- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-1877-775/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui dėl duomenų ir dokumento išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrių (toliau – atsakovas, skyrius) per 20 dienų pateikti šiuos duomenis: 2024 m. gegužės 13 d. prašymo, kurio pagrindu skyriaus vedėjo 2024 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. VVŠ-71-(10.6) „Dėl komisijos sudarymo ir jos veiklos“ buvo sudaryta komisija bei vykdytas tyrimas (duomenys neskelbtini) mokykloje-darželyje dėl galimo pinigų rinkimo, turinį bei prašymą padavusio asmens duomenis apibrėžiančią/ atskleidžiančią informaciją; 2024 m. gegužės 13 d. prašymo, kurio pagrindu skyriaus vedėjo 2024 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. VVŠ-71-(10.6) „Dėl komisijos sudarymo ir jos veiklos“ buvo sudaryta komisija bei vykdytas tyrimas (duomenys neskelbtini) mokykloje-darželyje dėl galimo pinigų rinkimo, kopiją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Išaiškino, kad ieškovė turi teisę su skundu atsakovui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodo, kad jai buvo ir yra reikalinga gauti duomenis minėtus duomenis (žr. 1 punktą). Šiuo tikslu ieškovė kreipėsi į atsakovą, tačiau 2024 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas duomenis pateikti atsisakė bei nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog advokato S. K. kontora savo prašyme nepateikė asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos, kuria ji grindžia savo teisę gauti prašomus duomenis, ir nepagrindė prašymo proporcingumo, prašymas negali būti tenkinamas. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 7 d. atsakovui pateikė pakartotinį prašymą pateikti minėtą informaciją, tačiau atsakovas 2024 m. rugpjūčio 1 d. raštu taip pat atsisakė tenkinti jos prašymą.
4. Ieškovė su minėtais atsakovo atsakymais nesutinka, todėl kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, reikalaudama įpareigoti skyrių pateikti nurodytus duomenis (žr. 1 punktą).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ginčą kildina iš viešojo administravimo subjekto – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus – veiksmų, t. y. atsakymų į jos prašymus pateikti aukščiau aptartus duomenis. Ieškovė, teigdama apie atsakovo atsisakymo pateikti duomenis nepagrįstumą bei, atitinkamai, reikalaudama teismo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (pateikti duomenis), ginčą kildina iš viešojo administravimo srityje susiklosčiusių santykių, kuriuose atsakovas veikia kaip viešojo administravimo subjektas, o ne iš šalis siejančių civilinių teisinių santykių. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis, tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme.
6. Konstatavęs, jog ieškinys nėra teismingas Alytaus apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalis), ieškinį teismas atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), išaiškinęs ieškovei, kad ji turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė I. M. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė neginčija atsakovo priimtų teisės aktų/sprendimų, o siekia gauti jai reikalingą informaciją, kuri kildinama konkrečiai iš civilinių teisinių santykių – galimo šmeižto/įžeidimo ar neatitinkančios tikrovės informacijos pateikimo bei dėl to kilusios žalos.
7.2. Apeliantė siekia įgyti duomenis bei dokumentus, kurie yra reikalingi ginant jos pažeistas teises ir teisėtus interesus bendrosios kompetencijos teisme pareiškiant ieškinį dėl garbės ir orumo pažeminimo ir (ar) teikiant pareiškimą dėl šmeižto. Be prašomų duomenų ir (ar) dokumentų tai padaryti objektyviai neįmanoma, kadangi nėra žinoma, kas tokioje byloje turėtų būti nurodomas atsakovu. Tuo atveju, jei civilinė byla dėl garbės ir orumo jau būtų nagrinėjama, duomenis bei dokumento kopiją būtų galima išreikalauti CPK 199 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. bendrosios kompetencijos teisme, klausimo papildomai nesprendžiant administraciniame teisme.
7.3. Kadangi apeliantė kreipėsi į teismą, prašydama išreikalauti duomenis ir dokumentus iš atsakovo, kaip bet kurio kito juridinio asmens, ginčo nekildindama iš atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijų pažeidimo, byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl rūšinio teismingumo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
11. Nagrinėjamu atveju, teismas atsisakė priimti ieškinį nustatęs, kad kilęs ginčas tarp šalių pagal savo pobūdį nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
12. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Rūšinis teismingumas yra bylos priskyrimas bendrosios kompetencijos ar specializuotam teismui (CPK 36 straipsnis) ir konkrečiam pirmosios instancijos teismui: rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas.
13. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Bendrosios kompetencijos teismai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių ir kitų teisinių santykių, išvardytų CPK 1 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu administraciniai teismai sprendžia administracinius ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas ginčo rūšinį teismingumą, teismas turi įvertinti ieškinyje nurodytą ginčo teisinį santykį, ieškinio dalyką ir pagrindą. Tikslus ginčo rūšinio teismingumo nustatymas svarbus jau bylos pradžioje, todėl jau ieškinio priėmimo stadijoje itin svarbu yra identifikuoti kuriam teismui – bendrosios kompetencijos ar administraciniam – priskirtinas ginčas ir ar jis pagal teismingumo taisykles nagrinėtinas būtent tame teisme, į kurį ieškovas kreipėsi.
14. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė atsakovui teikė pakartotinius prašymus, kuriais siekė iš atsakovo gauti jo turimą informaciją, galimai susijusią su apeliantės apšmeižimu/įžeidimu ar tikrovės neatitinkančia informacija.
15. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui priskiriamos viešojo administravimo subjekto kompetencijos, todėl jo veiksmams ir neveikimui, susijusiems su apeliantės reiškiamu prašymu, taikomos Lietuvos Respublikos Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo, pakeitusio Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą Nr. VIII-1524, nuostatos.
16. Minėtu įstatymu nustatytos asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką (1 straipsnio 1 punktas). Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 punktą pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, taip pat institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.
17. Nors apeliantė teigia, kad ji tiesiogiai neginčija atsakovo priimtų sprendimų (atsakymų), nurodydama, kad ji tik siekia gauti jai reikalingą informaciją įgyvendinant jos teisę ginti pažeistas teises reiškiant ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo, tačiau teikdama ieškinį bendrosios kompetencijos teismui apeliantė prašo išreikalauti iš atsakovo atitinkamus duomenis, nurodo aplinkybes dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo šiuo duomenis pateikti, kas savo esme ir yra nesutikimas su atsakovo atsisakymu pateikti apeliantei jo turimą informaciją. Taigi, apeliantė nesutinka su atsakovo išduotais raštais ir siekia to paties rezultato, t. y. juos gauti. Tai reiškia, kad jos siekiamas rezultatas – duomenų gavimas, yra tiesiogiai susijęs su atsakovo, kaip viešojo subjekto, veikimu. Įvertinęs ieškinio reikalavimus bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat apeliantės atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimai yra tiesiogiai susiję su viešojo administravimo subjekto priimtais sprendimais ir jo (ne)veikimu, todėl ginčas, remiantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis, nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl rūšinio teismingumo, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias šio klausimo reglamentavimą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.