Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-04-29 · Administracinė byla Nr. eA-1570-575/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-29
Bylos Nr.
eA-1570-575/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02187-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Šakių rajono savivaldybės administracijai, Šakių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijai
Trečiasis asmuo
A. K., J. S., P. V., S. Z.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1570-575/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02187-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 24.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Šakių rajono savivaldybės administracijai ir Šakių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., J. S., P. V., S. Z. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šakių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. E5K-18/09/05-7 ir įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti dėl eismo saugumo priemonių įdiegimo (duomenys neskelbtini) kaime vietinės reikšmės kelyje Nr. Ž-III-6 (toliau – ir Kelias).

2. Pareiškėjas skunde nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovė paaiškino, jog pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei pastatas adresu: (duomenys neskelbtini). Su pareiškėjo privačia valda besiribojančiu bendro naudojimo Keliu nuolat važinėja sunkiasvorė žemės ūkio technika. Keliu naudojasi šalia įsikūrę ūkininkai, tačiau su jais nėra galimybės susitarti, kad sunkiasvorės transporto priemonės važinėtų aplinkiniais keliais ir neterštų bei negadintų Kelio dangos, nekeltų grėsmės aplinkiniams gyventojams, juolab kad Keliu taip pat naudojasi pareiškėjo šeima ir gretimų sklypų kaimynai bei jų svečiai. Mažamečiai vaikai dažnai bėgioja kiemuose ir per Kelią, o šiuo Keliu važinėja transporto priemonės ir žemės ūkio technika maksimaliu greičiu, jų gabaritai viršija kelio plotį ir riboja vairuotojų matomumą, todėl gali sukelti pavojingų situacijų. Pareiškėjas 2017 m. spalio 4 d. kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl saugumo priemonių įdiegimo Kelyje. Komisija 2017 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą nepritarti eismo saugumo priemonių įdiegimui Kelyje, motyvuodama tuo, kad dėl itin mažo eismo intensyvumo ir retai apgyvendintos atitinkamos vietovės neįžvelgia grėsmės eismo saugumui. Atsakovas, priimdamas sprendimą, vadovavosi vien tuo, kad eismo saugumo priemonių įdiegimas Kelyje yra nereikalingas dėl itin mažo eismo intensyvumo ir retai apgyvendintos atitinkamos vietovės, nors (duomenys neskelbtini) kaime registruoti 38 gyventojai. Jokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais nėra reglamentuota intensyvaus eismo sąvoka, nes nei Kelių eismo taisyklės, nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir SEAKĮ) neapibrėžia šios sąvokos, ir toks atsakovo priimtas administracinis aktas nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų normomis. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų. Sprendimas yra nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis, jame nėra nurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis jis priimtas ir kokiu teisiniu pagrindu nuspręsta neįdiegti eismo saugumo priemonių (duomenys neskelbtini) kaime Kelyje, todėl toks Komisijos sprendimas naikintinas. Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu dėl tų pačių aplinkybių pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir atsakovas buvo įpareigotas pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Tačiau išnagrinėjęs prašymą atsakovas priėmė Sprendimą, kuris iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

3. Atsakovai Šakių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) ir Komisija atsiliepimuose nurodė ir jų atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis. Kelias, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, nuosavybės teise priklauso Šakių rajono savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) ir yra apskaitomas Savivaldybės balanse. Kelias yra įtrauktas į rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, patvirtintą Šakių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T-33. Pareiškėjo 2017 m. spalio 4 d. prašymas Savivaldybėje buvo gautas 2017 m. spalio 9 d. Prašyme nurodytos aplinkybės ir motyvai bei prašoma Komisijos svarstyti klausimą dėl sunkiasvorių transporto priemonių eismą ribojančių kelio ženklų įrengimo Kelyje. Savivaldybėje taip pat buvo gautas bendras S. Z. ūkio, A. K. ūkio ir J. S. prašymas, kuriame išdėstytos kitokios aplinkybės ir motyvai dėl to paties Kelio naudojimo, todėl Komisijos posėdis buvo rengiamas 2017 m. spalio 10 d. kartu svarstant pareiškėjo ir nurodytų ūkininkų prašymus. Ūkininkai savo prašyme prašė Komisijos išsiaiškinti, dėl kokių aplinkybių ant Kelio nuolatos laikomos transporto priemonės, galimai priklausančios pareiškėjui, bei dėl kokių aplinkybių ant Kelio yra įrengta vaizdo stebėjimo sistema, taip pat galimai sumontuota pareiškėjo. Komisijos posėdyje kalbėjęs (duomenys neskelbtini) seniūnas A. B. nurodė, kad iki pareiškėjui apsigyvenant (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo kilę jokių problemų dėl naudojimosi Keliu, kuris yra pagrindinis privažiavimas prie ūkininkų žemės sklypų. Keliu naudojasi 4 gyvenamųjų sodybų gyventojai ir ūkininkai, kuriems tai yra pagrindinis privažiavimas prie savo žemės. Išklausę visų suinteresuotų asmenų nuomones, Komisijos nariai vienbalsiai nutarė nepritarti eismo saugumo priemonių įdiegimui Kelyje. Dėl itin mažo eismo intensyvumo ir retai apgyvendintos atitinkamos vietovės Komisija neįžvelgia grėsmės eismo saugumui. Komisija protokolinį sprendimą priėmė vadovaudamasi teisės aktais, išanalizavusi faktines aplinkybes, kurios pareiškėjui buvo žinomos. Nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą bei perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Komisijai.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog ji gyvena šioje vietovėje, Keliu naudojasi jau 40 metų. Ji yra dirbusi fermoje ir gamybiniame pastate, prie kurio Kelias yra nutiestas. Dabar ūkininkai važiuoja juo į laukus dirbti žemės, nuimti derlių, tačiau pareiškėjas kelia didelius reikalavimus. A. K. teigė neįžvelgianti grėsmės eismo saugumui dėl itin mažo eismo intensyvumo Kelyje ir retai apgyvendintos vietovės, todėl nepritarė eismo saugumo priemonių įdiegimui.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė kasmet skiriantis 100 000 Eur žvyrui keliams tvarkyti, tačiau pareiškėjas kelia pretenzijas, užblokuoja ūkininkams Kelią. Nurodė, jog eismui trukdo ant Kelio nuolatos laikomos transporto priemonės, galimai priklausančios pareiškėjui, prieštaravo eismo saugumo priemonių įdiegimui Kelyje.

6. Liudytojas G. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė pas pareiškėją (duomenys neskelbtini) gyvenantis beveik septynerius metus. Anot jo, konfliktas dėl sunkiasvorės žemės ūkio technikos gadinamo Kelio tarp pareiškėjo ir ūkininkų kilo neseniai. Važiuojant šioms transporto priemonėms nėra galimybės eiti pėstiesiems bei prasilenkti su kitomis mašinomis, todėl Kelyje nesaugu, būtina apriboti sunkiasvorių transporto priemonių judėjimą.

7. Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė einantis seniūno pareigas. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) kaime nesutarimai prasidėjo atsikėlus čia gyventi pareiškėjui. Seniūnas paaiškino, jog su pareiškėju neįmanoma rasti kompromiso, kad būtų gerai ir ūkininkams, ir pareiškėjui. Keliu ir anksčiau važinėjo ūkininkai ir dabar turi važinėti, Kelias yra išbetonuotas, kadangi ten buvusi fermos teritorija. Už to išbetonuoto Kelio eina kelias į ūkininkų žemes. Į seniūną kreipėsi ūkininkai S. Z., J. S., kad negali pravažiuoti žemės ūkio technika dėl pareiškėjo užstatomų ant Kelio mašinų. A. B. teigė neįžvelgiantis grėsmės eismo saugumui dėl itin mažo eismo intensyvumo Kelyje ir retai apgyvendintos vietovės, todėl nepritarė eismo saugumo priemonių įdiegimui (duomenys neskelbtini) kaime.

II.

8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 4 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas svarstyti klausimą dėl sunkiasvorių transporto priemonių eismą ribojančių kelio ženklų įrengimo Kelyje. Byloje nėra ginčo, jog Kelias yra įtrauktas į Savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, patvirtintą Šakių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T-33, ir nuosavybės teise priklauso Savivaldybei. Ginčas iš esmės kilo dėl sunkiasvorių ir (ar) didelių gabaritų transporto priemonių eismą ribojančių kelio ženklų įrengimo Kelyje. Komisijos 2017 m. spalio 10 d. posėdyje 10 klausimu kartu buvo svarstomi pareiškėjo prašymas ir bendras S. Z. ūkio, A. K. ūkio ir J. S. ūkio prašymas, kuriame buvo išdėstytos kitokios aplinkybės ir motyvai dėl to paties Kelio. Bendrame S. Z. ūkio, A. K. ūkio ir J. S. ūkio 2017 m. spalio 10 d. prašyme buvo prašoma Komisijos išsiaiškinti, dėl kokių aplinkybių ant Kelio nuolatos yra sandėliuojama daug lengvųjų transporto priemonių, galimai priklausančių pareiškėjui, bei dėl kokių aplinkybių ant Kelio yra įrengta vaizdo stebėjimo sistema, galimai sumontuota taip pat pareiškėjo. Komisija 2017 m. spalio 12 d. posėdyje priėmė protokolinį sprendimą nepritarti eismo saugumo priemonių įdiegimui Kelyje, motyvuodama tuo, kad dėl itin mažo eismo intensyvumo ir retai apgyvendintos atitinkamos vietovės Komisija neįžvelgia grėsmės eismo saugumui. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu įpareigojo Komisiją iš naujo svarstyti pareiškėjo 2017 m. spalio 4 d. prašymą dėl kelio ženklo Nr. 312 įrengimo Kelyje. Dar vykstant administracinės bylos Nr. eI-1290-428/2018 nagrinėjimui, 2018 m. kovo 29 d. buvo organizuotas išvažiuojamasis Komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas. Posėdžio metu buvo nutarta įpareigoti (duomenys neskelbtini) seniūną organizuoti pakelės krūmų, augančių prie Kelio, pašalinimo darbus, siekiant pagerinti eismo dalyvių ir pėsčiųjų matomumą, taip pat Kelio kelkraščio sąnašų valymą, siekiant išplatinti Kelio važiuojamąją dalį. Visus įpareigojimus seniūnas įvykdė. 2018 m. rugsėjo 5 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame pakartotinai buvo svarstomas pareiškėjo 2017 m. spalio 4 d. prašymas. Nagrinėjant prašymą pareiškėjas nedalyvavo. Buvo nustatyta, jog Keliu naudojasi 4 gyvenamųjų sodybų gyventojai ir ūkininkai, kuriems tai yra pagrindinis privažiavimas prie savo nuosavybės teise priklausančių žemių. Vienos ūkininkės žemės yra kitapus Kelio, uždraudus eismą, ji nepatektų į savo žemes. Ūkininkų teigimu, Keliu jie važiuoja tik praktiškai du kartus per metus – pavasarį pasėti ir rudenį derlių nuimti. Be to, buvo nustatyta, jog pareiškėjo namų valdos žemės sklypas nesiriboja su Keliu, tarp pareiškėjo namų valdos sklypo ir Kelio yra valstybinė žemė. Pareiškėjo teisėms Kelias įtakos turi tik tiek, kiek jis juo pravažiuoja taip pat, kaip ir kiti asmenys, siekdamas patekti į savo namų valdą (ar išvažiuoti iš jos). Komisija skundžiamu sprendimu nutarė, kad eismo saugumo priemonės Kelyje nereikalingos, todėl ir konkrečios eismo saugumo priemonės nesvarstomos.

10. Teismas, įvertinęs SEAKĮ 2 straipsnio 16 punkte, 10 straipsnio 8 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 32 punkte, 25 punkte, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 100, 112 punktuose ir 112.2 papunktyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 1 priedo 4 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, akcentavo, kad už saugaus eismo organizavimą atsako savivaldybė, tačiau šios funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais, ir tai nereiškia, kad savivaldybės šioje srityje yra visiškai savarankiškos, savivaldybės savo funkcijas gali įgyvendinti tik ta apimtimi, kuri yra apibrėžta teisės aktais.

11. Teismas, vadovaudamasis Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. AT-414 patvirtintų Komisijos nuostatų 1 punktu ir 16.1, 16.3, 17.5, 17.6 ir 18.3 papunkčiais, iš Komisijos 2017 m. spalio 10 d. posėdžio protokolo nustatė, kad Komisijos darbotvarkės 10 klausimu buvo svarstomas klausimas dėl eismo saugumo priemonių įdiegimo Kelyje. Komisijos 2017 m. spalio 10 d. posėdyje 10 klausimu kartu buvo svarstomi pareiškėjo prašymas ir bendras S. Z. ūkio, A. K. ūkio ir J. S. ūkio prašymas. Pareiškėjo prašymas buvo susijęs su kelio ženklo Nr. 312, draudžiančio sunkiasvorių transporto priemonių eismą Kelyje, įrengimu. Bendrame S. Z. ūkio, A. K. ūkio ir J. S. ūkio prašyme buvo išdėstytos kitokios aplinkybės ir motyvai dėl to paties bendro naudojimo Kelio. Nurodytų ūkių ūkininkai bendrame prašyme prašė išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu ant Kelio nuolat laiko automobilius, ir pašalinti prie Kelio neteisėtai įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą.

12. Teismas nustatė, kad nurodytų prašymų aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo ir kitų asmenų prašymų aplinkybės, tikslai bei interesai buvo skirtingi, tačiau prašymai buvo nagrinėjami kartu, svarstant tik vieną klausimą dėl eismo saugumo priemonių įdiegimo Kelyje ir priimant vieną nutarimą nepritarti eismo saugumo priemonių įdiegimui, kadangi Kelyje neįžvelgiama eismo grėsmė dėl mažo eismo intensyvumo ir retai apgyvendintos atitinkamos vietovės.

13. Teismas nurodė, kad vykdant teismo sprendimą, 2018 m. rugsėjo 5 d. Komisijos posėdyje pakartotinai buvo svarstomas pareiškėjo 2017 m. spalio 4 d. prašymas. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą, buvo nustatyta, jog ginčo Keliu naudojasi 4 gyvenamųjų sodybų gyventojai ir ūkininkai, kuriems tai yra pagrindinis privažiavimas prie savo nuosavybės teise priklausančių žemių. Ūkininkai pažymėjo, jog Keliu važiavimas suaktyvėja du kartus per metus, t. y. pavasarį sėjos metu ir po to derliaus nuėmimo metu. Vienos ūkininkės žemės yra kitapus Kelio, uždraudus eismą, ji nepatektų į savo žemes. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas su Keliu nesiriboja (tarp jų yra valstybinė žemė), ir pareiškėjo interesai ir teisės su Keliu susiję taip pat, kaip ir kitų asmenų, t. y. privažiuoti iki savo namų valdos. Iš esmės ginčas išliko tokioje pačioje stadijoje.

14. Teismas atmetė liudytojo G. S. paaiškinimus, kadangi, kaip pats liudytojas paaiškino, jis jau 7 metus gyvena pas pareiškėją. Tokios aplinkybės reiškia, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir nėra pagrindo jo parodymus laikyti objektyviais.

15. Teismas konstatavo, kad Komisija svarstė klausimą ir priėmė sprendimą atsižvelgusi į Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą, į pareiškėjo prašymą. Taip pat nagrinėjant prašymą ir su juo susijusias aplinkybes buvo surengta išvyka į ginčo vietą, kur buvo išsiaiškintos visos aplinkybės, apklausti dalyvavę suinteresuoti asmenys. Buvo nutarta atlikti tam tikrus darbus, kad būtų platesnė Kelio važiuojamoji dalis, ir, kaip byloje paaiškino apklaustas seniūnas ir kiti liudytojai, tokie darbai buvo padaryti. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad Kelio plotis pakankamas pravažiuoti transporto priemonėms. Tai, kad prie Kelio, pagal liudytojų parodymus, be to, tai matyti fotonuotraukose, laikomi automobiliai, yra įrengta vaizdo stebėjimo įranga, ir taip dirbtinai siaurinama Kelio važiuojamoji dalis bei trukdoma eismui, neįpareigoja atsakovo įrengti papildomų kelio ženklų, kadangi tokia automobilių saugojimo „aikštelė“ suformuota valstybinėje žemėje be atitinkamų suderinimų ir leidimų, kaip parodė byloje apklausti liudytojai ir tretieji suinteresuoti asmenys, minėtą „aikštelę“ įrengė pats pareiškėjas.

16. Teismas iš atliktos procedūros ir darbų apimties nustatė, kad Komisija ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama išsiaiškinti situaciją, pagerinti pravažiavimo sąlygas ir nustatė, jog ginčo Kelyje apskritai jokios papildomos eismo saugumo priemonės nereikalingos, todėl ir nesvarstomas konkrečios saugumo priemonės įrengimo klausimas. Teismas, išanalizavęs ginčo situaciją teismo posėdžio metu, sutiko su atsakovų pozicija, jog Kelyje papildomos saugumo priemonės nereikalingos. Kelio atkarpa iki įvažiavimo į kelią, vedantį į pareiškėjo sodybą, yra pakankamo pločio, ir transporto priemonės negali trukdyti pravažiuoti viena kitai. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių (keliamo triukšmo ir kt.) teismas pažymėjo, kad pareiškėjo namų valdos žemės sklypas su Keliu visiškai nesiriboja, tarp jų yra valstybinė žemė, todėl ir šiuo aspektu negali pažeisti pareiškėjo teisių. Be to, neleistina vienam asmeniui gerinti sąlygų kitų asmenų sąskaita. Privažiavimo kelias reikalingas tiek pareiškėjui privažiuoti prie savo namų valdos, tiek ir kitiems asmenims privažiuoti prie savo namų valdų ar dirbamos žemės sklypų. Pareiškėjas prašo apriboti kitiems asmenims važiavimo ginčo Keliu galimybes, teigdamas, jog jie gali naudotis aplinkiniu lauko keliu, tačiau pats dėl savęs tokios galimybės nesvarsto. Be to, Kelio atkarpoje įrengta stoginė, tai aiškiai matyti fotonuotraukose, kurioje ūkininkai sandėliuoja savo reikmenis, ir kitaip jiems patekti prie stoginės, kaip tik Keliu, neįmanoma.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčas jau buvo sprendžiamas teisme, teismo sprendimu nustatyta, kad ginčijamas administracinis aktas neatitinka VAĮ reikalavimų, todėl atsakovas buvo įpareigota pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Procedūra buvo atlikta iš naujo, tačiau ginčas liko toje pačioje stadijoje, todėl nagrinėjamu atveju tikslinga ginčą išspręsti iš esmės, kadangi kitaip šalys lieka neapibrėžtoje, neaiškioje situacijoje nepateisinamai ilgą laiką.

18. Teismas pažymėjo, kad priimtas sprendimas iš esmės pakankamai aiškus ir neleidžia jo traktuoti dviprasmiškai. Komisija nepritarė saugumo priemonių Kelyje įrengimui, todėl buvo nutarta, jog jokios eismo saugumo priemonės Kelyje nereikalingos, ir konkrečios eismo saugumo priemonės įrengimas (t. y. ir konkrečiai pareiškėjo prašomos) nesvarstomas. Iš ginčijamo sprendimo aiškiai galima suprasti, jog eismo saugumo priemonės, o tai apima ir papildomų ženklų įrengimą, Kelyje nebus įrengiamos, t. y. pareiškėjo prašymas netenkinamas.

19. Teismas pastebėjo tam tikrų VAĮ reikalavimų neatitikčių, pvz., sprendimo rezoliucinės dalies suformulavimas, kaip buvo pažymėta teismo nagrinėjant ankstesnę bylą. Tačiau pažymėjo, kad ginčas liko neišspręstas ir priėmus analogišką sprendimą, kaip jau išnagrinėtoje byloje, šalys bus įtrauktos į situaciją, jog ginčas gali būti nagrinėjamas neapibrėžtą skaičių kartų, jo neišsprendus iš esmės.

20. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, konstatavo, jog Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, pakankamai išanalizavo situaciją, kuri buvo tiriama ir nuvykus į ginčo vietą. Teismas pažymėjo, kad ginčo situacija aiškiai matyti iš pateiktų fotonuotraukų: ginčo Kelio ruože (išskyrus ūkininkų naudojamą pastogę) kitų sodybų prie Kelio nematyti, todėl atmestinas skundo argumentas, jog drausti važiuoti Keliu sunkiasvorei technikai būtina, nes yra nesaugu, kadangi Kelyje dažnai vaikšto (žaidžia) aplinkinių sodybų mažamečiai vaikai. Tokių aplinkybių nepatvirtino byloje apklaustas liudytojas seniūnas bei tretieji suinteresuoti asmenys.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo pateiktus teismui argumentus bei iškeltą versiją. Teismas priimdamas sprendimą negali remtis prielaidomis. Byloje pateiktos fotonuotraukos paneigia pareiškėjo išdėstytus argumentus ir, priešingai, patvirtina atsakovų, trečiųjų suinteresuotų asmenų bei liudytojo paaiškinimus.

22. Teismas, vadovaudamasis SEAKĮ 2 straipsnio 16 punktu, 11 straipsnio 1 dalimi, darė išvadą, kad už saugaus eismo organizavimą atsako savivaldybė, šios funkcijos priklauso išimtinai savivaldybėms. Savivaldybei šioje srityje priklauso diskrecijos teisė priimti sprendimus ta apimtimi, kuri yra apibrėžta teisės aktais. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, įgyvendindama jam suteiktas teises, išanalizavęs ginčo situaciją vietoje ir visų suinteresuotų asmenų paaiškinimus, priėmė pagal jam suteiktas funkcijas sprendimą, kurį naikinti būtų netikslinga.

23. Teismas kitus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus laikė pertekliniais, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui / patenkinimui, todėl jų detaliau nedėstė ir neanalizavo.

III.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ­skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamas Komisijos sprendimas neatitinka VAĮ 3 ir 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas. Ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai buvo išdėstyti tik atsiliepime į skundą. Skundžiamas Komisijos sprendimas priimtas iš esmės be objektyvaus faktinių aplinkybių tyrimo ir faktinių aplinkybių vertinimo teisės aktų nuostatų kontekste. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą visiškai nevertindama pareiškėjo prašymo dėl kelio ženklo Nr. 312 įrengimo galimybės turinio. Pirmosios instancijos teismas, pastebėdamas skundžiamo Komisijos sprendimo trūkumus, iš esmės pripažino šio sprendimo neatitikimą VAĮ reikalavimams.

Šalies argumentai

26. Pareiškėjas teigia, kad teismo vertinimas, kad Komisijos sprendimas turi būti paliktas galioti tikslu išspręsti šalių ginčą iš esmės, prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ­– ir ABTĮ) 91 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui bei paneigia teisminės valdžios paskirtį.

27. Pareiškėjo teigimu, Komisijos veiksmuose yra akivaizdus nenoras veikti taip, kaip numato teisės aktai ir atlikti visus veiksmus, kurie buvo nurodyti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1290-428/2018. Teismui priėmus ginčijamą sprendimą, buvo nepagrįstai paliktas galioti Komisijos sprendimas, vietoje to, kad Komisija būtų įpareigota laikytis teisės aktų reikalavimų. Šiuo aspektu nepagrįsta ir teismo išvada, kad panaikinus Komisijos 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ginčas tarp šalių gali būti nagrinėjamas neapibrėžtą skaičių kartų.

28. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija, spręsdama pareiškėjo prašymą, teikė privilegijas vietiniams ūkininkams, be jokių pagrįstų motyvų atmesdama ir net nebandydama spręsti naujai atsikrausčiusio pareiškėjo prašymo. Tokiu būdu Komisija diskriminavo pareiškėją dėl veiklos rūšies (jis nėra ūkininkas) ir gyvenamosios vietos (jis Savivaldybės gyventoju tapo tik nuo 2010 metų). Tokią Komisijos poziciją patvirtino ir jos atstovas 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdyje akcentavęs, jog pareiškėjas nėra „vietinis“, tuo tarpu ūkininkai šioje vietovėje ilgai gyvena ir iki pareiškėjo atsikraustymo niekas pretenzijų dėl saugumo nereiškė. Argumentas, kad anksčiau kiti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai negynė savo teisių teisme, nesuteikia teisinio pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo vertinimu, priimant skundžiamą Komisijos sprendimą, buvo pažeistas SEAKĮ 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintas eismo saugumo užtikrinimo principas. Komisija privalėjo ginti ne ūkininkų, o gyventojų, kurių sveikatai ir gyvybei kyla pavojus, interesus.

29. Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes peržengė ginčo ribas, į sprendimą įtraukdamas aplinkybių, susijusių trečiųjų suinteresuotų asmenų 2017 m. spalio 10 d. prašymų nagrinėjimu, vertinimą.

30. Pareiškėjas nurodo, kad administracinėje byloje Nr. eI-1290-428/2018, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, ginčas buvo kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko (kelio ženklo Nr. 312), todėl 2018 m. balandžio 30 d. sprendime nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje administracinėje byloje. Šioje byloje Komisijos sprendimo priėmimo procedūra, jos nepagrindus jokiais nuosekliais tyrimais, skaičiavimais, specialistų paaiškinimais ar kitais duomenimis, buvo pripažintina nenuoseklia ir nepagrista objektyviu pareiškėjo nurodytos situacijos vertinimu, todėl nėra tinkama ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ir Komisijos 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo priėmimo procedūra negali būti laikoma nuoseklia ar pagrįsta objektyviu pareiškėjo situacijos vertinimu, nes ši procedūra nebuvo grindžiama jokiais tyrimais, skaičiavimais, specialistų paaiškinimais.

31. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamame teismo sprendime išdėstyta pozicija, kuria 2018 m. kovo 29 d. organizuotą išvažiuojamąjį Komisijos posėdį, kuriame dalyvavo ir pats pareiškėjas, teismas pripažino pakankamais Komisijos veiksmais, sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl eismo saugumo priemonių diegimo Kelio atkarpoje. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis SEAKĮ 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 3 dalimi, bei atsižvelgiant į 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą, Komisija privalėjo naudotis specialistų pagalba, skaičiavimais, kurie būtų pateikę objektyvius duomenis, ar Kelyje nėra būtina riboti eismo sunkiasvorėms transporto priemonėms. Be to, Administracijos atstovė taip pat negalėjo nurodyti, jog kelių patikrinimai Savivaldybėje išvis vykdomi. Be to, vadovaujantis Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 25 punktu, esamos kelio dangos konstrukcijos būklė ir jos deformacijos priežastys yra nustatomos specialiais tyrimais. Ginčo situacijoje yra akivaizdu, jog sunkiasvorė technika gadina Kelio dangą, tačiau Administracija vengia vykdyti jai patikėtas pareigas, nesivadovauja teisės aktuose numatytomis galimybėmis specialiais tyrimais tirti Kelio dangos konstrukciją.

32. Pareiškėjas nurodo, kad teismas peržengė jam priskirtos kompetencijos ribas, t. y. pats vertindamas, ar Kelio atkarpoje reikalinga įdiegti eismo saugumo priemones, nors tokia kompetencija įstatymu priskirta savivaldybėms. Teismas nagrinėjamu atveju turėjo tikrinti Komisijos priimto administracinio akto atitiktį VAĮ reikalavimams, tačiau šią pareigą įgyvendino netinkamai.

33. Pareiškėjo vertinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tuo aspektu, jog padarė nepagrįstas išvadas dėl privažiavimo prie ūkininkų naudojamų žemės sklypų galimybės, važiavimo su sunkiasvore technika dažnumo bei saugumo Kelyje užtikrinimo, vadovaudamasis išimtinai atsakovų ir trečiųjų asmenų pozicija, neatsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus ir atmesdamas pareiškėjo iniciatyva iškviesto liudytojo G. S. paaiškinimus dėl suinteresuotumo ginant pareiškėjo poziciją bei vertindamas fotonuotraukas, kurios nebuvo vertinamos administracinėje byloje Nr. eI-1290-428/2018. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą – atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimams pagrįsti jokie papildomi duomenys nebuvo reikalingi, o pareiškėjas savo paaiškinimus privalėjo grįsti kitomis papildomomis įrodinėjimo priemonėmis.

34. Pareiškėjas pažymi, kad nėra aišku, kokių fotonuotraukų pagrindu teismas padarė išvadą, kad Kelio plotis yra pakankamas pravažiuoti transporto priemonėms. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. Keliu nėra jokių galimybių prasilenkti sunkiasvorei technikai su lengvuoju automobiliu. Be to, ne teismo pareiga yra vertinti, ar ginčo Kelyje yra būtina diegti eismo saugumo priemones. Juolab, kad teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių

o duomenų (specialistų išvadų, audito rezultatų), kurie būtų leidę padaryti pagrįstas išvadas. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismų praktikoje aplinkybė, kad kelias yra siauras, be šaligatvių, jame sunku prasilenkti transporto priemonėms, pripažintina leidžiančia daryti išvadą, jog tokiu atveju sunkiasvorių automobilių eismas kelia pavojų eismo saugumui.

35. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, vertindamas patekimo prie Kelio atkarpoje įrengtos stoginės galimybę, nepagrįstai gynė neteisėtai pastatyto statinio (stoginės) savininkų interesus.

Šalies argumentai

36. Pareiškėjo teigimu, teismo nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjo namų valdos žemės sklypas nesiriboja su Keliu, nepaneigia pareiškėjo teisės, kaip ir visų (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų teisės reikalauti įdiegti eismo saugumo priemones Kelyje.

Atsiliepimas

37. Atsakovai Administracija ir Komisija atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

38. Atsakovai, vadovaudamiesi pirmosios instancijos teismui nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pritardami skundžiamo teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, dėl apeliacinio skundo argumentų papildomai akcentuoja, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl Kelyje važiuojančios sunkiasvorės technikos sukeliamos grėsmės ir pavojaus nepatvirtino pareiškėjo iniciatyva kviestas liudytojas ir kiti teismo posėdyje apklausti bylos dalyviai. Keliu naudojasi 4 gyvenamųjų sodybų gyventojai ir ūkininkai, kuriems tai yra pagrindinis privažiavimas prie savo žemės. Pareiškėjo pateiktuose nuotraukose užfiksuota Kelio dalis, kuri veda į laukus ir pareiškėjas ja nevažinėja. Atsakovai laikosi pozicijos, kad Komisija, įgyvendindama jai suteiktas teises, išanalizavusi ginčo situaciją vietoje ir visų suinteresuotų asmenų paaiškinimus, priėmė sprendimą pagal suteiktas funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

39. Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl sunkiasvorių ir (ar) didelių gabaritų transporto priemonių eismą ribojančių kelio ženklų įrengimo vietinės reikšmės kelyje.

40. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Todėl teismas nevertins ginčijamo akto ekonominio, socialinio tikslingumo klausimų.

42. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (1 punktas), o įstatymų nustatytais atvejais – pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (2 punktas). ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Iš šių teisės normų seka, kad viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

43. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra fizinis asmuo ir neturi teisės ginti viešąjį interesą eismo saugumo srityje, todėl teismas nenagrinės jo argumentų, susijusių su viešuoju interesu eismo saugumo srityje, t. y., kad sunkiasvorė technika gadina kelią, kuris priklauso savivaldybei, kad šalia kelio neįmanoma eiti kaimo žmonėms, mažamečiai kaimo vaikai dažnai bėgioja kiemuose bei per kelią ir kt.

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Taigi, pareiškėjas, siekiantis palankaus teismo sprendimo, turi įrodyti, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti.

45. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nenori, kad keliu, esančiu greta jo sklypo, važinėtų sunkiasvorė žemės ūkio technika. Bet iš pareiškėjo teisinių argumentų nėra aišku, kokią konkrečią subjektinę teisę ir kokiame įstatyme numatytą, jis gina. Iš apelianto argumentų sektų, kad jam nėra saugu, jis negali važiuoti lengvuoju automobiliu keliu važiuojant sunkiasvorei žemės ūkio technikai. Teismas vertina, kad bylos medžiaga šių teiginių nepatvirtina. Byloje nustatyta, kad ginčo kelyje yra itin mažas eismo intensyvumas ir retai apgyvendinta vietovė. Iš pridėtų nuotraukų neseka, kad keliu pavojinga naudotis pareiškėjui ar jis negalėtų nuolat prasilenkti su sunkiasvore žemės ūkio technika.

46. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo Kelyje papildomos saugumo priemonės nereikalingos, Kelio atkarpa iki įvažiavimo į kelią, vedanti į pareiškėjo sodybą, yra pakankamo pločio, ir transporto priemonės negali trukdyti pravažiuoti viena kitai, yra nepaneigta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ginčo Keliu važiuojant sunkiasvorei žemės ūkio technikai.

47. Ginčijamas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. E5K-18/09/05-7 nėra tobulas turinio ir formos požiūriu, tačiau iš jo yra aiškūs jo priėmimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad iš esmės būtų pažeisti VAĮ 3 ar 8 straipsnių reikalavimai.

48. Apeliantas teigia, kad Komisija, spręsdama pareiškėjo prašymą, akivaizdžiai teikė privilegijas vietiniams ūkininkams, jis buvo diskriminuojamas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad diskriminacijos faktas neįrodytas. Ginčijamu sprendimu tinkamai suderinti įvairių asmenų interesai.

49. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

50. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius