Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 41-ANR_N-2763-2018 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimu M. S. nubausta dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 168 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nubausta dėl to, kad 2018-11-12 20.30 val. bare „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame B. P. įmonei, į. k. (duomenys neskelbtini), pardavė alkoholinių gėrimų, kuriuos supylė į vienkartines taras ir neužtikrino jų vartojimo vietoje. Tokiais savo veiksmais M. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 168 str. 1 d., bei pažeidė 1995-04-18 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.

2019-01-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas M. S. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 41-ANR_N-2763-2018 panaikinimo. Šiaulių apylinkės teismui pateiktu skundu pareiškėja M. S. prašė panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 41-ANR_N-2763-2018. Skunde nurodoma, kad nutarimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėja nurodė, kad dirba pardavėja bare „M“, kuriame parduodami alkoholiniai gėrimai, kuriuos galima vartoti tik baro patalpose, todėl apie šį reikalavimą baro klientai yra įspėjami patalpose esančiais informaciniais stendais. Bare alkoholis išpilstomas į atskirą tarą. 2018-11-12 į barą atėjo vyriškis ir nusipirko 0,5 litro degtinės. Ji supylė alkoholį į grafiną ir įspėjo, kad išsinešti alkoholio negalima. Tuo pat metu prie įėjimo į barą stovėjo neblaivus vyriškis, tačiau jam alkoholio ji nepardavė, nes parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims yra draudžiama. Ji nežino ir negali pasakyti, ar asmuo, kuris pirko 0,5 litro degtinės, jį suvartojo bare ir kaip pasielgė su grafinu. Jeigu jis, būdamas informuotas ir sąmoningai pažeisdamas taisykles, išsinešė iš baro alkoholį, tai jokiais veiksmais ji negalėjo užtikrinti alkoholio vartojimo vietoje. Alkoholinius gėrimus ji supylė į grafiną, kuris nėra vienkartinė tara, o barui priklausantis daugkartinio vartojimo indas. Pažeidimą padarė ne ji, o asmuo, kuris galimai neteisėtai išsinešė grafiną su alkoholiu. Pareiškėja teigė, jog policijos pareigūnai netinkamai atliko tyrimą, netinkamai vertino jos veiksmus. Jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jos neteisėtus veiksmus, byloje nenustatyta, todėl nutarimas turi būti naikintinas. Byloje nenustatyta, kokiu būdu dėl jos veikimo ar neveikimo buvo padarytas nusižengimas. Akivaizdu, kad jai skirta nuobauda neteisėta, kadangi ji administracinio nusižengimo nepadarė. Prašo teismo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 41-ANR_N-2763-2018 bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. S. atžvilgiu.

Liudytojas Ž. D. teismo posėdyje parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas, M. S. žino. Gavo filmuotą medžiagą, kaip bare „M“ asmuo pirko alkoholį ir išėjo į lauką tuo metu, kai nebuvo galima išsinešti alkoholio. Nusprendė prevenciškai patikrinti. Lapkričio 12 d. po 20 val. nuvyko prie baro „M“. Apie 20.30 val. prie baro „M“ atvyko taksi automobilis, kuriame buvo keli asmenys. Asmenys nuėjo į barą. Pas vieną pilietį rado grafiną su degtine. Kiti asmenys pasišalino, tai jų neidentifikavo. Įmonę užklausė, kad pateiktų filmuotą medžiagą, bet jos nepateikė. A. Š. paaiškino, kad jis pirko alkoholį. A. Š. pats nurodė, kad pirko alkoholį. Įteikė jam šaukimą atvykti pas juos, nes laukė vaizdo kameros medžiagos. Kadangi vaizdo medžiagos nepateikė, tai rėmėsi A. Š. parodymais. Nežino, ar A. Š. bendravo su kitais asmenimis. Alkoholis buvo stiklinėje taroje. Tai gali būti vienkartinė tara. Neturi skirtumo, ar tara pavadinta vienkartine, ar daugkartine, alkoholis buvo išpilstytas. Tara buvo patogi išsinešimui, kolbos formos. A. Š. lyg minėjo, kad už tarą susimokėjo, tiksliai nebeprisimena. Darbuotojos veiksmus sunku vertinti, nes nėra filmuotos medžiagos, kurioje matytųsi, kaip elgiasi pardavėja. Jei pirkėjas išsinešė alkoholį, reiškia, kad nebuvo užtikrintas įstatymo laikymasis. Bare yra iškabinti įspėjamieji stendai, jie gerai matomi. Bare yra pakankamas kiekis stalų. Darbuotoja turi suprasti, kad yra atsakinga už įstatymo laikymąsi. Jei įmonė nesiima papildomų priemonių, tai jų problema. Yra matęs, kaip alkoholis pateikiamas restoranuose, alkoholis būna taurėse ar bokaluose. Yra užsisakęs gėrimo grafine. A. Š. buvo išgėręs, nustatinėjo jo girtumą, buvo vidutinis girtumo laipsnis. Jis surašė protokolą. M. S. supylė gėrimą į grafiną. Nesiaiškino, ar tai vienkartinis indas. M. S. perskaitė, ką surašė iš jos žodinio paaiškinimo, ji sutiko, kad surašyta teisingai ir pasirašė. Jei būtų filmuota medžiaga, žinotų, kiek asmenų pirko alkoholį. Sprendimą priėmė iš tų duomenų, kuriuos turėjo. Pats A. Š. pripažino pirkęs alkoholį. Prašė jo nurodyti kitus buvusius asmenis, bet anketinių duomenų nenurodė. A. Š. paaiškino, kad pirkimo kvitą išmetė. A. Š. nurodė, kad pirko alkoholį kitam asmeniui. Jiems buvo reikalinga filmuota medžiaga, kad surinkti visus duomenis.

Liudytoja N. J. teismo posėdyje parodė, kad M. S. žinoma iš matymo, žino, kodėl yra kviečiama. 2018-11-12 turėjo pavedimą atlikti ūkio subjekto patikrinimą. Apie 20.30 val. pastebėjo, kaip prie baro „M“ atvyko taksi automobilis, išlipo keli asmenys ir įėjo į barą. Už keliolikos minučių asmenys išėjo, nusprendė prie jų prieiti. Vienas asmuo turėjo stiklinį 0,5 litro talpos indą su alkoholiu. Paprašė jo paaiškinti, tai nurodė, kad nusipirko alkoholį. Užėjo į barą, pardavėja atsisakė duoti paaiškinimus. Nufotografavo patalpas. Paliko užklausą dėl vaizdo medžiagos pateikimo, bet vaizdo medžiaga nebuvo pateikta. Alkoholį pirko A. Š., pats taip sakė. Jis buvo neblaivus, bet paaiškino, kad alkoholį pirko pats. Pirkimo kvito nepateikė. Alkoholis buvo supiltas į stiklinį grafiną, kuris buvo be kamštelio. Nežino, ar tai vienkartinė tara, bet į tokią tarą supilstomas alkoholis vartojimui vietoje. Tai buvo patogi tara alkoholiui išsinešti, vietoje kamštelio buvo uždėta vienkartinė stiklinė. Nepamena, ar klausė A. Š., ar jis sumokėjo už tarą. Nežino, ar baras reiškė pretenzijas dėl išsineštos taros. Ten nėra apsaugos darbuotojo, kuris sulaikytų išeinančius asmenis. Bare yra staliukai, įspėjamųjų stendų neprisimena. Pardavėja atsisakė duoti paaiškinimus. Nepamena, ar klausė, ar pardavėja perspėjo pirkėją apie alkoholio vartojimą vietoje. Asmuo pats turėjo žinoti. Nežino, ar baro darbuotoja gali užtikrinti alkoholio vartojimą vietoje. Ji turi asmenį įspėti. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą pardavėja turi būti traukiama administracinėn atsakomybėn, jei alkoholis buvo išsineštas iš baro. Kiek pamena, pardavėja su jais nekalbėjo. Neprisimena, ar pardavėja sakė, jog ne A. Š. pirko alkoholį. Jai vadovas liepė neduoti paaiškinimų. Nežino, ar A. Š. atvyko su taksi automobiliu. Taksi automobilis su keliais asmenimis pasišalino, jį bandėme sustabdyti. Alkoholį su grafinu atidavė A. Š.. Grafine buvusio skysčio kvapas buvo kaip alkoholio. Grafinas buvo patogus išsinešimui. Taksi vairuotojas iš automobilio neišlipo, jis buvo automobilyje. Norėjo patikslinti, ar A. Š. pirko alkoholį, bet įmonė nepateikė vaizdo medžiagos.

Liudytojas B. P. teismo posėdyje parodė, kad M. S. pažįsta, ji jo pardavėja. Žino, dėl ko vyksta byla. Jie girtam asmeniui iš vis neparduoda alkoholio, tą žino visi, kurie dažniau ateina pas juos. Būna, kad asmenys lauke prašo pašalinių asmenų jiems nupirkti alkoholio. Būna, kad asmenys įbėga į vidų, pagriebia alkoholį nuo stalo ir išbėga lauk. Parduotuvės vidaus įrašai saugomi 3 savaites, tačiau negalėjo jų pateikti, nes vaizdo kamera buvo garantiniame remonte. Lauko kameros įrašas rodo, kad A. Š. kalba su taksistu. A. Š. pasakė, jog policijai nurodė, kad jam alkoholį nupirko užsienietis ir nuvažiavo su taksi automobiliu. Jie A. Š. jau net blaiviam neparduoda alkoholio. Šiandien A. Š. buvo atvykęs į teismą, laukė koridoriuje, liepė jam sakyti tiesą, bet šis pabėgo. Pas jį bare yra tvarkinga, švaru, nes jie girtiems asmenims alkoholio neparduoda. Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas žino. 20.30 val. jau nebegalima išsinešti alkoholio iš baro. Yra perspėjami stendai prie pardavėjos, prie stalų. Yra naglų pirkėjų, kurie stumdo pardavėją, kai ši bando juos sulaikyti. Apsaugos darbuotojo bare nebuvo, jie atvyksta pagal iškvietimą. Apsauginis irgi neturi teisės ką nors daryti, kad sulaikyti asmenį. Tuo metu pardavėja nekvietė apsaugos. Sakė jai apsaugą kviesti tik tada, kai kyla triukšmas, kuomet ji neparduoda alkoholio. Bare nebuvo girtų asmenų, nereikėjo kviesti apsaugos. Būna, kad kviečiama apsauga, kai bandoma išsinešti alkoholį, bet apsaugos darbuotojas negali nieko padaryti. Alkoholis pilstomas į stiklinius grafinus. Grafinai yra plaunami, daugkartiniai. Asmuo nusipirko alkoholį su grafinu, už grafiną pinigai nėra mokami. Būna, kad pirkėjas susimoka už grafiną, nes bijo, kad gali pavogti. Nežino, ar šiuo atveju buvo mokama už grafiną, nežino, ar pardavėja mušė kasos kvitą. Klientas moka 1,60 Eur už grafiną. Jei grafiną grąžina, jam užstatas grąžinamas. Ne visada prašomas užstatas už grafiną. Jei einama gerti į salę, tai imamas užstatas. Jei asmuo nori pabėgti, tai nueina prie stalo, atsisėda, užeina kitas asmuo, čiumpa grafiną ir išeina. Grafinai dideli, 1 litro talpos. Nežino, kokios talpos grafinas buvo tuo metu. Mes turime 0,5 litro ir 1 litro talpos grafinus. Nežino, ar patogu išsinešti grafiną. Nuotraukoje nufotografuotas mažas grafinas, 0,5 litro talpos. Neklausė darbuotojos, ar tuo metu buvo sumokėtas užstatas už grafiną. Užstatas mušamas į kvitą. Nežino, kaip grąžinami pinigai, turbūt daromas grąžinimas. Tuo metu baro vidus nebuvo filmuojamas, nes vaizdo kamera buvo garantiniame remonte. Gali pateikti dokumentus, kad buvo remontuojama kamera. Kita kamera veikė, ji filmavo lauką. Matėsi, kad lauke stovi policija. Atvyko taksi automobilis. A. Š. buvo laiptinėje. Jam sakė, kad berniuko paprašė nupirkti alkoholį. Kameros rodo, kad A. Š. nuėjo prie taksisto. Nematė, kas išėjo iš baro su grafinu. Išėjo taksistas, po to A. Š., tačiau nematė, ką jie darė. Kitų asmenų prie taksi automobilio nebuvo. Pareigūnė paėmė A. Š. už rankos, pažiūrėjo, o taksi automobilis nuvažiavo. Lauko įrašas saugomas 3 dienas, jo jau nebeturi ir pateikti negali.

Liudytojas A. Š. teismo posėdyje parodė, kad nežino, kodėl yra kviečiamas. M. S. žino iš matymo, seniai ją matė, neprisimena, iš kur matyta. Lapkričio 12 d. neprisimena. Jį sulaikė gatvėje. Pažįstamas žmogelis pasiūlė išgerti. Sakė, kad nueis nupirkti cigarečių, padavė jam raudono gėrimo. Kai pamatė policiją, anas pabėgo, o jis pats nuėjo į „M“ pažiūrėti, bet nieko ten nebebuvo. Pareigūnai pamatė, kad turi užsikišęs raudoną stiprų gėrimą. Gėrimas buvo supiltas į stiklinį flakoniuką. Tara buvo be kamštelio. Gėrimą pirko vyrukas, nežino jo vardo, tik matytas. Užsikišo gėrimą, nes jis ėjo paimti cigarečių. Nežino, iš kur žmogelis atsinešė gėrimą. Kai jam padavė gėrimą, buvo ant šaligatvio, prie mūrinio namo. Žmogus buvo išgėręs, pasiūlė ir jam išgerti. Už gėrimą nemokėjo, nes jis ėjo cigarečių ir nebegrįžo. Gėrimą parsinešė namo. Po to vėl grįžo prie „M“, nes manė, kad gal žmogelis atsiras. Namie išgėrė 100 g gėrimo. Su likusiu gėrimu nuėjo prie „M“. Tada prisistatė pareigūnai. Jie patys suprato, kas pas jį per gėrimas. Išgėrė kokį 150 g gėrimo. Pareigūnai paklausė, ką turi užsikišęs. Pareigūnams aiškino, iš kur gavo gėrimą, bet policija nesiklausė, nes matė, kaip išėjo iš „M“. Neprisimena, ką aiškino pareigūnams. Gyvena (duomenys neskelbtini) A. R. šiek tiek paeiti nuo „M“, gal 10 minučių kelio. Neprisimena, ar buvo toks grafinas, kaip policijos nuotraukoje, kažkas panašaus. Iš jo šiek tiek nugėrė. Nežino, kiek kainuoja toks gėrimas bare „M“. Kartais užeina į šį barą, yra pirkęs degtinę. Degtinė buvo supilta į plastmasinį indelį. Dažniausiai alkoholį vietoje supila į tarą, nes negalima išsinešti. Nėra pirkęs stiklinio grafino iš baro. Nežino, kiek kainuoja degtinė tokiame grafine. Nežino, ar galima tokį grafiną nusipirkti. Policijai pripažino, nes buvo kitaip klausinėjama, niekas nesiklausė jo paaiškinimų. Neprisimena, kurią dieną buvo surašytas protokolas, nutarimas. Jam šiek tiek su galva negerai, daug ko neprisimena. Bare „M“ alkoholio išgėrusiems asmenims neparduoda. Asmuo, kuris jam padavė grafiną, yra žinomas iš matymo. Nieko nespėjo su juo pakalbėti, nes iš karto nuėjo nupirkti cigarečių. Po to karto nebuvo jo sutikęs, nežino, kur jis gyvena. Laukė jo, bet nebesulaukė, buvo nuėjęs prie baro, pasižiūrėjo, bet viduje nieko nebuvo, dėl to nuėjo namo. Niekieno neprašė, kad jam nupirktų alkoholio. Kai sutiko tą žmogų, jis jau buvo nusipirkęs gėrimą, bet dar grįžo cigarečių. Prie baro atėjo būdamas daugokai išgėręs. Nežino, ar bendravo su taksi vairuotoju.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis LR ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis LR ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

LR ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais alkoholinių gėrimų prekybą. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais nuo 20 valandos iki 10 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad nuo 20 iki 10 valandos alkoholiniai gėrimai gali būti parduodami tik pilstomi arba atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra, turi būti tenkinamos abi sąlygos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo dėl baro „M“ licencijos turėjimo mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais nėra. Kaip minėta, norint prekiauti alkoholiniais gėrimais (mažmeninė prekyba) viešojo maitinimo vietose, esant įstatyme nustatytiems apribojimams dėl laiko, t. y. po nustatytų valandų, turi būti išpildytos dvi įstatyme numatytos imperatyvios sąlygos: parduodami tik pilstomi alkoholiniai gėrimai ir jie turi būti suvartoti jų pardavimo vietoje. Institucija administracinėn atsakomybėn patraukė baro „M“ pardavėją barmenę, kuri dirbdama minėtoje viešo maitinimo įstaigoje 2018 m. lapkričio 12 d. 20.30 val. išpilstė alkoholinius gėrimus ir juos pardavė. Iš bylos medžiagos matyti, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti juos supilsčius į tarą, t. y. stiklinį grafiną. Tokias aplinkybes pripažįsta ir pati administracinėn atsakomybėn patraukta M. S.. Tačiau šiuo atveju kyla klausimas, ar parduoti išpilstyti alkoholiniai gėrimai buvo suvartoti maitinimo įstaigoje, ar iš jos išsinešti pirkėjo, t. y. svarbu nustatyti, ar pardavėja barmenė tinkamai užtikrino antrosios sąlygos išpildymą ir laikėsi įstatymo.

Nuo pat nagrinėjamo administracinio nusižengimo teisenos pradžios M. S. tvirtino, kad ji supylė gėrimą į stiklo grafiną, perspėjo asmenį, jog alkoholis vartojamas vietoje, be to, prie kasos matomoje vietoje yra lentelė su perspėjimu apie alkoholio vartojimą vietoje, taip pat teigė, kad parduotuvėje yra staliukai, skirti alkoholiui vartoti vietoje. M. S. aiškino, jog ji matė, kaip pirkėjas ėjo link stalo, bet po to su grafinu išėjo į lauką, ji jį perspėjo, kai pasuko durų link, bet šis nesureagavo, mano, jog pažeidimo neįvykdė, nes padarė viską, kas nuo jos priklauso. Teismas remiasi tokiais M. S. paaiškinimais, nes jų nepaneigia jokia kita bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai N. J. ir Ž. D. tvirtino, jog apie 20.30 val. prie baro „M“ atvyko taksi automobilis, kuriame buvo keli asmenys, jie nuėjo į barą, pas vieną pilietį rado grafiną su degtine, kiti asmenys pasišalino, todėl jų neidentifikavo. Šiuo atveju itin svarbi aplinkybė yra ta, jog teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad baro pardavėjos veiksmus jiems buvo sunku vertinti, nes nebuvo filmuotos medžiagos, kurioje matytųsi, kaip elgiasi pardavėja pardavimo metu, kaip teigė N. J., jie norėjo patikslinti, ar A. Š. pirko alkoholį, bet įmonė nepateikė vaizdo medžiagos. Dar daugiau, kaip rodo byloje esantis policijos pareigūno Ž. D. tarnybinis pranešimas, buvo surašytas raštas įmonei, kad ši pateiktų filmuotą medžiagą, kurioje būtų užfiksuotas administracinį nusižengimą padariusio asmens atėjimas į barą, alkoholio nusipirkimas ir pasišalinimas iš patalpų, taip pat būtų matoma, ar atėjęs į barą asmuo su savimi neturi ir neatsineša alkoholio, o jį įsigyja būtent bare. Kas leidžia tvirtinti, jog policijos pareigūnai bandė surinkti įrodymus, kuriais galėtų pagrįsti M. S. kaltės klausimą, tačiau tokie duomenys, kurie galėtų objektyviai atskleisti įvykio situaciją, nebuvo gauti. Tiek teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas B. P., tiek įmonės pateiktas atsakymas dėl pateikto rašto liudija, jog baras filmuotos medžiagos pateikti negali, nes filmavimo įrenginys, kuris filmuoja baro patalpas viduje, įvykio metu buvo garantiniame remonte (b. l. 26), tuo tarpu filmavimo kameros, esančios lauke, užfiksuotas vaizdo įrašas yra ištrinamas automatiškai praėjus keturioms paroms (b. l. 38). Kaip rodo bylos medžiaga, per šį keturių parų laikotarpį vaizdo įrašas, kuris būtų užfiksavęs baro „M“ prieigas, policijos komisariatui pateiktas nebuvo.

Dar daugiau, teismui kyla abejonių ir dėl paties asmens, kuris nusipirko policijos pareigūnų paimtą grafiną su alkoholiniu gėrimu. Nors bylos medžiagoje yra 2018-12-06 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nutarimas, kuriuo A. Š. nubaustas dėl to, jog 2018-11-12 20.30 val. bare „M“ įsigijo alkoholinį gėrimą pažeisdamas LR Alkoholio kontrolės įstatymą, gėrimą išsinešdamas iš viešojo maitinimo vietos po 20 valandos, tačiau teismo posėdžio metu apklaustas A. Š. teigė, jog jis pats alkoholio nepirko, jam jį padavė iš matymo pažįstamas vyrukas, kad palaikytų, jis pareigūnams aiškino, iš kur gavo gėrimą, bet policija jo nesiklausė, nes policija matė, kaip jis išėjo iš „M“. Teismo posėdžio metu M. S. taip pat tvirtino, jog ji A. Š. alkoholio nepardavė, 2018-11-12 ji A. Š. bare „M“ matė, jis dažnai ateina į parduotuvę, bet tą kartą alkoholį pirko ne jis, o taksistas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat tvirtino, jog ji girtiems pirkėjams iš vis neparduoda alkoholinių gėrimų, o A. Š. buvo neblaivus. Tai, kad 2018-11-12 A. Š. buvo neblaivus, patvirtina ir byloje esantis policijos pareigūno R. P. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2018-11-12 A. Š. buvo nustatytas 2,19 promilės girtumas. Dar daugiau, nors byloje 2018-11-12 buvo surašytas A. Š. paaiškinimas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad paaiškinimas paimtas iš neblaivaus asmens, jo pats A. Š. savo ranka nerašė, tik padėjo parašą. Todėl jame užfiksuotais duomenimis galima remtis tik juos įvertinus ir palyginus su kitais byloje esančiais duomenimis. Sprendžiant klausimą dėl asmens, pirkusio alkoholinį gėrimą bare „M“ 2018-11-12, atkreiptinas dėmesys, jog M. S. nurodytą aplinkybę apie taksistą, kuriam buvo parduotas alkoholis, iš dalies patvirtino ir policijos pareigūnai, kurie tvirtino matę prie baro „M“ atvykusį taksi automobilį. Liudytojas B. P. teismo posėdyje taip pat parodė, kad jis, peržiūrėjęs lauko kamerų įrašą, matė, kad A. Š. kalbėjo su taksistu, nematė, kas išėjo iš baro su grafinu, išėjo taksistas, po to A. Š., tačiau nematė, ką jie darė, kitų asmenų prie taksi automobilio nebuvo, pareigūnė paėmė A. Š. už rankos, o taksi automobilis nuvažiavo, jam A. Š. pasakė, jog policijai nurodė, kad jam alkoholį nupirko užsienietis ir nuvažiavo su taksi automobiliu, jie A. Š. jau net blaiviam neparduoda alkoholio, pas jį bare yra tvarkinga, švaru, nes jie girtiems asmenims alkoholio neparduoda visai, Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas žino. Tokie liudytojų parodymai, tiek policijos pareigūnų - N. J. ir Ž. D., tiek B. P., A. Š. ir pačios M. S. paaiškinimai neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog kaltinime įvardintu laiku bare „M“ alkoholinį gėrimą pirko būtent A. Š.. Nes kaip minėta, pareigūnai paties pirkimo momento nematė, o tiek M. S., tiek liudytojai – A. Š. ir B. P., šią aplinkybę neigė, tvirtindami, jog alkoholinį gėrimą įsigijo ne A. Š., o kitas asmuo.

Dar daugiau, teismui kyla abejonių ir dėl paties alkoholinio gėrimo pirkimo laiko. Kaip rodo bylos medžiaga, prie baro „M“ atvykę policijos pareigūnai sulaikė A. Š., kuris tuo metu, t. y. 20.30 val., su savimi turėjo alkoholinio gėrimo grafiną, tačiau patys policijos pareigūnai negalėjo teismui įvardinti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada šis gėrimas buvo įsigytas, ir ar tikrai šis gėrimas buvo įsigytas iš baro „M“. Kaip posėdžio metu tvirtino liudytojai N. J. ir Ž. D., jie šių aplinkybių patikslinti negalėjo, nes negavo filmuotos vaizdo medžiagos. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą, teismui kilo abejonių dėl alkoholinio gėrimo pirkimo laiko. Tuo tikslu buvo išsireikalauta kasos aparato juosta iš baro „M“. Išanalizavus kasos aparto juostos įrašus, matyti, jog kaltinime įvardintu laiku, t.y. 2018-11-12 apie 20.30 val., bare „M“ alkoholiniai gėrimai parduoti apskritai nebuvo. Teismo posėdžio metu apklausta M. S. nurodė, kad ji visus pardavimus muša į kasą, kiekvienam pirkėjui išduoda kvitus. Šiuo atveju pastebėtina, kad pagal kasos aparato duomenis, alkoholiniai gėrimai bare „M“ 2018-11-12 buvo parduoti 19.29 val., viso už 6,55 Eur, kitas alkoholinių gėrimų pardavimas įvyko tik 21.36 val., kai buvo parduota alkoholio už 11,20 Eur. Tokios aplinkybės rodo, kad operacijų, susijusių su alkoholinių gėrimų pardavimais, kaltinime įvardintu laiku apskritai nėra fiksuota. Kas neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog M. S. 2018-11-12 20.30 val. bare „M“ pardavė alkoholinius gėrimus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas reikalavimas nuo 20 val. iki 10 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų realiai įvykdytas, kas reiškia, jog priemonių pasirinkimas yra paliktas paties ūkio subjekto diskrecijai, tačiau pastebėtina, kad priemonės, kurių imamasi, turi būti pakankamos, užtikrinančios įstatymo nuostatų laikymąsi. Šiuo atveju aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia teismui tvirtinti, jog priemonės, kurių buvo imtasi užtikrinant įstatymo reikalavimus, buvo nepakankamos. Kitų duomenų, kurie leistų teismui daryti byloje priešingą išvadą, nėra surinkta.

Kaip minėta, teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (taip pat ir pažeidėjo kaltę) administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šiuo atveju įvertinus įrodymų visumą, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog M. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 168 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Kadangi nėra jokių neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti M. S. kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. 41-ANR_N-2763-2018, kuriuo M. S. nubausta pagal LR ANK 168 straipsnio 1 dalį, naikintinas.

Daiktiniai įrodymai – 2 vnt. kasos aparato juostų, nutarimui įsiteisėjus, grąžintini B. P. įmonei, į. k. 144850670.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos M. S. skundą tenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 41-ANR_N-2763-2018, kuriuo M. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Daiktinius įrodymus – 2 vnt. kasos aparato juostų, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti B. P. įmonei, į. k. 144850670.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.