Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1910-295/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-06-28
Bylos Nr.
1-1910-295/2016
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00063-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1910-295/2016Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00063-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.1.; 1.2.14.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. birželio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, niekur nedirbantis, teistas 2013-12-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, - areštu 90 parų, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. V., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, 2014 m. sausio 11 d., apie 19:45 val., viešoje vietoje, prie pastato, adresu Vilniuje, Kanto al. 13, turėdamas tikslą pagrobti svetimą tuną, kartu su nenustatytu asmeniu priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiojo P. P., ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajam į pakaušį, o nukentėjusiajam atsisukus, sudavė dar du smūgius ranka į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. P. viršutinį 1-o dešinės pusės ir 3-o kairės pusės dantų vainikų išnirimus su viršutinio 3-io kairės pusės danties vainiko ir jo šaknies lūžiais bei daugybiniais skeveldriniais viršutinio žandikaulio alveolės ataugos, lūžiais 11-23 dantų srityje, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po to, iš nukentėjusiojo striukės kišenės bandė ištraukti mobilaus ryšio telefoną „LG LP500 - 57,92 eurų vertės, kuris buvo su UAB „Tele 2" SIM kortele - 1,45 eurų vertės, tačiau nukentėjusiajam P. P. pasipriešinus, nenustatytas asmuo sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į veidą, o tuo metu kaltinamasis A. V. iš nukentėjusiojo džinsų galinės kišenės ištraukė 30 Lt (8,69 eurų) grynųjų pinigų, po ko kaltinamasis A. V. ir nenustatytas asmuo iš įvykio vietos pasišalino.

Tokiu būdu, kaltinamasis A. V., panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam P. P. priešintis, pagrobė svetimą - P. P. priklausantį, 68,06 eurų vertės turtą, ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam A. V. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. V. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2014 metų pradžioje, panaudojęs fizinį smurtą, iš asmens vardu P. atėmė jo turėtą mobilaus ryšio telefoną ir iš kelnių kišenės ištraukė nedidelį kiekį grynųjų pinigų, tačiau iš pradžių sumanymo pagrobti svetimą turtą jis neturėjo, o tik norėjo parduoti P. mobilaus ryšio telefoną, tačiau kaltinamajam A. V. susipykus su P. dėl parduodamo telefono, nusprendė jį apiplėšti. Iš nukentėjusiojo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną A. V., pasinaudojęs nepažįstamos jam merginos paslaugomis, vėliau pardavė lombarde, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (T. 1., b.l. 200).

Nukentėjusysis P. P., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams (T. 1., b.l. 26, 30-35, 39), parodė, kad 2014-01-11, apie 19:30 val., jis buvo bute esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kai jam paskambino jo pažįstamas vardu D., kuris pasiūlė jam susitikti prie PC „Maxima" , esančio Vilniuje, Kanto al. 13. Jis nuėjo į minėtą vietą. Prie PC „Maxima" stovėjo D. ir dar vienas vyras, kurio jis nepažįsta, kuris apie 25 metai amžius, apie 175-180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs juodos spalvos drabužiais. Kažkuris iš minėtų vyrų jam pasiūlė atsisėsti į automobilį. Jis atsisėdo į automobilį ant galinės dešinės pusės sėdynės. Automobilyje dar buvo vairuotojas, kurio jis nepažįsta, ir kuris buvo apsirengęs geltonos spalvos striuke, o taip pat ant galinės sėdynės kairėje pusėje sėdėjo vyras, kuris buvo apsirengęs juodos spalvos drabužiais, kuris buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, šio vyro veido jis nematė. Vyras, kuris sėdėjo šalia vairuotojo pasiūlė jam pirkti telefoną, ir davė jam telefoną be akumuliatoriaus. Jis paklausė minėto vyro: „Kodėl telefonas be akumuliatoriaus? Jis ką, vogtas?" Minėtas vyras pasakė jam, kad telefonas yra vogtas, todėl nukentėjusysis P. P. grąžino telefoną. Tada minėtas vyras liepė jam lipti iš automobilio. Jis išlipo iš automobilio. Iš automobilio išlipo vyrai, kurie sėdėjo ant priekinių sėdynių. Vyras, kuris buvo su geltonos spalvos striuke sudavė jam vieną smūgį į galvą (jam iš nugaros pusės) jis atsisuko ir tuo metu nukentėjusiajam sudavė dar du smūgius. Vyras smūgiavo jam ranka. Nuo suduotų smūgių P. P. pajuto stiprų fizinį skausmą. Vyras su geltonos spalvos striuke iš jo striukės kišenės ištraukė jo mobiliojo ryšio telefoną LG LP500 - 200 Lt. vertės, kuris buvo su UAB „Tele 2" SIM kortele – 5 litų vertės ir iš džinsų galinės kišenės ištraukė 30 Lt grynaisiais pinigais. Vėliau nukentėjusysis P. P. pabėgo iš įvykio vietos ir apie minėtą įvykį pranešė policijai. Žalgirio ligoninėje jam buvo diagnozuotas viršutinio žandikaulio lūžis ir 4-ių dantų išmušimas. Dėl minėto įvykio jam buvo padaryta 235 Lt. Dydžio žala. Vėliau apklaustas nukentėjusysis P. P. patikslino įvykio aplinkybes ir teigė, kad jis vienas atėjo prie parduotuvės „Maxima", esančios Kanto al. 13, Vilniuje. Ten buvo D., D. draugas (vardo pavardės nežino) ir dar trys vaikinai, kurie stovėjo šalia šviesios spalvos automobilio (automobilio markės ir valstybinio numerio nurodyti jis negali). Jis priėjo ir su visais pasisveikino, tada vienas iš vaikinų pasiūlė jam atsisėsti į mašiną, nes tuo metu buvo žiema ir buvo šalta. To kuris pasiūlė jam atsisėsti į mašiną, apibūdinti negali. Nukentėjusysis P. P. kartu su šitais nepažįstamais trimis vaikinais atsisėdo į mašiną, o D. su savo draugu liko stovėti lauke. Tada vaikinas, kuris sėdėjo šalia vairuotojo ant priekinės sėdynės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pasiūlė jam pirkti minėtą telefoną. Jis pamatė, kad telefonas be akumuliatoriaus ir paklausė ar telefonas vogtas. Vaikinas pasakė, kad taip vogtas. Tada jis atidavė šitą telefoną vaikinui atgal. Tada jis atidarė automobilio duris, išėjo iš automobilio ir pradėjo eiti. Nuėjo apie penkis metrus ir pajuto stiprų smūgį iš nugaros kumščiu į galvą. Jis atšoko ir atsisukdamas pamatė du vaikinus. Vaikinas apie 20-25 metus, ūgis apie 165-170 cm., vidutinio kūno sudėjimo, su geltonos spalvos striuke ir kitas vaikinas apie 20-25 metų, ūgis 180-185 cm, vidutinio kūno sudėjimo su tamsios spalvos drabužiais. Šitie vaikinai sėdėjo automobilyje ant priekinių sėdynių. Minėti vaikinai mušė jį dviese. Tas kuris žemesnio ūgio sudavė jam du smūgius į veido sritį, tada jis su savo rankomis užsidengė galvą ir pajuto, kad minėtas vaikinas ištraukė iš jo striukės mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusysis bandė neatiduoti savo telefono, tada kitas aukštesnio ūgio vaikinas, kuris sėdėjo už automobilio vairo, trenkė jam kumščiu į veido sritį. Tas, kuris žemesnio ūgio, iš jo kišenės ištraukė 30 litų ir penkias cigaretes, vėliau minėti vaikinai nuėjo atgal link automobilio ir jis dar pamatė, kad šie vaikinai kalbėjo su D.. Jis pats nuėjo namo. Vėliau, nukentėjusysis P. P. dar kartą tikslino savo parodymus ir paaiškino, kad 2014-01-11 vakare, kai jį apiplėšė prie parduotuvės „Maxima" I. Kanto al. 13, Vilniuje, prie parduotuvės jau stovėjo D. su savo draugu Ž., kurio jokių duomenų nežino, jo nepažįsta. Taip pat pamatė, kad stovi automobilis „Audi", o prie šio stovėjo trys jam nepažįstami vaikinai. Jiems bestovint lauke ir besišnekant, kažkas iš tų nepažįstamų vaikinų pasiūlė jam atsisėsti į automobilį ir pasikalbėti. Vienas aukštesnis vaikinas atsisėdo į vairuotojo vietą, kitas žemesnio ūgio, kuris buvo apsirengęs geltonos spalvos striuke atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, o trečiasis, kurį mažiausiai įsidėmėjo, atsisėdo su juo ant galinės sėdynės. Trečiasis vaikinas buvo labai girtas todėl tik snūduriavo, o antrasis vaikinas, su geltona striuke, atsisukęs į jį pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną. Kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, sužinojęs, kad telefonas galimai vogtas, atsisakė jį pirkti ir išlipęs iš automobilio norėjo eiti namo. Išlipęs iš automobilio pamatė ant šaligatvio stovinčius D. ir Ž.. Jam nuėjus apie 5 žingsnius pajuto stiprų smūgį į pakaušį, atsisukęs pamatė automobilio „Audi" vairuotoją bei vaikiną sėdėjusį ant priekinės sėdynės, apsirengusį geltona striuke.. Kuris iš jų sudavė tą pirmą smūgį jis nežino. Jam tik pasisukus į vaikinų pusę vaikinas su geltona striuke sudavė jam kumščiu du karais į viršutinį žandikaulį, jis užsidengė nuo smūgių rankomis. Tada vaikinas su geltona striuke iš jo striukės išorinės kairės pusės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Jis bandė rankomis sugriebti už savo telefono, bet kaip tik tuo metu kitas vaikinas automobilio „Audi" vairuotojas sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą, o vaikinas su geltona striuke iš jo striukės išorinės kairės pusės kišenės ištraukė 30 Lt ir 5 cigaretes. Vaikinai grįžo prie automobilio, o jis kuo greičiau nuėjo namo. Iš visų automobilyje buvusių nepažįstamų vaikinų gerai įsidėmėjo tik tą vaikiną, kuris daugiausiai jį mušė, ir buvo apsirengęs geltona striuke, nei vairuotojo nei kito keleivio jis atpažinti negalėtų. Apie D. draugą Ž. jis jokių duomenų nežino, tą dieną matė jį pirmą ir paskutinį kartą. Tų trijų minėtų vaikinų jis irgi nematė po šio įvykio. 2014-04-23 dieną jis iš jam parodytų 6 vyriškių nuotraukų atpažino vyriškį, kuris 2014-01-11 vakare, prie parduotuvės „Maxima" 1. Kanto al. 13, Vilniuje, sumušė jį ir ištraukė iš kišenės mobilaus ryšio telefoną, 30 Lt, bei kuris tą dieną sėdėjo automobilyje šalia vairuotojo, apsirengęs buvo geltonos spalvos striuke. Papildomai parodė, kad dėl 2014-01-11 vakaro, kai jį apiplėšė prie parduotuvės „Maxima" I. Kanto al. 13, Vilniuje. Pradžioje pajuto stiprų smūgį į pakaušį, atsisukęs pamatė automobilio vairuotoją bei vaikiną sėdėjusį ant priekinės sėdynės, apsirengusį geltona striuke. Kuris iš jų sudavė tą pirmą smūgį jis nežino. Jam tik pasisukus į vaikinų pusę vaikinas su geltona striuke sudavė jam kumščiu du kartus į viršutinį žandikaulį, jis užsidengė nuo smūgių rankomis. Tada vaikinas su geltona striuke iš jo striukės išorinės kairės pusės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Jis bandė rankomis sugriebti už savo telefono, bet pajuto dar vieną smūgį kumščiu į veidą, tikėtina, kad tą smūgį sudavė automobilio vairuotojas, bet tiksliai negali pasakyti, nes tuo metu bandė užsidengti nuo smūgių rankomis. Mano, kad tą smūgį sudavė būtent vairuotojas, kadangi jis stovėjo tuo metu jam iš dešinės pusės, o smūgis būtent teko jam per dešinį skruostą. Automobilio vairuotojo jis neįsidėmėjo, bet tikrai tai jis išlipo iš automobilio kartu su vaikinu apsirengusiu geltona striuke ir priėjo prie jo. Papildomai nukentėjusysis P. P. parodė, kad jam buvo padaryta 3358,91 € dydžio turtinė ir 3000 € dydžio neturtinė žala (T. 1., b.l. 39), tačiau A. V. jam pilnai atlygino tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl jokių pretenzijų A. V. nukentėjusysis P. P. neturi ir sutinka, kad procesas byloje būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (T. 1., b.l. 42).

Liudytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-11 ji buvo kartu su savo drauge M. S., Kalvarijų gatvėje šalia parduotuvės „Visa para", kai apie 21 val. atvažiavo automobiliu „Audi" M. pažįstami keturi vaikinai. Jie ją paėmė ir jie kartu su jais nuvažiavo į Pašilaičių mikrorajoną į prekybos centro „Kubas" esantį lombardą. Ji šitų vaikinų nepažįsta. Vienas vaikinas, vardu A., paprašė jos parduoti į lombardą mobiliojo ryšio telefoną LG, nes jie neturėjo asmens dokumentų. Telefoną ji pardavė už 35 litus, kuriuos atidavė A.. A. jai nepasakojo, iš kur gavo tą mobiliojo ryšio telefoną (T. 1., b.l. 80).

Kad būtent E. J. lombarde pardavė mobilaus ryšio telefoną LG, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas – lombardo darbuotojas - A. Ž. (T. 1., b.l. 81).

Teisėjas mano, kad kaltinamojo A. V. prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, be to, jo kaltė plėšimu yra įrodyta nukentėjusiojo P. P. ir liudytojų E. J. bei A. Ž. parodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. V. kaltė plėšimu įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis svetimą turtą pagrobė nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, bei gera valia nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai - atlygino nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas, tačiau neturi galiojančių administracinių nuobaudų (T. 2., b.l. 39-41), taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (T. 2., b.l. 89-90), ir mano, kad kaltinamajam A. V. skirtina BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta bausmė – areštas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo mano, kad kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. V. sulaikymo, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Kardomąją priemonę A. V. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam A. V., kad jis, nesutikdamas su arešto paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir privalo būti vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Valdas Bugelevičius