Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. B. ir atsakovės E. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme priimtas nagrinėjimui ieškovo E. B. ieškinys atsakovei E. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. K., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, t. y., teismo sprendimu ar nutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 140 str. 3 d. šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje bei bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Pažymėtina, jog taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Šios bylos ypatumas yra tas, kad ginčas yra kilęs dėl tėvystės nuginčijimo, todėl klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus tuo aspektu, ar tokia sutartis nepažeidžia paties vaiko psichologinės gerovės.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės įregistruota (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (7 b. l.). Šiuo metu Pakruojo rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo Nr. e2-12-744/2017, kuri nėra išnagrinėta. E. B. ir E. B. gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. B., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. B.. Vaiko N. B. gimimo liudijime ieškovas įrašytas jo tėvu (8 b. l.). Ieškovas sužinojo, jog nėra N. B. tėvas, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovė teismo posėdžio metu tai patvirtino, nurodė, jog vaiko tėvas yra kitas asmuo – E. K., gyv. (duomenys neskelbtini), nes ji nuo 2010 m. gegužės pradžios su sutuoktiniu nepalaikė artimų santykių, buvo išėjusi iš namų, gal tris mėnesius su ieškovu negyveno, bendro ūkio nevedė, o gyveno su kitu vyru, su kuriuo palaikė artimus santykius. Susitaikiusi su sutuoktiniu, grįžo pas jį gyventi jau besilaukdama sūnaus N. nuo kito vyro.

Taigi dėl nurodytų aplinkybių ir išanalizavus taikos sutarties sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis neprieštarauja šalių interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d.), atitinka vaiko interesus, nes vaikas turi teisę žinoti ir pažinti savo biologinį tėvą, į tai, kad byloje nenustatyta kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti teismo patvirtinta, paskirtas teismo posėdis atšauktinas, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina, įpareigojant vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Pakruojo rajono CMS pakeisti duomenis apie vaiko tėvą gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) bei vaiko gimimo liudijime.

CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Ieškovui grąžintini 75 procentai sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio – 31,00 Eur (LR CPK 87 str. 2 d.). Atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleista, nes jai apmokama 100 procentų valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (29 b. l.), yra pateikta pažyma apie išlaidas už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (43 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas - šalys proceso metu siekė ir baigė bylą taikos sutartimi, teismas bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 96 str. 5 d.).

Šalims išaiškintina, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 294 str. 2 d.).

Išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983-6.985 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str., 94 str., 96 str., 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p., 294-295 str., teismas

nutaria:

2017-02-20 9.00 val. teismo posėdį atšaukti.

patvirtinti ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 11 d. pasirašytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

Šalys pripažįsta, kad ieškovas E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nėra atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), sūnaus N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. B. nėra jo sūnus.Atsakovė E. B. neprašo šioje byloje taikyti ieškininės senaties terminą.Šalys konstatuoja, kad joms yra žinomos šios sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 5 p. ir 294 str. 2 d., t.y. joms žinoma, kad teismui patvirtinus šią sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą ir kad teismo patvirtinta ši sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai.Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir Šiaulių apylinkės teisme patvirtinimo datos, ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos.Įvykdžius visus sutarties įsipareigojimus, šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės.Sutartis surašyta 3 (trim) egzemplioriais, iš kurių vieną gauna ieškovas E. B., antrą - atsakovė E. B., trečias pateikiamas teismui į civilinę bylą.

Civilinę bylą Nr. 2-536-907/2017 nutraukti.

Grąžinti ieškovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 procentus žyminio mokesčio už ieškinį – 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą, 00 euro centų), sumokėto 2016-10-24 kasos pajamų orderiu Nr. U201600121429431 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši nutartis civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko gimimo įrašą ir vaiko gimimo liudijimą: panaikinti duomenis apie tėvą E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) bei vaiko gimimo liudijime.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, šią nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Pakruojo rajono Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nuginčijimui įregistruoti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.