Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-29 · Byla Nr. N-444-1389-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-29
Bylos Nr.
N-444-1389-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1389/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

I.

Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnas 2008 m. balandžio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2008 m. balandžio 20 d. vairavo automobilį, būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio (2.60 promilės). Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus.

II.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 4 d. nutarimu D. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė 2500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. D. S. vairuotą A. S. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą R. G. IĮ, Miškininkų g. 4, Rokiškio mieste, nurodyta grąžinti automobilio savininkui, kai bus sumokėta paskirta bauda.

Teismo posėdžio metu D. S. nepripažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Paaiškino, kad tą dieną jį su A. G. iki parduotuvės ir atgal nuvežė R. A., nes jis buvo išgėręs (R. A. automobilį vairavo V. S.). Pripažino, kad atvykus policijos pareigūnams gal ir sėdėjo prie vairo, tačiau teigė nevairavęs, nes mašinos rakteliai buvo pas R. A. D. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, užfiksuotais asmens blaivumo testo rezultatais (nustatytas 2.74 promilės girtumas), kitais byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgus į valstybės įmonės Vilniaus metrologijos centro atliktos patikros alkotesteriui Lion alcometer 500, kurio Nr. 19190 (patikros Nr. 0159091), sertifikate prietaisui nustatytą 5 procentų paklaidą, konstatuota, jog D. S. transporto priemonę vairavo būdamas 2.60 promilės girtumo.

Policijos pareigūnas V. K. parodė, kad budėtojo nurodymu nuvykęs į Duokiškio kaimą, rado policijos pareigūno V. T. sulaikytą D. S. Įvykio vietoje V. T. paaiškino, kad D. S. neblaivus vairavo automobilį ir vos neužvažiavo ant vaikų, buvusių prie parduotuvės. Prie parduotuvės buvo daugiau žmonių, kurie buvo labai pasipiktinę ir aiškino, kad automobilį vairavo D. S. Paaiškino, jog vairuotojas, kuris akivaizdžiai buvo girtas, sulaikomas priešinosi, bandė pabėgti, todėl buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai. Kitą dieną apklaustas kartu su D. S. mašinoje buvęs A. G. patvirtino, kad automobilį vairavo D. S. Policijos pareigūnė D. Ž. patvirtino V. K. nurodytas aplinkybes. Liudytoja L. O. parodė, kad matė neblaivų D. S. vairuojantį automobilį, nes stovėjo lauke prie parduotuvės ir rūkė. 2008 m. balandžio 20 d. paaiškinime V. T. nurodė, kad automobilis, vairuojamas D. S., vos nenumušė kelkraščiu ėjusių vaikų. Privažiavęs prie parduotuvės, automobilis sustojo, o vairuotojas prie vairo užmigo. Liudytojas L. V. parodė, kad 2008 m. balandžio 20 d. vakare (tikslaus laiko neprisiminė), matė D. S. neblaivų vairuojantį automobilį, kuris vos nepartrenkė vaiko. Paaiškino, jog pareigūnas V. T. neleido vairuotojui išlipti iš automobilio ir iškvietė policijos pareigūnus.

Šalies argumentai

D. S. prašymu apklaustų liudytojų R. A., V. S., A. G. parodymai, teismo konstatavimu, prieštarauja vieni kitiems. R. A. parodė, kad su D. S. susitiko prie parduotuvės. D. S. sėdėjo mašinoje prie vairo ir prašė atvežti degtinės. Į parduotuvę paaiškino važiavęs apie 3-5 km. Nežinąs, kodėl ne Duokiškio kaimo parduotuvėje pirko degtinę. V. S. parodė, kad su D. S. susitiko tame kaime, kur jis dirbo. D. S. paprašė atvežti degtinės, tuomet ji su R. A. nuvažiavo į parduotuvę ir parvežė butelį degtinės, o antrą kartą jie nuvežė D. S. su draugu prie parduotuvės ir paliko. A. G. 2008 m. balandžio 21 d. paaiškinime nurodė, kad 2008 m. balandžio 20 d. su draugu D. S. atvažiavo dirbti į Duokiškio kaimą, Rokiškio rajone. Buvo atsivežę degtinės, kurią gėrė. Padirbę važiavo į parduotuvę nusipirkti dar degtinės. Nurodė, kad automobilį vairavo D. S. Grįžę vėl gėrė degtinę. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. G. paneigė ankstesnius savo parodymus. Atsižvelgus į tai, kad R. A., V. S. ir A. G. parodymai prieštarauja vienas kitam ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, jais nesiremta.

D. S. veikoje atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

III.

Apeliaciniu skundu D. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad teismo nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jo kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta. Teigia transporto priemonės nevairavęs, nes to negalėjo padaryti dėl savo būklės, kad jį iki parduotuvės nuvežė R. A. (taip pat ir antrą kartą), pas kurį buvo ir automobilio rakteliai. Pažymi, jog tai, kad stovinčiame automobilyje jis sėdėjo vairuotojo vietoje, negali būti vertinama kaip automobilio vairavimas. Liudytojų V. K. ir D. Ž. parodymai, jo manymu, negali būti vertinami kaip įrodantys jo kaltę, kadangi šie asmenys nematė važiuojančio automobilio, kuriame jis sėdėjo (jiems atvykus, automobilis stovėjo jau apie 4 valandas). Liudytojų L. O., V. T. ir L. V. parodymai, apelianto teigimu, taip pat vertintini kritiškai (pamatę jį sėdintį vairuotojo vietoje, jie nepagrįstai nusprendė, jog jis vairavo automobilį, nors nematė jo vairuojančio). Mano, jog vien minėtų trijų liudytojų parodymų nepakanka norint pripažinti asmenį padarius pažeidimą, ypač kai šių liudytojų parodymai nesutampa su kitų - liudytojai R. A., V. S. ir A. G. paneigė, jog jis vairavo neblaivus (šių liudytojų parodymais teismas nepagrįstai nesirėmė, nors jie matė situaciją). Apeliantas pažymi, kad esant abejonėms dėl patraukto atsakomybėn asmens kaltės, turėtų būti priimtas sprendimas, palankus tokiam asmeniui (visos abejonės ir netikslumai aiškinami apkaltintosios pusės naudai). Be to, teismas nepagrįstai nevertino to, kad jis nėra baustas, teistas, yra teigiamai charakterizuojamas, niekada nepažeidinėja įstatymų.

Atsiliepimas

Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyris atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad D. S. praeityje yra baustas už KET pažeidimus, šiuo metu turi dvi galiojančias nuobaudas, paskirtas už KET nesilaikymą. Mano, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimas pagrįstas, nes D. S. padarė vieną grubiausių KET pažeidimų, sukėlusį grėsmę eismo dalyvių saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kuri (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliantas savo kaltės nepripažįsta, teigia, kad automobilį vairavo R. A., jis tik sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje, automobilio raktelių neturėjo, tai patvirtina ir liudytojų R. A., V. S. bei A. G. parodymai, kuriais teismas nepagrįstai nesirėmė.

Policijos pareigūnas V. K. tarnybiniame pranešime (b.l. 21) nurodė, kad budėtojo nurodymu nuvykus į Duokiškio kaimą, policijos pareigūnas V. T., sulaikęs D. S. ne tarnybos metu, paaiškino, kad D. S. neblaivus vairavo automobilį ir vos neužvažiavo ant vaikų. Tai patvirtino ir kiti asmenys. Nurodė, jog vairuotojas akivaizdžiai buvo girtas, sulaikomas priešinosi, bandė pabėgti. Teismo posėdyje V. K. paaiškino, jog kitą dieną apklaustas kartu su D. S. automobilyje buvęs A. G. patvirtino, kad automobilį vairavo D. S. Policijos pareigūnė D. Ž. patvirtino V. K. nurodytas aplinkybes. Liudytoja L. O. (parduotuvės darbuotoja) nurodė mačiusi neblaivų D. S. vairuojantį automobilį, kai stovėjo lauke prie parduotuvės ir rūkė. 2008 m. balandžio 20 d. paaiškinime V. T. nurodė, kad automobilis, vairuojamas D. S., vos nenumušė kelkraščiu ėjusių vaikų. Paaiškino matęs, kaip privažiavus prie parduotuvės, automobilis sustojo, o vairuotojas prie vairo užmigo. Liudytojas L. V. taip pat nurodė 2008 m. balandžio 20 d. matęs D. S. neblaivų vairuojantį automobilį, kuris vos nepartrenkė vaikų. Minėtų liudytojų parodymais teismas pagrįstai rėmėsi, nes jie nuoseklūs, neprieštarauja vienas kitam, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

D. S. pripažįsta, kad atvykus policijos pareigūnams, sėdėjo už vairo. Jo prašymu apklaustų liudytojų R. A., V. S., A. G. parodymais, kad D. S. automobilio nevairavo, teismas pagrįstai nesirėmė, nes šie asmenys yra atsakomybėn patraukto asmens pažįstami, suinteresuoti bylos baigtimi.

Konstatuotina, jog nors D. S. ginčija automobilio vairavimo faktą, byloje surinkta pakankamai šį faktą patvirtinančių įrodymų, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti. Nustatyta, kad būtent jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus (sunkaus girtumo laipsnio), tuo padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Nenustačius nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, administracinės nuobaudos (ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyto minimumo ir maksimumo vidurkis) jam paskirtos teisėtai ir pagrįstai, tenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą naikinti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nutarimu taip pat išsprendė paimtų daiktų – automobilio „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o savininkas A. S. - grąžinimo klausimą. Teismo sprendimas grąžinti automobilį tik po to, kai D. S. sumokės paskirtą baudą, pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu konstatavo, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgus į minėtas nutarimo nuostatas ir į tai, kad šioje byloje D. S. inkriminuoto pažeidimo sankcijoje nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nuta r i a:

D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio „VW Passat“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas A. S.) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius