- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- N-575-1942-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. liepos 6 d. surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. liepos 6 d., 23³⁵ val. Panevėžio rajone, kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 18 kilometre vairavo transporto priemonę Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,01 prom.). Šiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 25 d. nutarimu pripažino V. K. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 3000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga bei jo prisipažinimu. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino jo nuoširdų gailestį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skiriant nuobaudą teismas taip pat atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad pažeidėjas išlaiko dvi nepilnametes dukras, jo darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30¹ straipsnį ir V. K. skyrė sankcijoje numatytos baudos maksimumą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
III.
Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. liepos 25 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Institucijos nuomone ATPK 30¹ straipsnis pritaikytas ir paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda nepagrįstai, todėl šis nutarimas ir yra naikintinas. Apeliantas nurodo, jog minėto straipsnio taikymas nebuvo galimas, kadangi teismas nenustatė jokių išskirtinių, ypatingai pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl ko būtų galima paskirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas.
Atsiliepimas
V. K. , nesutikdamas su Institucijos pateiktu apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano, kad teismo nutarimu ATPK 30¹ straipsnis pritaikytas ir paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda yra pagrįstai, todėl šis nutarimas nėra naikintinas. Pažeidėjas nurodo, kad jo veikoje nebuvo jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o tik lengvinančios tokios kaip nuoširdus gailestis ir būtinasis reikalingumas (jam reikėjo parvežti draugus). V. K. taip pat teigia, kad jo atsakomybę švelnina tai, jog teisės pažeidimą jis padarė netyčia, yra išklausęs paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus organizmui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu V. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, Institucija teigia, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (net 2,01 prom.), tuo padarydamas vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje. Būdamas tokios būklės jis neabejotinai jautė, jog yra neblaivus ir vairuodamas transporto priemonę kėlė labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pirmosios instancijos teismo vertinta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalinga darbui, užtikrinant šeimai pragyvenimo šaltinį, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Asmuo, juo labiau žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbe, dar prieš darydamas pažeidimą, galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimųjų ratui dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad teisės pažeidimą padarė pažeisdamas būtinojo reikalingumo sąlygas (ATPK 31 str. 1 d. 5 p.), tačiau tai, kad apeliantas norėjo parvežti draugus, nėra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Minėta aplinkybė nesudaro būtinojo reikalingumo situacijos, kaip ji apibrėžta ATPK 17 straipsnyje.
Tai, kad V. K. išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus organizmui, bei tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šios aplinkybės nėra išskirtinės, ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Tačiau į jas teismas gali atsižvelgi individualizuodamas skiriamą nuobaudą ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.