Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis Kauno klinikinėje ligoninėje staliumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą prie Kauno m. savivaldybės, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 290 str. ir 289 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis H. M. 2015 m. kovo 21 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, policijos pareigūnų sulaikytas įtariant jį padarius nusikalstamą veiką ir vežamas policijos tarnybiniu automobiliu iš (duomenys neskelbtini), Kaune į Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariatą, plūdo policijos pareigūnus E. M. bei R. G. rusiškais ir lietuviškais keiksmažodžiais, necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais, nepaklusdamas teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams baigti juos įžeidinėti, sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės, panaudodamas fizinį smurtą, ne mažiau kaip du kartus kaire koja spyrė policijos pareigūnui R. G., vairuojančiam tarnybinį automobilį, į galvos sritį, pareigūnams sustojus Brastos g., Kaune, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, bandė dar kartą įspirti R. G. į galvos sritį, tačiau pastarajam išvengus spyrio, nepataikė, taip jis pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patruliui R. G. ir įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulį R. G. bei tyrėją E. M..

Kaltinamasis H. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną pas jį į namus atvyko pareigūnai, nes juos iškvietė jo žmona. Jis buvo neblaivus, piktas, kad pareigūnai dėl nieko buvo iškviesti. Pareigūnai paėmė jį iš namų, vežė į policijos komisariatą. Kadangi buvo piktas, jam buvo šokas, todėl plūdo pareigūnus necenzūriniais ir kitais žodžiais. Tiksliai, kaip plūdosi neatsimena, nes buvo labai neblaivus. Kaip apyrė pareigūnui, nelabai atsimena, bet pripažįsta, kad galėjo spirti, atsimena, kaip pareigūnai jį ramino, panaudojo elektro šoką, kad jis dar labiau jų nesužalotų. Taip elgėsi, nes buvo labai neblaivus. Labai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė pareigūnų. Pripažįsta nukentėjusiojo R. G. civilinį ieškinį, sutinka jį atlyginti.

Nukentėjusysis R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-03-21 apie 21.30 val. buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kad neblaivus sutuoktinis neįsileidžia vaiko ir sutuoktinės į namus. Nuvykus į vietą, moteris nurodė, kad rašys pareiškimą dėl grasinimo, prašė išvežti jos vyrą, vaikas taip pat atrodė išsigandęs. Kaltinamasis buvo užsirakinęs, nenorėjo atidaryti durų, tačiau įleido. Jie pasakė, kad jis sulaikomas ir, kad bus vežamas į Žaliakalnio PK, šis iš pradžių nenorėjo vykti, bet po to nusiramino, sakė, kad nesipriešins, kad gerbia pareigūnus. Kaltinamasis buvo pasodintas į tarnybinio automobilio galą, pradėjus važiuoti, kaltinamasis pradėjo jiems mums grasinti, keikė necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, sakė, kad turi daug advokatų, sakė, kad iššoks iš automobilio. Jie išsigando, kad jis taip padarys, sustojo, išlaipino kaltinamąjį, uždėjo jam antrankius už nugaros, vėl pasodino į automobilį ir pradėjo važiuoti. Jis vairavo, o kolega E. M. sėdėjo šalia kaltinamojo ant galinės sėdynės. Bevažiuojant Jurbarko gatve link šviesoforo kaltinamasis keletą kartų spyrė jam į veido sritį, du kartus pataikė. Kadangi tuo metu buvo sustoję prie šviesoforo, tai negalėjo išlipti, todėl pavažiavus už šviesoforo sustojo Brastos gatvėje, išlipo, ramino kaltinamąjį, tačiau šis buvo neramus, muistėsi, todėl jis panaudojau „Taser“, išsikvietė kitą ekipažą su konvojavimo skyriumi. Dėl kaltinamojo vartojamų žodžių jų atžvilgiu jautėsi pažemintas, įžeistas kaip pareigūnas, nes tokį elgesį savo atžvilgiu jis patyrė pirmą kartą. Dėl spyrių patyrė fizinį skausmą, važiavo į klinikas, tačiau jokių rimtų sužalojimų jam nenustatyta, buvo tik prakirsta lūpa ir patinę. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią sudaro patirtas fizinis skausmas, pažeminimas. Yra pareiškęs civilinį ieškinį, kurį sumažina iki 300 eurų. Kaltinamasis jo atsiprašė, jis jam atleido, jie susitarė dėl žalos atlyginimo, susitaikė.

Nukentėjusysis E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-03-21 iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad vyksta smurtas artimoje aplinkoje, atvyko į įvykio vietą, kur moteris sakė, kad vyras jos neįsileidžia, grasina, sakė, kad rašys pareiškimą, todėl kaltinamąjį sulaikė. Važiuojant į Žaliakalnio policijos komisariatą, sulaikytasis pradėjo juos įžeidinėti, sakė „pyderai“, „mentai“, „gaidžiai“, dėl tokių kaltinamojo žodžių jis jautėsi įžeistas, pažemintas. Dar kaltinamasis sakė, kad iššoks iš automobilio. Išsigandę, kad neiššoktų, sustojo, uždėjo antrankius, tuomet jis atsisėdo šalia kaltinamojo, o kolega R. G. vairavo. Važiuojant kaltinamasis staiga spyrė kolegai į veido sritį. Jie sustojo už šviesoforo, kaltinamasis dar kartą bandė spirti, tačiau smūgio kolega išvengė. Jie liepė ramintis, tačiau šis nesiramino, tada kolega panaudojo „Taser“, jie iškvietė kitą ekipažą su konvojavimo skyriumi ir pristatė sulaikytąjį į komisariatą. Kaltinamasis jo atsiprašė ir prieš posėdį ir posėdžio metu, jis atleido, susitaikė su kaltinamuoju, žala jam nepadaryta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo H. M. visiško kaltės pripažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

- 2015-03-21 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulio R. G. bei tyrėjo E. M. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybes, kurias pareigūnai nurodė apklausiamai nukentėjusiaisiais teisiamojo posėdžio metu (b. l. 16, 17);

- iš 2015-03-21 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad R. G. 2015-03-21 23.37 val. kreipėsi į gydytojus dėl veido sumušimo (b. l. 12);

- 2015-03-22 medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktu nustatyta, kad H. M. yra neblaivus, nuo patikrinimo atsisakė (b. l. 37).

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. BK 290 str. įžeidimu laiko bet kokiu būdu atliktus nukentėjusio, einančio savo pareigas, atžvilgiu nepadorius veiksmus, demonstravimą bendro neigiamo jo asmenybės vertinimo, jo diskreditavimą, jo moralinio prestižo menkinimą tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šia įstatymo norma yra saugoma šių asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Kaltinamasis H. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau ne visas aplinkybes atsiminė, nes veikų padarymo metu buvo neblaivus. Kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu įrodo nukentėjusiųjų R. G. bei E. M. parodymai, patvirtinantys, kad H. M. įžūliai elgėsi policijos pareigūnų atžvilgiu, juos plūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, demonstratyviai menkindamas jo garbę ir orumą, taip pareigūnus įžeidė, nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams, spyrė pareigūnui R. G. į galvą ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už nurodymų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, prisistatė, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis, nors ir būdamas neblaivus, tačiau suprato bendraujantis su pareigūnais. Nukentėjusiųjų parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas netikėti jais neturi pagrindo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nukentėjusieji jokio pagrindo jį apkalbėti neturi. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius bei teismo posėdžio metu gautus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis H. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vadino policijos pareigūnus įvairiais necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais, tuo įžeidė savo pareigas atliekančius pareigūnus pačių pareigūnų akyse, tyčia du kartus spyrė nukentėjusiajam pareigūnui R. G. į galvą, tuo sukeldamas šiam fizinį skausmą, t. y. aktyviais veiksmais priešinosi savo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui, todėl jo veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., 286 str. tinkamai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo H. M. gynėja prašė taikyti BK 38 str. ir baudžiamąją bylą kalinamojo H. M. atžvilgiu dėl veikų, numatytų BK 290 str. bei 286 str. nutraukti susitaikius su nukentėjusiaisiais. Prašydama atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, pateikė kaltinamojo bei nukentėjusiojo R. G. susitarimą, kuriuo kaltinamasis įsipareigojo per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam 300 Eur neturtinę žalą, pervesdamas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos po 100 Eur į R. G. banko sąskaitą, nurodė, kad nukentėjusieji atleido kaltinamajam. Prokurorė neprieštaravo dėl BK 38 str. taikymo kaltinamojo atžvilgiu.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusieji susitaikė su kaltinamuoju, nukentėjusysis R. G. raštu patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju H. M., susitarė, kad šis jam padarytą 300 Eur neturtinę žalą atlygins per tris mėnesius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis H. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, su nukentėjusiaisiais susitaikė, susitarė su nukentėjusiuoju R. G. dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiajam E. M. žalos atlyginimo nereikalauja. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 290, 286 str., 11 str. 3 d.), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 56-57), dirbantis (b. l. 66-67), neteistas, ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 54-55), psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 59, 61 ). Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 290 str. ir 286 str. jam susitaikius su nukentėjusiaisiais R. G. bei E. M., patvirtinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo R. G. susitarimą dėl žalos atlyginimo ir baudžiamąją bylą nutraukiant.

H. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. ), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusysis R. G. yra pareiškęs 500 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 25), kurį teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 300 Eur, su kaltinamuoju H. M. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuris teismo tvirtintinas.

Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1369, kurioje nurodyta, kad advokato užmokestis už teisinę pagalbą kaltinamajam H. M. 23,16 Eur. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš H. M., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to ir teisiamojo posėdžio metu nei prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo ar išieškojimo nei pačias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dėl ko savo nuomonę galėtų pareikšti ir pats kaltinamasis, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir laiku pateikti nebuvo. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turėjo būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis nors ir dirba, tačiau galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str. str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

H. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 290 str. ir 286 str., susitaikius su nukentėjusiaisiais R. G. bei E. M. BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti H. M. ir R. G. 2015 m. kovo 31 d. susitarimą, kuriuo H. M. įsipareigojo per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam R. G. 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinę žalą, pervesdamas kas mėnesį iki einamo mėnesio 25 dienos po 100 Eur (vieną šimtą eurų) į R. G. SEB banko sąskaitą Nr. LT52 7044 0008 8961 1967.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

H. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš H. M. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.