Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. P., institucijos, paskyrusios nuobaudą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos departamento, Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovui Vitalijui Marozui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundą administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos departamento, Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, dėl 2011-12-27 nutarimo Nr.307 AM 050946 panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-12-23 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2011-12-23 apie 14.30 val. pil. V. P. vykdė plėšriųjų žvėrių medžioklę trim uždraustais spąstais, Šakinių miške, Tilvikų medžioklės plotų vienete, Klaipėdos rajone. Sugautų žvėrių nerasta. 2011-12-27 Klaipėdos regiono, aplinkos apsaugos departamento, Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas, nustatė, jog tokiu būdu buvo pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.16 p., 10.1.3 p. reikalavimai, todėl V. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 4 dalį, paskyrė nuobaudą - teisės medžioti atėmimą - vieneriems metams, tai yra nuo 2011-12-28 iki 2012-12-27.

2012-01-13 teisme buvo gautas V. P. skundas, kuriuo prašo paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. V. P. nurodė, kad byloje neįrodyta, kad spąstai, kuriuos naudojo pareiškėjas yra skirti plėšriesiems žvėrims ir kad spąstai yra neselektyviniai, tai yra institucija priėmusi nutarimą turėjo pateikti įrodymus, kad jo naudojami spąstai neužtikrina staigios pagauto gyvūno žūties. Be to, nutarime turėjo būti nurodyta, kokius žvėris gaudė pareiškėjas ir kokius konstrukcinius reikalavimus turėjo atitikti pareiškėjo naudojami spąstai ir koks teisės aktas nustato spąstų konstrukcinius reikalavimus kiekvienai gyvūnų rūšiai.

Teismo posėdžio metu V. P. paaiškino, kad 2011-12-23 jis būdamas medžiotojas turėjo teisę medžioti bebrus. Jis tam turėjo visus reikalingus dokumentus, tai yra galiojantį medžiotojo bilietą ir medžioklės lapą suteikiantį teisę tykojant bei su šunimis medžioti bebrus nuo 2011-10-30 iki 2011-12-26. 2011-12-23 medžiodamas bebrus, V. P., miške panaudodamas mėsos masalą, užspendė tris spąstus, siekdamas sugauti šeškus ar kiaunes. Užspendus spąstus ir sugrįžus prie automobilio jį pastebėjo aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Institucijos atstovas V.Marozas patvirtino, kad vykdant plėšrūnų medžioklę reikalingas medžioklės lapas tokiai medžioklei, tačiau V. P. tokio dokumento neturėjo, jis galėjo medžioti tik bebrus, o ne plėšrūnus. Už tokią veiką yra numatyta administracinė teisinė atsakomybė. Pareigūnas surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą tų faktinių aplinkybių nenurodė, todėl V. P. teisės pažeidimas ištirtas neišsamiai. Institucijos atstovas V.Marozas prašo grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jog būtų ištirtos visos reikšmingos įvykio aplinkybės.

Pareiškėjo V. P. atstovas advokatas L.Stauka, sutinka jog nutarimas būtų panaikintas ir protokolas būtų grąžintas jį surašiusiai institucijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, fiksuojami nustatyti įrodymai. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Protokole nurodytas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją nustatyta administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1754/2007; LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008,LVAT2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N 63-1749/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 12) matyti, jog V. P. pareikštas kaltinimas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 1 dalies bei 3 dalie numatytų pažeidimų padarymą, t.y. protokole nurodyta, jog 2011-12-23 apie 14.30 val. pil. V. P. vykdė plėšriųjų žvėrių medžioklę trim uždraustais spąstais, Šakinių miške, Tilvikų medžioklės plotų vienete, Klaipėdos rajone. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti pažeisti teisės aktai, tai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (teisės akto redakcija nenurodyta) 11.1.3. ir 60.16. punktų reikalavimai. Kadangi šiuo metu galiojančiose taisyklėse Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymo Nr. 258 ,,Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2010-09-15 Nr. D1-768, iš vis nenumatyti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti pažeisti teisės akto punktai (11.1.3. ir 60.16.), todėl manytina, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo vadovautasi negaliojančiu teisės aktu, tai yra Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 2002 m. rugsėjo 30 d. Nr. 511 redakcija. Šiame teisės akte buvo numatyti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti punktai (11.1.3. ir 60.16.), kurie administracinio teisės protokolo surašymo metu negaliojo.

2011-12-27 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 3) nurodyta, kad V. P. pažeidė Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymo Nr. 258 ,,Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2010-09-15 Nr. D1-768, - 58.16 p., punkto reikalavimus, tai yra draudžiama gaudyti medžiojamuosius gyvūnus spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo arba negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties. Bei pažeidė taisyklių 10.1.3. punkto reikalavimus, kur numatyta, kad medžiojant leidžiama naudoti selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį. Dėl to V. P. buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4d. Ši teisės norma numato, kad medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais – užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik dėl pažeidimų numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 3 dalyje ir 1 dalyje. Dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 85 syt. 4d., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nebuvo.

Be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog V. P. veikoje galimai yra ir kito administracinio teisės pažeidimo požymių, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 2d. - medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo. Medžioklės lapas Nr.494134 patvirtina, kad Klaipėdos rajono MŽD medžiotojų būrelio ,,Minija“ medžiotojui V. P. nuo 2011-10-30 iki 2011-12-26 buvo suteikta teisė medžioti bebrus tykojant bei su šunimis. Įrašas medžioklės lape patvirtina, kad V. P. 2011-12-23 užsiregistravo, kaip medžiojantis bebrus (b.l. 18). Teismo posėdžio metu V. P. patvirtino, kad 2011-12-23 medžioklės metu jis spąstus užspendė naudodamas mėsos masalą ne bebrams medžioti, o plėšriesiems gyvūnams kaip kiaunėms ir šeškams. Leidimo medžioti plėšriuosius gyvūnus jis neturėjo (b.l. 30-31).

Pažymėtina, kad tiksliai suformuluota asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (LVAT 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-4335/2010).

Su tokiu administracinės teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodytu pažeidėjo veiksmų kvalifikavimu teismas nesutinka, nes administracinės teisės pažeidimo protokole bei nutarime išdėstytas pažeidėjos padarytos veikos aprašymas nėra tinkamai susietas su teisės aktais, kurių reikalavimus galimai V. P. pažeidė. Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisės gintis bei atsakyti į pareikštus jam kaltinimus tokiu būdu buvo aiškiai susiaurintos bei apribotos. Teismas pats ištaisyti nurodytų procesinių pažeidimų negali. LVAT yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 258).

Netinkamai surašyto administracinės teisės pažeidimo protokolo pagrindu priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu, todėl naikintinas, o byla grąžintina naujam nagrinėjimui administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, įpareigojant tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, nustatant asmens veikoje pažeidimus ir tinkamai juos kvalifikuojant. Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant papildomą tyrimą, būtina tinkamai suformuluoti kaltinimą, nurodant, kokius teisės aktų reikalavimus, V. P. pažeidė.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltei dėl pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, pagrįsti arba konstatuoti, todėl nutarimas naikintinas, ir byla grąžinama institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimą, kuriuo V. P. pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį buvo paskirta nuobauda – atėmimas teisės medžioti vienerių metų laikotarpiui - panaikinti ir bylą grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.