurodė, kad į jo pasiūlymo kainą užsakovo rezervas ir nėra įskaičiuotas. Tuo tarpu šioje byloje pareikštame pradiniame ieškinyje (t. 1, b.l. 2) ieškovas jau teigė, kad 2009 m. lapkričio 27 d. atsakyme „...inter alia buvo nurodyta, kad į ieškovo pasiūlymą 5 % užsakovo rezervas buvo įtrauktas, tačiau neišskirtas...“. Pažymėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde ieškovas jau teigia, kad užsakovo rezervas buvo įkalkuliuotas į jo pasiūlymo darbų kiekių Suvestinį Raseinių rajono objektų sąnaudų žiniaraštį ir sudarė 194 144 Lt, nors anksčiau to nenurodė ir netgi teigė priešingai (2009 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 556). Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirkimo dokumentų reikalavimas tiekėjams - į pasiūlymo kainą įtraukti 5 % užsakovo rezervą - ieškovui buvo aiškus ir suprantamas bei kad ieškovas pateikė pasiūlymą, kuriuo šio reikalavimo jis neįvykdė. Tuo tarpu aplinkybė, kad pirkimo dokumentuose nenurodyta, kur įtraukti šį rezervą, tokio ieškovo elgesio negali pateisinti, o taip pat ir nesudaro pagrindo teigti, kad perkančioji organizacija pakeitė konkurso sąlygas. Priešingai, šios aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pats ieškovas, teisme ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimus, siekdamas įrodyti, kad jo pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus, pats bando pakeisti savo pateikto pasiūlymo esmę, t.y. įrodyti priešingai, negu teigė, teikdamas pasiūlymą, o tai iš esmės prieštarauja imperatyvioms VPĮ nuostatoms (VPĮ 39 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis, nei vienam kitam iš tiekėjų nekilo abejonių dėl reikalavimo įtraukti užsakovo rezervą į pasiūlymo kainą, o atsakydamas į analogišką ieškovui pateiktam perkančiosios organizacijos paklausimą dėl užsakovo rezervo, trečiasis asmuo UAB „Pireka“ aiškiai atsakė, kad į jo pasiūlymo bendrą kainą yra įtrauktas 5 proc. užsakovo rezervas (bylos priedas „Supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio ir nuotekų tinklai Raseinių mieste, Ariogalos mieste ir Viduklės miestelyje“ organizavimo dokumentacija“, lapas Nr. 246). Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasiūlymų formų nepatikslinimas ir nenurodymas, kaip reikėtų nurodyti užsakovo rezervą, nėra esminis pažeidimas, nes įtakos pasiūlymų pateikimui ir jų turiniui jis negalėjo turėti, o sprendimus perkančioji organizacija priėmė, tinkamai išsiaiškinusi pasiūlymų esmę. Tuo labiau negalima sutikti su teiginiu, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui buvo taikomi nevienodi standartai.
Kaip jau minėta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, turėjo pagrindą atmesti ieškovo pasiūlymą Konkurso sąlygų 29.1.1 punkte numatytu pagrindu, t.y. tuo pagrindu, kad ieškovas, kaip konkurso dalyvis, neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Tokią išvadą teismas padarė, nustatęs, kad ieškovas nėra atestuotas atlikti konkurso techninėje specifikacijoje numatytų statybos montavimo darbų, ir konkrečiai gelžbetonio darbų. Nesutikdamas su tokia išvada, ieškovas teigia, kad šie darbai yra betonavimo darbai, o jis turįs atestatą atlikti šiuos darbus.
Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.
Nagrinėjamu atveju minimalius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams nustatė Konkurso sąlygų 4 punktas, kurio 4.2.2 papunkčiu, be kita ko, buvo nustatyta, kad dalyvis privalo turėti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos dokumentus, suteikiančius teisę atlikti pirkimo dokumentuose nurodytus ypatingojo statinio statybos darbus.
Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Konkurso techninėje specifikacijoje tarp kitų bendrastatybinių darbų, numatytų atlikti statant projektuojamą nuotekų siurblinę NS1 Viduklės miestelyje, Žaliojoje gatvėje, buvo numatyti ir gelžbetonio darbai: monolitinės g/b dugno plokštės betonavimas iš betono C30/37 W 8, armuojant armatūriniu plienu klasės S 400 ir inkasuojant į apatinio rentinio sieneles (bylos priedas „Supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio ir nuotekų tinklai Raseinių mieste, Ariogalos mieste ir Viduklės miestelyje“ organizavimo dokumentacija“, lapas Nr.162, p. 2.6). Taigi, iš šio numatomų atlikti darbų aprašymo yra aišku, kad tai yra gelžbetonio darbai, kurių atlikimo metu būtina ne tik montuoti gelžbetoninę konstrukciją, bet ją vietoje gaminti, panaudojant atitinkamos markės betoną bei metalą. Tai iš esmės patvirtino ir byloje apklaustas ekspertas (t. 3 b. l. 72-73), kurio išvados nėra paneigtos.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą, vykdyti ypatingų statinių statybą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą ypatingiems statiniams statyti. Iš tiesų, ieškovui UAB „Panevėžio ryšių statyba“ yra išduotas atestatas Nr. 2019 (UAB „Panevėžio ryšių statyba“ darbų pirkimo Nr. 78465 pasiūlymo dokumentų lapas Nr. 30), kuriuo suteikta teisė atlikti statinio dalies projektavimo, statinio ir statinio dalies statybos darbus, o statinių kategorijos, kuriose šiuos darbus suteikta teisė atlikti – ypatingi statiniai. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šis ieškovui išduotas atestatas nesuteikia teisės atlikti tokius statybinių konstrukcijų darbų sričiai priskirtus statybos darbus, kaip gelžbetonio darbai, nes juo suteikta teisė atlikti tik betono ir mūro darbus, kai tuo tarpu statybinių konstrukcijų darbai skirstomi į gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir kitus (STR 1.08.02:2002 redakcija, galiojanti nuo 2004 07 28, priedas Nr. 1 „Statybos darbų sritys“). Tai reiškia, kad atestuojami turi būti visi statybinių konstrukcijų sričiai priskirti bendrieji statybos darbai, tarp jų ir gelžbetonio darbai, tuo labiau, kad šie darbai yra sudėtingesni, negu betono darbai, todėl reikalauja aukštesnės kvalifikacijos. Tai, kad gelžbetonio konstrukcijų statybos darbai yra atskirai atestuojami ir teisė atlikti šiuos darbus yra aptariama atskirai, patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. liepos 30 d. raštas Nr. (13-2)-D8-7354 (t. 3, b.l. 64), iš kurio matyti, kad UAB „Žemda“, AB „Raseinių melioracija“ ir AS „Water Ser“ išduoti atestatai bei teisės pripažinimo pažyma taip pat nesuteikė teisės atlikti gelžbetonio konstrukcijų statybos darbus. To nepaneigia ir Aplinkos ministerijos atstovės V. K. paaiškinimas (t. 3, b.l. 28), kuriame ji pripažino, kad Konkurso sąlygose buvo nurodyta, jog reikia turėti teisę atlikti visus projekte numatytus darbus, tačiau, neturėdama pakankamai informacijos, atstovė negalėjo atsakyti, ar šiuo konkrečiu atveju buvo numatyti gelžbetonio darbai. Šios aplinkybės ieškovui, kaip statybos srityje veikiančiai įmonei, privalėjo būti žinomos ir negali būti laikomos siurprizinėmis. Taigi, pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, turėjo pagrindą atmesti ieškovo pasiūlymą konkurso sąlygų 29.1.1 pagrindu, t.y. tuo pagrindu, kad ieškovas, kaip konkurso dalyvis, neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Šis pagrindas atitinka ir VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pasiūlymo atmetimo pagrindą – imperatyvią įstatymo normą, įpareigojančią perkančiąją organizaciją atmesti pateiktą pasiūlymą, jeigu pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų.
Atsakovo Konkurso sąlygų C dalies „Pasiūlymų rengimas“ 13.2 papunktyje buvo nurodyta, kad konkurso dalyvis įrašo visų darbų, aprašytų pirkimo dokumentuose, pozicijų įkainius bei kainas. Toliau tame pačiame papunktyje nurodyta, kad pozicijos, kurių įkainis ar kaina nebus nurodyti, nebus apmokėtos, laikant, kad jos įtrauktos į kitus darbų kiekių žiniaraščio nurodytus įkainius bei kainas.
Su savo pasiūlymu pateikto sąnaudų žiniaraščio Nr. SŽ-9 „Projektuojama nuotekų siurblinė NS 1 Žaliojoje gatvėje“ 1.1 punkte „Technologinė įranga“ eilutėse nuo 1.1.2 iki 1.1.13 nenurodęs įkainių bei kainų, stulpelyje „vieneto kaina“ ieškovas nurodė „įtraukta į poz. 1.1.1“, taip paaiškindamas, kad minėtose eilutėse nurodytos įrangos atskirų elementų kainos yra įtrauktos į žiniaraštį ir jų bendra kaina nurodyta eilutėje „1.1.1“. Tuo tarpu to paties žiniaraščio 1.2 punkto „Avarinio atjungimo įranga“ eilutėje 1.2.6 nenurodęs nei vieneto, nei viso kiekio kainų, ieškovas šiame žiniaraštyje niekur nepaaiškino, ar šioje eilutėje nurodytos įrangos kaina į žiniaraštį yra įtraukta, ar ne, bei nenurodė, kur ta kaina atsispindi (UAB „Panevėžio ryšių statyba“ darbų pirkimo Nr. 78465 pasiūlymo dokumentų lapai Nr. 162-163). Esant tokiam nenuoseklumui, tiekėjui nurodant kainas pasiūlyme esančiuose žiniaraščiuose, perkančiajai organizacijai, susipažinusiai su pasiūlymu, pagrįstai kilo neaiškumas, ar šios įrangos kaina yra įskaičiuota į bendrą pasiūlymo kainą, ar ši įranga iš tiesų yra įtraukta į pasiūlymą. Ieškovui nepaaiškinus šios pozicijos, atsakovas turėjo pagrindą ieškovo pasiūlymą laikyti netiksliu, neatitinkančiu minėto konkurso sąlygų reikalavimo (Konkurso sąlygų C dalies „Pasiūlymų rengimas“ 13.2 p.), nors vien šis neatitikimas nėra esminis ir negalėjo būti savarankiškas pagrindas atmesti pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, kad šis papildomai nustatytas ieškovo pasiūlymo trūkumas neturėjo esminės įtakos atsakovo sprendimui, aplinkybę, kad sąnaudų žiniaraštyje Nr. SŽ-9 nenurodytas įkainis ir kaina, pirmosios instancijos teismas, tiek ir atsakovas, kaip perkančioji organizacija, iš esmės įvertino tinkamai.
Pažymėtina, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas ginčijo atsakovo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų bei pačiam ieškovui neatitinkant minimalių kvalifikacinių reikalavimų, o taip pat sprendimą, priimtą ieškovo pretenzijos, kuria buvo reikalaujama panaikinti tokį sprendimą, klausimu. Aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens UAB „Pireka“ pasiūlymo atitikimu pirkimo dokumentų reikalavimams, šių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui reikšmės negali turėti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas teigė, jog, vertinant kito konkurso dalyvio – trečiojo asmens UAB „Pireka“ pasiūlymą, buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, į tai, kad ieškovo teigimu, trečiojo asmens UAB „Pireka“ pasiūlymas netenkino konkurso sąlygų, bei į tai, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nagrinėjo, teisėjų kolegija pasisako ir dėl šių aplinkybių.
Pasak apelianto, trečiasis asmuo UAB „Pireka“ konkurso sąlygų neatitinka, nes jo atestate nėra įrašyta, kad įmonė turi teisę vandentiekio ir nuotekų tinklus kloti betranšėjinėmis technologijomis, todėl atestatas neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų ir nesuteikia teisės savo pajėgomis vykdyti konkursinėje dokumentacijoje numatytus darbus. Tačiau toks apelianto teiginys teisinio pagrindo neturi. Kaip jau minėta šioje nutartyje, vykdyti ypatingų statinių statybą turi teisę asmenys, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą ypatingiems statiniams statyti (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 str. 2 d.). Pagal STR 1.08.02:2002 (redakcija, galiojanti nuo 2004 07 28) priedo Nr. 1 „Statybos darbų sritys“ nuostatas, statybos darbai yra skirstomi į atskiras sritis: bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, bendrieji statybos darbai, atitinkamai, skirstomi į žemės darbus ir statybinių konstrukcijų darbus, o pastarieji – į gelžbetonio, betono metalo, mūro, medžio ir pan. Iš šių teisės aktų nuostatų seka, kad asmenys (tiek fiziniai, tiek juridiniai) yra atestuojami pagal statybos darbų sritis ir leidimai (atestatai) suteikiami statybos darbams konkrečiose statybos darbų srityse atlikti. Tuo tarpu apelianto nurodyta aplinkybė yra susijusi su statybos darbų atlikimo būdu – darbų atlikimu, panaudojant konkrečią technologiją. Tačiau reikalavimo, kad asmenys, atliekantys statybos darbus, turėtų būti atestuojami ir pagal šių darbų atlikimo būdus – pagal darbams atlikti naudojamas technologijas, teisės aktai nenustato. Tokių aktų nenurodo ir apeliantas. Taigi, apelianto teiginys, kad trečiasis asmuo UAB „Pireka“ konkurso sąlygų neatitinka, nes neturi teisės savo pajėgomis vykdyti konkursinėje dokumentacijoje numatytus darbus, nėra pagrįstas.
Ieškovas savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad trečiojo asmens UAB „Pireka“ kainos nėra pagrįstos, o jo (ieškovo) pasiūlymo kaina yra mažesnė, nei laimėtojo, kuris nepajėgus įvykdyti įsipareigojimų pagal būsimą sutartį. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, bei pačiam ieškovui neatitinkant šiuose dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, atmetus iki preliminarios eilės sudarymo, laimėtojo pasiūlymo kaina negali būti vertinama, nes tai neapima šioje byloje nagrinėjamo ginčo ir ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams reikšmės neturi.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovą sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, įtraukiant į ją ieškovo pasiūlymą, nes toks reikalavimas negali būti tenkinamas jau vien dėl tos aplinkybės, kad preliminarios eilės sudarymas yra tik perkančiosios organizacijos prerogatyva, o teismas pagal tiekėjo pareikštą ieškinį turi teisę panaikinti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus ar pripažinti jos veiksmus neteisėtais, jeigu išnagrinėjęs bylą nustato, kad perkančioji organizacija nesilaikė įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis ieškovo teisėtus interesus (VPĮ 93 str. 1 d., 95 str. 1 d.).
Teismas įpareigoja pašalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai ieškinys neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų jo turiniui ir formai ir tokie trūkumai kliudo bylą teisme išnagrinėti iš esmės (CPK 115 str. 2 d., 135 str.). Tačiau tuo atveju, kai teismas nustato, kad nėra pagrindo ieškinį tenkinti, t.y. pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, ieškinys yra atmetamas. Būtent nenustatęs faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareikštą ieškinį, teismas ieškinį atmetė. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovui termino trūkumams pašalinti, pažeidė CPK 4 straipsnio, nustatančio vienodos teismų praktikos formavimo principą, reikalavimą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai nustatė ir įvertino faktines šios bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas ir padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, todėl bylą iš esmės išsprendė teisingai ir ieškinį atmetė pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.