- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-28
- Bylos Nr.
- 2-602/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- V. Z.
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1756-578/2008, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. Z. patikslintą ir papildytą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai ,,PZU Lietuva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. Z. 2008 m. kovo 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, prašydama priteisti iš atsakovo 110 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus ieškovė kildino iš neteisėto atleidimo iš darbo, pripažinto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2006, dėl kurio, ieškovės teigimu, ji patyrė garbės bei orumo pažeidimą, didelę neturtinę žalą. Ieškinys 2008 m. kovo 28 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas, atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį.
Ieškovė 2008 m. birželio 4 d. pateikė teismui patikslintą ir papildytą ieškinį, kuriuo prašė: 1) sprendime patikslinti, kad ieškovės darbo sutartis su atsakovu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nutraukta nuo 2006 m. gegužės 31 d.; 2) Papildomai priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 17 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. (3 394,04 Lt); 3) Papildomai priteisti iš atsakovo delspinigių po 0,06 procento už kiekvieną kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų nuo 2006 m. birželio 8 d. iki bylos iškėlimo teisme (1 297, 22 Lt); 4) Sprendime patikslinti, kad UAB „NORD/LB draudimo“, bendrovės kanceliarijoje neregistruotas, padalinio vadovo įsakymas Nr. 975, teiktas Kauno miesto apylinkės teismui, negalioja nuo parašymo momento ir jį panaikinti; 5) Sprendime patikslinti, kad A. N. tarnybiniai pranešimai atsakovui Nr.352 (2004-06-16) ir Nr.380 (2004-07-07), kaip įsakymo Nr. 975 pagrindas, negalioja nuo parašymo momento ir juos panaikinti; 6) Sprendime patikslinti, kad atsakovo teikta, bendrovės kanceliarijoje neregistruota, D. G. kompiuterinė informacija KMAT panaikinama; 7) Priteisti ieškovei iš atsakovo 110 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 8) Priteisti ieškovei iš atsakovo 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ir papildytą ieškinį. Teismas nurodė, kad patikslintu ir papildytu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimus, susijusius su darbo teisiniais santykiais, kurie, teismo nuomone, nėra tarpusavyje susiję su pradiniame ieškinyje pareikštais reikalavimais dėl garbės ir orumo pažeidimo. Teismas sprendė, kad papildomus ieškovės reikalavimus tikslingiau nagrinėti skyrium ir, atsižvelgdamas į tai, kad papildomų reikalavimų suma yra mažesnė nei 100 000 Lt, o apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000 Lt, nurodė, jog atskirą ieškinį su patikslintame ir papildytame ieškinyje 1 - 6 punktuose nurodytais reikalavimais ieškovė turėtų reikšti Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (CPK 26 str. 1 d., 29 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. Z. prašo panaikinti minėtą teismo nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Visi ieškovės reikalavimai yra kildinami iš vienintelio ir to paties neteisėto fakto – neteisėto atleidimo iš darbo, kuris turi tiesioginį susietumą su visišku žalos atlyginimo principu (Konstitucijos 30 str. 2 d., CK 6.251, 6.263, 6.288 str.). Papildomais reikalavimais ieškovė prašo teismo sprendimu panaikinti tas aplinkybes, kurios sukėlė jai fizinį skausmą, dvasinius pergyvenimus, dėl ko ji prarado saugumo jausmą, tai yra prašo raštu patvirtinti/išaiškinti šias sąvokas, remiantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje bylioje Nr. 3K-3-344/2006. Ieškovės teigimu, ji reikalauja neturtinės žalos ir, atstatant skriaudą, prašo priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei delspinigius. Ieškovės nuomone, nėra jokio tikslingumo papildomus jos reikalavimus nagrinėti atskirai. Teismo nutartis pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmąją dalį, kurioje nurodyta viena iš pagrindinių teisių – teisė į bylos išnagrinėjimą teisme per protingą terminą. Teismas nepagrįstai taikė CPK 136 straipsnio antrąją dalį ir 137 straipsnio antrosios dalies 2 punktą, o taip pat be pagrindo netaikė CPK 136 straipsnio pirmosios dalies nuostatų, todėl nebuvo tinkamo proceso.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės patikslintame ieškinyje pateikti reikalavimai nėra susiję su pradiniame ieškinyje pateiktais reikalavimais. Be to, ieškovės papildyti nauji reikalavimai neturėtų būti nagrinėjami, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame minėti reikalavimai buvo nagrinėjami.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip žinoma, Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši įtvirtinta teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes ši teisė yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Be to, sprendžiant įvairius civilinio proceso klausimus bei siekiant kuo efektyviau išspręsti tarp šalių kilusius ginčus ir atstatyti jų pažeistas teises, turi būti atsižvelgiama ir į proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus, pagal kuriuos teismas privalo imtis visų CPK numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, turi užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.). Todėl per šią prizmę turi būti aiškinamas bei taikomas ir CPK 136 straipsnis, kuriame aptariama ieškovo ir bylą nagrinėjančio teismo teisės sujungti ar išskirti kelis ieškinio reikalavimus.
Paminėto CPK 136 straipsnio antra dalis numato teismo teisę išskirti kelis reikalavimus į atskirą bylą. Tam, kad teismas galėtų pasinaudoti šia teise turi būti kelios sąlygos: pirma, ieškinio dalyką turi sudaryti keli reikalavimai, antra, teismas turi pripažinti esant tikslingiau juos nagrinėti skyrium. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti papildytą ir patikslintą ieškinį, teisingai taikė šią teisės normą (CPK 185 str.).
Pirma, kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, yra abi būtinos sąlygos ieškinio reikalavimams išskirti. Tai yra pirminiame ieškinyje buvo keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtai atleidus ieškovę iš darbo, atlyginimo. Taigi yra keliamas klausimas dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo bei jos dydžio. Tuo tarpu patikslintame bei papildytame ieškinyje keliami taip pat ir kiti reikalavimai: patikslinti, kad ieškovės darbo sutartis su atsakovu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nutraukta nuo 2006 m. gegužės 31 d.; papildomai priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį; papildomai priteisti iš atsakovo delspinigių; sprendime patikslinti, kad UAB „NORD/LB draudimo“ padalinio vadovo įsakymas Nr. 975 negalioja nuo parašymo momento ir jį panaikinti; sprendime patikslinti, kad A. N. tarnybiniai pranešimai atsakovui Nr.352 (2004-06-16) ir Nr.380 (2004-07-07), kaip įsakymo Nr. 975 pagrindas, negalioja nuo parašymo momento ir juos panaikinti; sprendime patikslinti, kad atsakovo teikta, bendrovės kanceliarijoje neregistruota, D. G. kompiuterinė informacija KMAT panaikinama. Taigi papildomai keliami nauji reikalavimai nėra susiję su atsakovo civiline atsakomybe, o tiesiog keliamas klausimas dėl tam tikrų dokumentų ar jų dalių neteisėtumo bei prašoma juos panaikinti, koreguoti ir pan.. Iš esmės tokie nauji reikalavimai sudaro naują ieškinio dalyką.
Antra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, papildomai reiškiamus reikalavimus yra tikslingiau nagrinėti atskiroje byloje. Neteisėtų atsakovo veiksmų buvimas, tai yra neteisėtas atleidimas iš darbo, kaip minėta, jau yra konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Dėl to, nagrinėjant pirminį ieškinį, turi būti sprendžiamas klausiamas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu patikslintame ieškinyje keliami reikalavimai susiję su tam tikrų atsakovo (jo darbuotojų) neteisėtų veiksmų pripažinimu, priimtų sprendimų turinio keitimu ir pan. Be to, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė atsakovas, sprendžiant klausimą dėl patikslintų reikalavimų, taip pat turės būti įvertintas ir tų reikalavimų bei jau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje konstatuotų aplinkybių santykis.
Esant tokiems skirtingiems reikalavimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad tikslingiau šiuos reikalavimus nagrinėti atskirose bylose. Tokia teismo išvada atitinka ir paminėtus proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus. Pažymėtina ir tai, kad patikslinto ieškinio priėmimas pažeistų nurodytus principus dar ir dėl to, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, pradinis ieškinys buvo pateiktas dar 2008 m. kovo 18 d. Atsakovas 2008 m. gegužės 6 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Ieškovė 2008 m. birželio 9 d. pateikė dubliką, o teismas nustatė atsakovui terminą pateikti tripliką. Taigi bylos parengimas nagrinėjimui teisme jau yra pažengęs toli į priekį. Tuo tarpu patikslintas ieškinys teismui pateiktas tik 2008 m. birželio 4 d. Tuo atveju, jeigu jis būtų priimtas, toks pasirengimo bylos nagrinėjimui procesas turėtų būti pradėtas praktiškai vėl iš pradžių, o tai, esant tokio skirtingo pobūdžio reikalavimams, nepagrįstai užtęstų bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės teiginys, kad teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmąją dalį ar CPK nuostatas.
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, o nustatęs, jog nauji reikalavimai nėra teismingi apygardos teismui, nurodė, jog jie galėtų būti reiškiami apylinkės teismui atskiroje civilinėje byloje. Taigi teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.