Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. K. ir jo atstovui adv. V. F., atsakovei K. D., Institucijos, duodančios išvadą byloje atstovui Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei K. D. dėl tėvystės nuginčijimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadai byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - VVTAĮT),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ilgainiui jo ir atsakovės santykiai ėmė blogėti, atsirado nesutarimų ir maždaug nuo 2014 metų pradžios mes ėmėme gyventi atskirai. Atsakovė inicijavo santuokos nutraukimą bendru sutarimu ir 2015 m. liepos 21 dienos Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas jų prašymas dėl santuokos nutraukimo ir patvirtintas susitarimas dėl santuokos nutraukimo teisiniu pasekmių. Prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį pasirašiau būdamas gana gilioje depresijoje, nes tuo metu atsakovė jau gyveno su kitu vyriškiu, o ieškovas jautėsi atstumtas ir išgyveno dėl šeimos iširimo. Teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismo sprendimas gana greitai įsiteisėjo.

Pergalvodamas savo ir atsakovės santykius ieškovas pabandė atgaminti jų pradžią ir eigą. Su ja susipažino atsitiktinai šokių metu. Tai įvyko 2007 m. rugpjūčio mėnesį, datos tiksliai nepamena. Tuo metu ji gyveno su seneliais, nes su tėvais nesutarė. Jie turėjo intymių santykių ir po kurio laiko ji pranešė, kad laukiasi. Kai nėštumas pasidarė akivaizdus - nutarė, kad reikia įforminti santuoką. Kaip minėjo - pragyvenus keletą metų ir pablogėjus jų santykiams ji užsiminė, kad ieškovas nėra E. tėvas. Tuo metu į šiuos žodžius jis nekreipė dėmesio, nes manė, kad taip siekiama jį įskaudinti. Kai kurios abejonės atsirado tuomet, kai atsakovė ėmė gyventi su kitu, bet santuoka dar nebuvo nutraukta, tačiau tokias mintis vijo šalin. Šiuo metu kilo pakankamai rimta abejonė, nes apskaičiavus jų pirmųjų santykių pradžią ir vaiko gimimo datą padarė išvadą, kad atsakovė dar iki jų pažinties pradžios galėjo pastoti nuo kito, o jam sumeluoti. Vadinasi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad išlaiko ne savo vaiką, o vaikas nieko nežino apie savo biologinį tėvą.

Ieškovas nemato kito būdo patikrinti ar teisėtai yra pasielgusi atsakovė, kaip tik kreiptis teisminės gynybos. Šiuo ieškiniu gina ne tik savo teises ir teisėtus interesus, tačiau ir vaiko teises. Vienintelis būdas, kuris padėtų neginčijamai nustatyti atsakovės veiksmų teisėtumą ankščiau nurodyta prasme, yra DNR tyrimas. Mano, kad jis turėtų būti atliktas tuo atveju, jei atsakovė manys, jog jo ieškinys yra nepagrįstas.

Ankščiau išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia ieškovui teigti, kad įrašas tėvu E. K. gimimo liudijime bei jo gimimo (civilinės būklės akto) įraše yra neatitinkantis tikrovės Jis pažeidžia vaiko teisę žinoti savo tikrąjį tėvą ir būti jo išlaikomam, todėl turėtų būti panaikintas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CK 3.149-151 str., ieškovas teismo prašė:

Pripažinti negaliojančiu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2008-06-19 gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) bei analogišką įrašą E. K.| a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime dalyje dėl skirsnio ,,Tėvas“, kur įrašyti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, asmens duomenys.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Su ieškovo nurodytomis santuokos sudarymo aplinkybėmis sutinku. Po santuokos sudarymo pastebėjau, kad jų požiūris į bendrą gyvenimą yra gan skirtingas, ieškovas mėgsta išgėrinėti. Ieškovas teigia, kad santuoka buvo nutraukta ėmus blogėti jų tarpusavio santykiams, atsiradus nesutarimams. Nors santuoką ir nutraukė bendru sutarimu, tačiau tikroji priežastis buvo ta, kad ieškovas nesaikingai vartojo alkoholį, ieškovo potraukį alkoholiui ji pastebėjo tuoj po vestuvių, tačiau ilgainiui alkoholio vartojimas darėsi vis dažnesnis, ieškovas darydavosi labai agresyvus, dažnai smurtaudavo prieš atsakovę.

Jau prieš santuokos nutraukimą buvo informavusi ieškovą, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau ieškovas į tuos jos žodžius nekreipė dėmesio. Santuoką nutraukė bendru sutarimu ir ieškovas sutiko su visomis santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje surašytomis sąlygomis, išlaikymas vaikui, E. K., buvo nustatytas tik po 70 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau ieškovas niekada nėra teikęs vaikui išlaikymo, niekada vaiku nesidomėjo, nedalyvavo jo auklėjime.

Nutraukus santuoką su ieškovu, atsakovė ištekėjo už T. D.. Dabartinis jos vyras kartu su ja augina jos sūnų E. K., myli ir juo rūpinasi, nori vaiką įsivaikinti. Sūnus E. taip pat yra prisirišęs prie T. D. ir nori, kad Tomas būtų jo tėvu. Vaikas yra ne kartą klausęs kodėl jo pavardė yra skirtinga nei mažojo broliuko ir motinos.

Norėdama susitarti gražiuoju, kad R. K. sutiktų duoti sutikimą E. įsivaikinimui, kalbėjosi su juo ir prašė šį klausimą išspręsti gražiuoju. Tuo metu R. K. nesutiko, sakydamas, kad „tai yra jo vaikas ir iš principo nesutiks, kad vaikas būtų įsivaikintas“. Ieškovas niekada sūnumi nesirūpino ir neteikė jam jokio išlaikymo, todėl ji kreipėsi į antstolius dėl vaiko išlaikymo išieškojimo. Tik po kreipimosi į antstolius R. K. nusprendė atsisakyti vaiko tėvystės paduodamas ieškinį teismui.

Šiuo metu atsakovė gyvena santuokoje su T. D., kartu augina bendrą sūnų, o E. K. jos vyrą taip pat vadina tėvu. E. K. yra informuotas, kas yra biologinis jo tėvas, tačiau to žmogaus sūnus beveik nepažįstą, su juo nebendrauja. Kad vaikas neliktų be tėvo - tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę, tačiau vaiko biologinis tėvas neturi ketinimų pripažinti nepilnamečio vaiko tėvystę. Nuginčijus ieškovo tėvystę, galima būtų spręsti įvaikinimo klausimą, taip būtų užtikrintos vaiko teisės, nes vaikas jaučiasi nejaukiai, jog turi kitą pavardę nei vaiko motina.

Nagrinėjant vaiko teisę žinoti savo tėvus, turi būti atsižvelgiama į pačią tėvystės sampratą ir jos santykį su teisiniu tėvo statusu. Asmenų pripažinimas vaiko tėvu gali priklausyti nuo skirtingų tėvystės vaidmens aspektų. Todėl tėvystė gali būti suprantama kaip biologinė ir kaip socialinė kategorija. Biologinis tėvystės pripažinimas grindžiamas naujausiais medicinos mokslo laimėjimais ir tai nepakeitė to, kad žmogaus reprodukcijai yra būtini dviejų skirtingų lyčių žmonių genetiniai komponentai. Kita vertus, vis ryškiau pastebimas tėvystės kaip socialinio fenomeno, suvokimo poveikis įstatymų leidėjui bei teismų praktikai.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Atsakovė informuoja teismą, jog bylos per advokatą neves. Remdamasi išdėstytais argumentais, atsakovė teismo prašė:

1. Pripažinti, kad R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko E. K. a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas išduotas Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2008-06-19 akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Atsakovė savo atskirtimams pagrįsti pateikė teismui į bylą trečiojo asmens (materialine prasme) 2018-11-28 pranešimą, kuriame jis sutinka ir nori būti E. K. tėvu.

VVTAĮT veikianti per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad informacijos apie netinkamą ieškovo vaiko priežiūrą Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs.

Skyriaus duomenimis atsakovė turi dar vieną mažametį vaiką. Skyrius informacijos apie netinkamą atsakovės vaikų priežiūrą nėra gavęs.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės, emocinius ir socialinius ryšius bei jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, LR CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

LR CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais.

Manome, kad, jei atsakovė nesutiks dėl tėvystės nuginčijimo, tikslinga paskirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti.

Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 str. 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

VVTAĮT atstovas teismo posėdžio metu pakartojo išvados argumentus ir prašė teismo ieškovės tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai (LR CK 3. 140 str. 1 d., 3. 149 str. 1 d., 3. 150 str. 1 d., 3. 151 str., 1 d., 3. 286 str. 1 d.).

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas R. K. ir atsakovė K. D. (buv. K.) dar (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoka, kuri apskaityta Šiaulių raj. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 37 (7 b. l.). Jų santuokos metu (duomenys neskelbtini)gimė sūnus E. K. (2 b. l.). Buvę sutuoktiniai R. K. ir K. D. (buv. K.) santuoką nutraukė 2015-08-21 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-21 teismo sprendimą (7 b. l.). Savo laiku buvę sutuoktiniai santuoką sudarė kuomet atsakovė laukėsi vaiko, o iki jos pastojimo momento, jie kartu nebegyveno, santykius palaikė nereguliariai ir nevedė bendro ūkio (1-3 b. l.). Dar iki santuokos nutraukimo jie pradėjo gyventi skyrium. Trečiasis asmuo (materialine prasme) T. D. ir atsakovė K. D. bendrą gyvenimą pradėjo nuo 2014 metų, ką patvirtina atsakovės paaiškinimai, bei bendra šių asmenų gyvenamoji vieta. Atsakovės K. D. (buv. K.) (duomenys neskelbtini)pagimdyto vyriškos lyties kūdikio E. tėvu, vadovaujantis LR CK 3.140 str. 1 d. nuostata, jeigu vaikas gimsta susituokusiai motinai, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Todėl 2008-06-19 išduotame vaiko E. K. vardu gimimo įraše, vaiko gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše jo tėvu yra įrašytas ieškovas R. K. (2 b. l.). Nors atsakovė nenurodė, kas yra biologinis vaiko tėvas, tačiau trečiasis asmuo T. D., kuris su atsakove K. D. gyvena santuokoje ir kartu augina bendrą vaiką, norėtų įteisinti savo tėvystę atsakovės sūnui E., kuriuo jis rūpinasi, gyvena kartu su vaiko motina, bendrai vaiką auklėja, prisideda prie jo išlaikymo.

LR CK 3.150 str. 1 d. numato, jog nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Iš UAB ,,UNGE“ 2019-01-18 ekspertizės akto Nr. 0029/19 išvados matyti, kad R. K. nėra E. K. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys (63-66 b. l.). Teismo posėdžio metu atsakovė irgi patvirtino, kad ieškovas nėra jos vaiko E. biologinis tėvas. Esant DNR ekspertizės išvadai, kad ieškovas R. K. nėra vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o atsakovei K. D. dėl to nereiškiant prieštaravimo, darytina išvada, jog duomenys vaiko gimimo įraše ir jo pagrindu išduotame gimimo liudijime neatitinka tikrosios biologinės vaiko kilmės ir nustatytina, jog ieškovas, nėra E. K., tėvas.

Trečiasis asmuo T. D., ieškovui nuginčijus tėvystę vaikui E. K., turės teisę pradėti vaiko įvaikinimo procedūrą, kadangi gyvena santuokoje su atsakove ir augina bendrą vaiką, bei rūpinasi atsakovės sūnumi E.

Esant trečiojo asmens T. D. norui įsivaikinti sutuoktinės sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), o ieškovui R. K. nesant vaiko tėvu ką patvirtina ekspertizės akto išvada, darytina teisinė išvada, jog duomenys vaiko gimimo įraše ir jo pagrindu išduotame gimimo liudijime neatitinka tikrosios biologinės vaiko kilmės ir nustatytina, jog ieškovas R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Įvertinus byloje pateiktų ir įvertintų įrodymų visumą, yra pakankamas teisinis ir medicininis pagrindas pripažinti esant nustatytu, kad ieškovas R. K. negali būti E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, todėl vaiko gimimo įrašo ir jo pagrindu išduoto gimimo liudijimo dalis, kurioje E. K. tėvu įrašytas ieškovas R. K., naikinama.

Kadangi ieškovui šioje civilinėje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (8-9, 67-69 b. l.), tai šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės, nes ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 88 str. 1 d. 1, 6 p.). Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir jų patvirtinimui pateiktus argumentus, savo iniciatyva nustato sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymą dėl valstybei priteistos sumos išieškojimo iš atsakovės (CPK 271 str.). Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad atsakovė kol kas negali sumokėti iš karto visos teismo priteistos sumos (27, 29, 32-39 b. l.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atsakovei tenkinti visiškai.

1. Panaikinti Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2008-06-19 gimimo metrikų knygos gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, ir jo pagrindu išduotame gimimo liudijime, kuriuose E. K., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini)), tėvu įrašytas R. K., (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis).

2. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovės K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas 557,97 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 97 ct) už advokato teisines paslaugas ieškovei pagal VGTPT Šiaulių skyriaus 2018-11-07 sprendimą ir 2019-04-01 pažymą išlaidoms, įskaitant už ekspertizę, atlyginti.

2.1. Valstybei iš atsakovės K. D. teismo priteistą 557,97 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 97 ct) skolos išieškojimą, išdėstyti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant keturis kalendorinius mėnesius mokėti po 111,59 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 59 ct), o penktą kalendorinį mėnesį sumokant 111,61 Eur. Kiekvieno kalendorinio mėnesio sumą turi būti sumokėta per 30 kalendorinių dienų terminą.

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovės K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,32 Eur pašto išlaidų atlyginimui, iš viso: 103,32 Eur (vieną šimtą tris eurus 32 ct).

4. Sprendimo kopiją, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo, išsiųsti Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.