Telšių apylinkės teismo įsakymas

2016-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-149-1022/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-09-19
Bylos Nr.
1-149-1022/2016
Teisminio proceso Nr.
01-1-17762-16
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Auksė Balkaitienė
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-149-1022/2016Teisminio proceso Nr. 01-1-17762-16Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.;1.2.26.2.1.;2.10.1. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 19 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2016 m. balandžio 15 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) turgelio teritorijoje, veikdamas kartu su H. P., dėl chuliganiškų paskatų ir be jokios priežasties kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudodami fizinį smurtą V. J. atžvilgiu, t.y. jis tyčia, be priežasties smogė du kartus kumščiu praeinančiam V. J. į dešinį skruostą, prakirsdamas viršutinę lūpą, po ko H. P. kartą koja spyrė V. J. į galvą, padarydamas nubrozdinimą kaktoje, tokiu būdu bendrais tyčiniais veiksmais su H. P. sukėlė nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Be to, jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2016-04-30 apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme - viešoje vietoje, veikdamas kartu su D. A., kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, naudodamas fizinį smurtą prieš nepilnametį R. V., S. V. ir R. V., t.y. jis tyčia, be priežasties sučiupo už peties R. V. ir spyrė į veidą, po ko D. A. pribėgęs spyrė R. V. į nugarą, toliau jis tris kartus kumščiu sudavė į veidą ir vieną kartą spyrė į kairį šoną S. V., po ko D. A. kumščiu smogė S. V. tris kartus į kaktos sritį, o jis dar vieną kartą kumščiu sudavė R. V. į dešinį antakį, vieną kartą spyrė į nugarą ir vieną kartą spyrė į kairės kojos blauzdą, toliau, pasivijęs R. V. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, ją pastūmė, dėl ko ši nugriuvo ir susitrenkė kelius, tokiu būdu bendrais tyčiniais veiksmais su D. A. sukėlė nukentėjusiesiems S. V., nepilnamečiui R. V. ir R. V. fizinį skausmą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Kaltinimas kaltinamajam E. S. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Viešosios tvarkos pažeidimas 2016 m. balandžio 15 d.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir paaiškino, kad vyriškiui sudavė kumščiu du kartus, tačiau jam atrodo kad jis vieną kartą sudavė į veidą ir vieną kartą į pilvą. 2016 m. balandžio 15 d. apie 18.00 val. jis sėdėjo ir šnekučiavosi su draugais H. P., D. A. ir K. P. turgelio teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tą dieną jis buvo vartoję alkoholio, tačiau viską atsimena, nesijautė stipriai apgirtęs. H. P. buvo labiau apgirtęs. Pro šalį ėjo vyriškis su dviem moterimis ir vaikais. Jis tuos žmones pažinojo tik iš matymo, žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš porą dienų, žaidžiant (duomenys neskelbtini) namo kieme, tarp jo ir vienos iš praeinančių moterų ir minėto vyriškio buvo įvykęs žodinis konfliktas dėl to, kad moteris praėjo pro žaidimų aikštelę ir jiems sutrukdė žaisti. Vyriškis buvo atėjęs aiškintis ir tą dieną tarp jo, jo draugų ir to vyriškio buvo įvykęs žodinis konfliktas. Tą dieną buvo blaivus, todėl muštis nepuolė. Įvykio dieną, kai pamatė juos einant pro turgelį ir žiūrint į jų pusę, jiems pasakęs "ko čia žiūrit". Jie visi, nieko nesakę, takeliu ir toliau ėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Jis buvo išgėręs alkoholio ir sugalvojo nueiti iki jų išsiaiškinti. Jis nuėjo iki jų, o jam iš paskos atėjo H. P. Neatsimena visų tikslių aplinkybių, ką priėjęs sakė. Priėjęs jis vyriškiui kažką pasakė, o šis nieko neatsakė, todėl jis vyriškiui kumščiu sudavė lygtai vieną kartą į veidą ir vieną kartą į pilvą. Moterys puolė juos skirti, lindo į tarpą, garsiai šaukė. H. P. stovėjo jam už nugaros ir jis nematė, ar H. P. sudavė kokius smūgius vyriškiui. Kai moterys garsiai pradėjo šaukti, jis nuo jų nuėjo. D. A. ir K. P. gal ir buvo atėję iki jų, tačiau jis neatsimena ar jie juos skyrė. Taip pasielgė tik dėl to, kad alkoholis turėjo įtakos jo tokiam poelgiui. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. (b. l. 163-164).

Nukentėjusysis V. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. balandžio 15 d. apie 18.00 val. ėjo su sugyventine I. J., sugyventinės motina R. J. bei savo seserimi D. J., vedini trimis jo ir vienu sesers mažamečiais vaikais pasivaikščiodami pro (duomenys neskelbtini) miesto turgelį. Einant turgelio pagrindiniu praėjimu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, pastebėjo ties prekystaliais po stogu stovinčius 4 jaunuolius. Jis pažiūrėjo į jaunuolius ir vienas iš jų, kurį policijos komisariate pažino iš aprangos ir sužinojo esant H. P., pasakė jam „ko žiūri?“. Jis nieko neatsakė, tiesiog ėjo toliau nebežiūrėdamas į jaunuolius. Tuomet pastebėjo, kad du vaikinai iš keturių, t.y. tas pats H. P. ir vėliau atpažintas – E. S., priartėjo prie jo su šeima. Abu vaikinai girti dar kažką sumurmėjo, bet jis nesuprato ką, ir tuomet E. S. jam du kartus kumščiu smogė į dešinį skruostą, praskeldamas viršutinę lūpą. Tuomet H. P. vieną kartą koja spyrė jam į galvą ir nubrozdino kaktą. Pastebėjo, kad tuo metu prisiartino likę du jaunuoliai, kaip dabar žino – D. A. ir K. P., tačiau jie nei jam, nei kartu buvusioms moterims nieko nedarė, K. P. tiesiog stovėjo, o D. A. traukė šalin E. S., kuris nerimo ir dar norėjo pulti. Norėdamas išvengti tolesnio konflikto, jis nubėgo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Visą šį konfliktą matė kartu buvusios moterys ir mažamečiai vaikai, kurie išsigando ir verkė. Minėtų jaunuolių iki tol nepažinojo ir nieko bendro su jais neturėjo, nesupranta, kodėl jie jį užpuolė. (b. l. 9)

Nukentėjusysis V. J. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl įvykio dieną jam suduotų smūgių jis į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Pretenzijų neturi. (b. l. 12)

2016 m. balandžio 15 d. 20.47 val. alkoholio kiekio matuokliu V. J. nustatytas 0.00 promilių neblaivumas (b. l. 7), įvykio metu V. J. buvo blaivus.

2016 m. balandžio 15 d. 18.51 val. alkoholio kiekio matuokliu E. S. nustatytas 1.80 promilių girtumas. (b. l. 159)

Nepilnamečio įtariamojo H. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2016-08-03 nutrauktas. (b. l. 62-63)

Viešosios tvarkos pažeidimas 2016 m. balandžio 30 d.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir paaiškino, kad 2016 m. balandžio 30 d. apie 19.00-20.00 val. su D. A. vartojo alkoholį, išgėrė dviese 6 butelius 1 litro talpos alaus. Alų gėrė miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Jautėsi labai girtas ir visų tos dienos aplinkybių neatsimena. Tikslaus laiko neatsimena, vėlai vakare, lauke jau buvo tamsu, ėjo su D. A. namo pro (duomenys neskelbtini) namą. Atsimena tik tą momentą, kai jau stovėjo su D. A. (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, o antrame aukšte stovėjo du broliai V. ir jų mama. Brolius V. pažįsta tik iš matymo. Anksčiau tarp jų jokių konfliktų nėra buvę. Atsimena, kad tarp jų buvo žodinis konfliktas, tačiau ką jie ten darė, nieko neatsimena. Atsimena tik tai, kad išeinant iš laiptinės vienas iš brolių bandė jiems įspirti. Jis nieko neatsimena, kas buvo prieš tai lauke ir ar tarp jų buvo koks konfliktas. Neatsimena, kaip sudavė smūgius broliams V., tačiau neneigia, kad taip galėjo pasielgti, kaip parašyta pranešime apie įtarimą. Taip pasielgė tik dėl to, kad buvo stipriai girtas ir alkoholis turėjo įtakos jo tokiam poelgiui. Atsimena, kaip buvo įėjęs į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinę, tačiau dėl girtumo neatsimena, kaip pastūmė R. V.. To neneigia, kad galėjo taip padaryti. Blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi ir nukentėjusiųjų atsiprašys. (b. l. 168-169, 174)

Nukentėjusioji R. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. balandžio 30 d. apie 22.30 val. buvo (duomenys neskelbtini), lauke vedžiojo šunį. Kartu buvo mažametis sūnus D. V., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuris suposi ant supynės. Netoli ant suoliuko sėdėjo nepilnametis sūnus R. V. ((duomenys neskelbtini) m). Jie visi šnekučiavosi. Netrukus netoliese pro šalį ėjo trys jaunuoliai. Du iš jaunuolių prie jų priėjo, o trečias jaunuolis nuėjo tolėliau ir atsistojęs laukė. Iš išvaizdos matėsi, kad priėję jaunuoliai buvo girti. Priėję du jaunuoliai atsisėdo prie jos sūnaus R. V. ir pradėjo klausinėti, ar jis būsiantis R. Jos sūnus atsakė, jog su girtais nekalba ir atsistojęs nuo suoliuko norėjo eiti, tačiau vienas iš vaikinų pradėjo R. V. mušti. Ji tiksliai negali įvardinti, kokius smūgius ir kur jaunuolis sudavė jos sūnui, nes prie jos pribėgo jos mažametis sūnus D. V., kuris išsigandęs apsikabino ją, pradėjo verkti ir ji turėjo jį raminti. Po to ji pradėjo šauktis pagalbos. Iš namų į kiemą išbėgo jos nepilnametis sūnus D. V. ((duomenys neskelbtini) m) ir sūnus S. V. ((duomenys neskelbtini) m). S. V. puolė gelbėti brolį R. V.. Kadangi mažametis sūnus D. V. buvo labai išsigandęs, pradėjo iš išgąsčio net virpėti, todėl ji, kartu su nepilnamečiu sūnumi D. V. mažametį D. V. nusivedė į šoną nuraminti. D. V. įvykio nematė, jis tik išbėgo į lauką dėl to, kad išgirdo jos šaukimą. Ji negali pasakyti, kas kokius smūgius kam sudavė, nes nematė. Kieme buvo didelis triukšmas, todėl į lauką netrukus išėjo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje. Kaimynas liepė vaikinams liautis muštis. Visi nusiramino ir ji su sūnumis įėjo į savo laiptinę. Tuomet iš paskos atbėgo vėl tie patys du vaikinai. Jos sūnūs buvo palipę jau iki antro aukšto, o ji ėjo jiems iš paskos, kai pribėgo vaikinai, kurie, kaip suprato, bandė vėl pasivyti R. V. ir S. V.. Ji užtvėrė tiems vaikinams kelią, neleido praeiti. Vienas iš vaikinų ją stipriai pastūmė. Kuris vaikinas pastūmė, negali pasakyti, nes neatsimena. Ji nukrito ant laiptų, smarkiai susitrenkė kelius, labai skaudėjo, jai tai sukėlė fizinį skausmą. Ji pradėjo garsiai šaukti. Vaikinai turbūt išsigando ir pabėgo lauk iš laiptinės, konfliktas tuo ir baigėsi. (b.l. 89-90)

Nepilnametis nukentėjusysis R. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-04-30 jis sėdėjo ant suoliuko prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini). Šalia buvo mama R. V., nepilnametis brolis D. V. ir mažametis brolis D. V.. Jis matė, kaip link jų ateina trys jaunuoliai. Vienas jaunuolis pasiliko stovėti toliau, priėjo dviese. Jis tuos vaikinus pažinojo iš matymo, o vėliau policijoje sužinojo ir pavardes, tai buvo E. S. ir D. A.. Šalia jo atsisėdo D. A. ir pasakė „ką, R. ?“. Jis atsakė, kad su girtais nekalba ir atsistojo eiti. Tuomet jam iš nugaros pribėgo E. S. ir be žodžių ir jokios priežasties čiupo jam už peties ir spyrė iš kojos į veidą. Jie abu susikibo ir jis E. S. parvertė ant žemės, nes gynėsi. Tada prie jo pribėgo D. A. ir pradėjo spardyti į nugarą. Išsigandusi mama pašaukė brolį S. V., kuris atbėgo iš namų ir puolė jo ginti. Tada buvo sumuštas ir S. V.. Po to jis matė, kaip tie patys du jaunuoliai laiptinėje stūmė jo mamą. Kodėl buvo užpulti ir sumušti, jis nežino. Muštynių metu buvo suplėšyta jo kuprinė 15 eurų vertės. (b. l. 92)

Nukentėjusysis R. V. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kuomet jis pargriovė E. S. ant žemės, kuris jam spyrė iš kojos į veidą, jis suėmė šį už pečių ir laikė, kad daugiau nebesimuštų. Tuo tarpu D. A. pribėgo jam iš nugaros, pradėjo spardyti koja į nugarą ir, sučiupęs už kuprinės, tempė jį nuo E. S.. Tempiant suplyšo kuprinė. Kuprinė kainavo 15 eurų. Tai pamačiusi mama pradėjo šaukti brolį S. V., kuris tuo metu buvo namuose. S. V. basas išbėgo jo gelbėti ir nustūmė D. A. į šoną. Jis atsistojo. Tuomet D. A. sudavė kumščiu broliui S. V., tačiau kur pataikė, jis negali pasakyti. E. S. taip pat pribėgo prie S. V. ir mušė. Tiksliai negali pasakyti, kaip ir kiek smūgių kuris sudavė, bet matė, kad brolį mušė abu. Jis priėjęs patraukė E. S., o šis sugriebė jam už džemperio rankovių ir norėjo jam suduoti, tačiau nespėjo, nes atėjo E. S. draugas, stovėjęs atokiau, ir liepė jį paleisti. E. S. nekreipė dėmesio ir jį vėl parvertęs ant žemės toliau mušė, t.y. kumščiu sudavė vieną kartą į galvą, pataikydamas į dešinį antakį, spyrė du kartus ir pataikė po vieną kartą į nugarą ir į kairės kojos blauzdą. Jis gulėjo šalia automobilio ir, kažkaip pralindęs pro automobilio priekį, pabėgo. Iš antros laiptinės, išgirdęs triukšmą, į lauką išėjo kaimynas. E. S. su D. A. tuomet puolė ant šio kaimyno, tačiau nesimušė, o tik garsiai kažką aiškinosi. Tuo tarpu jis su broliu ir mama įėjo į savo laiptinę. Jiems būnant tarp pirmo ir antro aukšto atbėgo D. A. su E. S. ir šaukė eiti toliau muštis. Mama užstojo jiems praėjimą. E. S. stūmė mamą į sieną. Mama pradėjo šaukti. Vaikinai išsigando ir pabėgo lauk iš laiptinės. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Dėl patirtų mėlynių į medikus nesikreipė. Reiškia 15 eurų civilinį ieškinį dėl suplėšytos kuprinės. (b. l. 97-98)

Nukentėjusysis R. V. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Akmenės rajono policijos komisariato patalpose D. A. atlygino jam padarytą žalą - 15 eurų, už nusikaltimo metu suplėšytą kuprinę, todėl civilinio ieškinio nebereiškia. (b. l. 100)

Nukentėjusysis S. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. balandžio 30 d. vakare buvo namuose. Mama su broliais išvedė į lauką šuniuką. Netrukus išgirdo mamos šauksmą. Jis pribėgo prie lango. Mama jam pasakė „ateik greitai į lauką“. Jis nesuprato, kas įvyko, todėl greitai išbėgo į kiemą. Kieme pamatė, kad ant žolės guli jo brolis R. V. ir dar du kažkokie vaikinai. Jis pribėgo gelbėti brolio ir be jokios priežasties buvo pats sumuštas iš matymo pažįstamų vaikinų – E. S. ir D. A.. E. S. jam tris kartus trenkė į veidą ir vieną kartą koja spyrė į kairį šoną. Po to D. A. kumščiu trenkė tris kartus į kaktos sritį. Kodėl vaikinai užpuolė jo brolį R. V., jis nežino. Jis nukentėjo gelbėdamas brolį. (b. l. 102)

Įtariamojo D. A. atžvilgiu 2016 m. rugpjūčio 11 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiais asmenimis (b. l. 146-147).

Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. kaltinamojo prisipažinimas ir apklausos protokoluose užfiksuotos jo paaiškinimų turinys, nukentėjusiųjų V. J., R. V., nepilnamečio R. V., S. V. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad E. S. vienu atveju, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio turgelio teritorijoje, bendrais tyčiniais veiksmais su H. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu smurtavo nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu, dėl ko V. J. sukėlė fizinį skausmą, kitu atveju viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas kartu su D. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu smurtavo nepilnamečio R. V., S. V. ir R. V. atžvilgiu, dėl ko nukentėjusiems sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamojo E. S. padarytos nusikalstamos veikos pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad E. S. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalyje (abiejuose epizoduose).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 159) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

E. S. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 176, 177-179).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė du nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę - praeityje neteistas (b. l. 152); baustas administracine tvarka (b. l. 153-154); dirba (b. l. 156), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas (b. l. 158), į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusprendė jam paskirti vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, E. S. prisipažįsta esantis kaltas, sutinkamai su BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 170-171) – naikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas 2016 m. balandžio 15 d.), ir paskirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas 2016 m. balandžio 30 d.), ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę E. S. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Bausmės pradžią E. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. S. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti E. S., kad jis privalo:

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;

- nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Išaiškinti, E. S. kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Auksė Balkaitienė