- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2-1253-762/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- A. B., A. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Loretai Repšienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, atsakovai A. B., A. Š., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. BYLOS ESMĖ
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo:
- nustatyti, kad atsakovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra K. B. tėvas bei panaikinti K. B. gimimo įrašo duomenų apie tariamą tėvą A. B. įrašą;
- nustatyti, kad atsakovas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. B. tėvas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ieškovė nurodė:
2.1. Su atsakovu A. Š. susipažino 2016 metais, draugavo, susitikinėjo, planavo bendrą ateitį. Tuo metu buvo susituokusi su A. B., tačiau su juo jau nebegyveno kartu, netvarkė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo. (duomenys neskelbtini) jai su A. Š. gimė sūnus K.. Kadangi tuo metu formaliai buvo santuokoje su atsakovu A. B., šis buvo įrašytas K. tėvu ir vaikui buvo suteikta pavardė „B.“.
2.2. 2017 m. kovo mėnesį su A. B. išsituokė, tačiau tėvystės nuginčijimo klausimo neišsprendė. Kadangi ji su atsakovu A. B. vaiko pradėjimo metu nebegyveno kartu, nebesusitikinėjo, nebebendravo ir neturėjo lytinių santykių, todėl tvirtina, kad atsakovas A. B. nėra ir negali būti vaiko biologinis tėvas. Jų santuokos nutraukimo byloje priimtame Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendime pažymėta, jog santuokos nutraukimo proceso metu teismui nurodė, kad K. B. nėra jos ir A. B. bendras vaikas.
2.3. Pažymi, jog po sūnaus K. gimimo A. B. niekuomet vaiko nelaikė sūnumi, o K. nelaikė A. B. tėvu. K. visuomet žinojo, kad jo tėvas yra A. Š. ir iki šiol jie tarpusavyje bendrauja kaip tėvas su sūnumi.
2.4. Kadangi vaiko tėvas yra atsakovas A. Š., prašo nustatyti, kad būtent atsakovas A. Š. yra K. B. tėvas.
3. Ieškovė R. Š. dalyvaudama teismo posėdyje, papildydama ieškinyje nurodytas aplinkybes nurodė, kad su A. B. santuokoje pragyveno apie 15 metų. Turi bendrą vaiką A. B., gim. (duomenys neskelbtini) Kadangi A. B. dažnai vartojo alkoholį, todėl jį paliko ir išvyko gyventi iš Utenos į Rokiškį pas savo tėvus. Kartu su A. B. nebegyveno. Santuoka su A. B. taip ir liko nenutraukta, nes tam nematė būtinybės. Praėjus porai metų ji susipažino su A. Š.. Jis dažnai pas ją lankydavosi, kartu bendravo. Su jokiais kitais vyrais jokių santykių neturėjo, nes A. Š. buvo labai pavydus. Po kažkurio laiko ji pradėjo lauktis nuo A. Š.. Kuomet jai reikėjo gimdyti A. Š. su draugu ją vežė į gimdymo namus. Gimus vaikui K. santuoka su A. B. vis dar buvo nenutraukta, todėl sutarė su A. B., kad vaikui bus suteikta pavardė - B., tačiau jis išlaikymo vaikui neteiks, nes tai ne jo vaikas. Neužilgo po vaiko gimimo nutraukiant santuoką tai nurodė ir teismui, kuris priėmė sprendimą dėl jų santuokos nutraukimo. Po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo A. B. išlaikymą teikė tik savo vaikui A.. Gimus ir augant vaikui K. su juo ji nuolat nuvykdavo pas vaiko tėvą A. Š., A. Š. taip pat ją dažnai atvykdavo, trumpai pagyvendavo kartu, bendraudavo su vaiku. K. A. Š. visuomet laikė savo tėčiu. Švęsdavo bendras šventes, vykdavo į bendrus renginius ir pan. A. Š. niekuomet nebuvo išreiškęs abejonių dėl to, kad ne jis gali būti K. tėvas. Taip tęsėsi iki kol vaiko teisių apsaugos institucija ją paragino nusistatyti tikrąją vaiko tėvystę ir ji kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Tuomet A. Š. bendravimas su vaiku ir su ja baigėsi, jis nutraukė ryšius su ja ir su vaiku. A. Š. teigė, kad nesiruošia vaiko išlaikyti, nes jis turi dar 4 vaikus.
4. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau dalyvaudamas parengiamajame teismo posėdyje sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl jo kaip vaiko tėvo tėvystės nuginčijimo. Nurodė, kad buvo susituokęs su ieškove. Turi bendrą vaiką A. B.. Ieškovės vaiko K. pradėjimo metu bei jo gimimo metu su ieškove kartu nebegyveno, ruošėsi nutraukti santuoką. Tuo metu buvo išvykęs dirbti į Angliją. Būdamas užsienyje sužinojo, kad ieškovė laukiasi. Gimus vaikui – K., jis su ieškove dar nebuvo nutraukęs santuokos, todėl vaiko gimimo įraše jis buvo įrašytas kaip vaiko tėvas, nors žinojo, kad vaiko – K. tėvas yra kitas asmuo.
5. Atsakovas A. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei parengiamajame teismo posėdyje nei teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, nedalyvavo, savo pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė.
6. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad iš Tarnybai pateiktos informacijos apie ieškovės šeimą, matyti, kad vaikas K. B. savo tėvu laiko atsakovą A. Š., o susiformavusio emocinio, socialinio ryšio tarp vaiko ir teisinio tėvo, atsakovo A. B., nėra. Neprieštaravo ir pritarė, kad būtų paskirta K. B. ir A. Š. serologinė DNR ekspertizė, tikslu nustatyti, ar A. Š. yra K. B. biologinis tėvas, nes tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat nurodė, kad galutinę išvadą byloje Tarnyba pateiks po įrodymų ištyrimo, įvertinusi jų visumą vaiko interesų požiūriu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje dalyvavusi išvadą teikiančios institucijos atstovė teiktoje išvadoje nurodytas aplinkybes palaikė. Nurodė, kad išvadoje nurodytos aplinkybės (Vaiko situacijos vertinimo anketa, pagalbos planas, vaiko nuomonės išklausymo aktas ir kt.) atskleidžia kad ieškovės vaikas K. savo tėvu laiko A. Š.. Su A. B., kuris vaiko dokumentuose įrašytas kaip vaiko tėvas, vaiko K. ryšys kaip su tėvu nėra susiformavęs. Dėl to neprieštarauja, kad būtų nuginčyta tėvystė ir nustatyta tikroji biologinė K. B. tėvystė nurodant kad vaiko tėvas yra A. Š., ir tai atitiktų vaiko interesus. Taip pat nurodė, kad nustačius tikrąją biologinę vaiko tėvystę, ieškovė turėtų kreiptis į teismą atskiru reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Ieškovei yra taikoma atvejo vadyba, todėl bus kontroliuojama ir raginama ieškovę išspręsti šiuos klausimus.
II. BYLOS IŠSPRENDIMO MOTYVAI
Dėl tėvystės nuginčijimo
8. Spręsdamas vaiko tėvystės nuginčijimo, nustatymo klausimus, teismas pirmiausia atsižvelgia į prioritetinius vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis), į jo teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.149 straipsnio 1 dalis numato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas A. B. buvo susituokę (duomenys neskelbtini) o jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-88-504/2017 (byla dėl santuokos nutraukimo iškelta teisme 2016 m. lapkričio 7 d.)
10. Gimimo įraše nurodyta, kad K. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvais įrašyti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus gimimo įrašas Nr. 8).
11. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas nustatyti tėvystei yra moksliniai tyrimai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės.
12. Byloje paskyrus serologinę DNR ekspertizę teisme gautas 2024 m. birželio 17 d. – 2024 m. liepos 3 d. ekspertizės aktas Nr. ES 37/2024(01), kuriame nurodoma, kad A. B. nėra vaiko K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
13. Iš ieškovės bei atsakovo A. B. nurodytų aplinkybių, išvadą teikiančios institucijos pateiktos išvados bei jos atstovės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų žinoma, kad atsakovas A. B. su K. B. kaip su savo vaiku nebendrauja, ryšių nepalaiko, tarp jų santykiai kaip tarp tėvo ir sūnaus niekada nebuvo susiklostę.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.
15. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu išsakytus ieškovės ir atsakovo A. B. paaiškinimus, ekspertizės išvadą, kurioje nurodoma, kad atsakovas A. B. nėra K. B. biologinis tėvas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tarp vaiko K. B. ir atsakovo A. B. niekada nebuvo susiformavęs tėvo ir vaiko socialinis ryšys, atsakovas vaiku nesirūpina ir su juo nebendrauja, ieškovės reikalavimas nustatyti, kad A. B. nėra K. B. tėvas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu. Atsakovo A. B. tėvystė nuginčytina, įvertinus ir tai, kad duomenų, jog tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju gali prieštarauti vaiko interesams, nėra, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tuo siekiama nustatyti tikrąją (biologinę) vaiko tėvystę, todėl nustatytina, kad A. B. nėra K. B. biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu panaikintinas K. B. gimimo įraše duomenys (įrašas) apie tėvą A. B..
Dėl tėvystės nustatymo
16. Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę.
17. Ieškovė prašo nustatyti, kad K. B. tėvas yra atsakovas A. Š..
18. 2024 m. gegužės 8 d. teismas nutarė skirti serologinę DNR ekspertizę pavedant Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (Serologijos ir DNR laboratorijos) ekspertams atsakyti į klausimą ar A. Š. yra nepilnamečio vaiko K. B. biologinis tėvas? Atsakovas A. Š. buvo įpareigotas nuvykti į nutartyje nurodytą ekspertinę įstaigą (Vilnius, Didlaukio g. 86E) ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 15 d. (įskaitytinai) DNR ekspertizės atlikimui.
19. 2024 m. birželio 17 d. – 2024 m. liepos 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 37/2024(01) nurodyta, kad A. Š. tėvystės nustatymui į laboratoriją neatvyko.
20. Iš atsakovo A. Š. nebuvo gauta jokių duomenų, kad į ekspertizės įstaigą jis nenuvyko dėl svarbių ar pateisinamų priežasčių. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas A. Š. viso šios bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią šalies poziciją, tai yra jam įteikus procesinius dokumentus, taip pat pranešus apie nagrinėjamą bylą, jis nepateikė jokių parengiamųjų procesinių dokumentų, viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė savo pozicijos nagrinėjamu klausimu. Iš ieškovės bei išvadą teikiančios atstovės nurodytų aplinkybių žinoma, kad atsakovas A. Š. vengdamas tėvystės nustatymo yra užėmęs poziciją visiškai nereaguoti į bylos nagrinėjimą. Iš to darytina išvada, kad A. Š. vengia šios bylos proceso.
21. CK 3.148 straipsnio 2 dalis numato, jog jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
22. Darytina išvada, kad atsakovas A. Š. be pateisinamų priežasčių atsisakė ekspertizės, į ją nenuvyko, todėl teismas tai vertina kaip tėvystės įrodymą kartu su kitais įrodymais.
23. Kitais įrodymais pagrindžiančiais A. Š. tėvystę teismas laiko ieškovės R. Š. paaiškinimus, kad ji artimai bendravo su A. Š. ir tuomet pastojo. Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes ji su A. Š. prieš susilaukiant vaiko artimai bendravo dvejus metus, taip pat vertinant, kad įprastai nėštumo laikotarpis yra ne ilgesnis nei 9 mėnesiai, todėl ieškovės vaiko K. pradėjimas sutampa su nurodytu ieškovės ir atsakovo A. Š. bendravimo ir periodinio gyvenimo kartu laikotarpiu. Teismas netikėti ieškovės paaiškinimais neturi pagrindo, nes ji pakankamai detaliai nurodo gyvenimo su A. Š. aplinkybes, kurios taip pat sutampa su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.
24. Tai, kad gimus vaikui ieškovė artimai bendravo su atsakovu A. Š. patvirtino taip pat teisme apklausta liudytoja U. P.-C.. Ji nurodė, kad su ieškove R. susipažino kai ji jau buvo pagimdžiusi sūnų K.. Svečiuojantis pas ieškovę matydavo, kad atvažiuodavo A.. Ieškovė sakydavo, kad tai K. tėtis. Matydavo, kad A. bendraudavo su K., K. A. vadindavo tėčiu. K. ir išoriškai buvo panašus į A., todėl net nekilo abejonių, kad K. tėtis gali būti kas nors kitas. Taip pat gali patvirtinti, kad prieš kažkurį laiką R., A. ir K. vyko prie jūros ir juos kvietė vykti kartu, tačiau ji atsisakė.
25. Byloje išvadą teikiančios institucijos pateiktoje išvadoje nurodyti duomenys apie ieškovės šeimą, kuriuose nurodoma, kad vaikas K. B. savo tėvu laiko atsakovą A. Š., o būtent:
25.1. 2023 m. spalio 25 d. atvejo vadybos posėdžio metu, R. Š. pasakojo, kad su A. Š. bendrauja 11 metų su pertraukomis, prieš tris metus atnaujino bendravimą. Moteris pasakojo, kad jos sūnus K. bendrauja su savo biologiniu tėvu A. Š. ir jį vadina „tėčiu“;
25.2. 2024 m. vasario 21 d. atvejo vadybos posėdžio metu, R. Š. teigė, kad A. Š. bendrauja su K., per mėnesį susitinka 2-3 kartus. Nei pinigais, nei daiktais A. Š. vaiko neremia. Pati R. Š. kartais padeda A. Š. pragyventi: nuperka maisto, vaistų. R. Š. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos dėl K. tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. R. Š. kalbėjo apie tai su A. Š., tačiau jis atsisako pripažinti tėvystę, pasidaryti DNR tyrimą (2024 m. vasario 21 d. pagalbos planas);
25.3. 2024 m. balandžio 8 d. Tarnybos specialistė siekdama išsiaiškinti, kurį asmenį iš atsakovų K. B. laiko savo tėvu, susitiko ir bendravo su vaiku. Paprašius K. papasakoti apie save ir pasiteiravus su kuo jis gyvena, vaikas sakė, kad „mama, brolis, močiutė, tėtis, du katinai ir viskas“. Paklausus kokie jų vardai, vaikas sakė, kad „mama R., broliai O. ir A., tėtis A.“. Paprašius papasakoti apie tėtį, vaikas sakė, kad „nebegeria, negirtas, atvažiuoja, ateina“. Pasidomėjus ką su tėčiu veikia, vaikas sakė „biški su telefonu žaidžiam“. Paklausus K. ar jis pažįsta A., sakė, kad taip, A. - A. tėtis (Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 7VAIK- 101
26. Be to, ieškovės bei ieškovės vaiko K. santykius su A. Š. patvirtina ieškovės pateiktos fotonuotraukos, kurioje užfiksuota ieškovė su atsakovu A. Š. kartu su vaiku K.. Pateikusi tris fotonuotraukas ieškovė paaiškino, kad: vienoje iš fotonuotraukų, kuri buvo daryta prieš 4 metus yra užfiksuotos vaiko K. krikštynos, kur A. Š. K. krikštynų metu atliekant bažnytines apeigas laiko ant rankų; kitoje nuotraukoje 2023 m. rudenį prieš einant į koncertą užfiksuoti stovintys: ji su gėlėmis, A. Š. ir du jos sūnūs K. (su mėlynais marškinėliais) ir O.; trečioje fotonuotraukoje užfiksuota kai būnant Jūrmaloje prie jūros A. Š. K. laiko pakėlęs, o ji juos ir save fotografuoja.
27. Apibendrinant išdėstytus duomenis, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad ieškovė vaiko K. pradėjimo metu 2016 metais palaikė glaudų bendravimą bei protarpiais gyveno kartu su atsakovu A. Š., jiems palaikant artimus santykius ieškovė pastojo ir ji (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų K.. Šios aplinkybės būtent ir įrodo, kad atsakovas A. Š. yra K. B. biologinis tėvas.
28. Tai, kad vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas A. B. buvo sąlygota tik tos aplinkybės, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo A. B. nebuvo nutraukta. Tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas A. B., K. nelaikė savo bendru vaiku patvirtina ir jų teismui nurodytos aplinkybės, kuomet ir teismas savo sprendime nurodė, kad „Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad K. B. nėra jų santuokinis vaikas, bet elgiasi pagal įstatymo reikalavimus“ ((duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-88-504/2017, dėstomosios dalies 2 punktas).
29. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Nustatytina, kad atsakovas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. B. yra A. Š. sūnus (CK 3.148 straipsnis).
30. Ieškovei pageidaujant, kad vaikui K. B. nustačius tėvystę būtų palikta ta pati pavardė, nes vaikas jau lanko ugdymo įstaigą ir jau yra įpratęs prie savo pavardės, taip pat tam neprieštaraujant atsakovui A. B., bei nežinant atsakovo A. Š. pozicijos šiuo klausimu, nustačius tėvystę K. B. paliktina dabartinė pavardė „B.” (CK 3.167straipsnio 2 dalis).
31. Ieškovė nurodė, kad patenkinus jos ieškinį ir nustačius K. B. tėvystę, ji dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, skyrium gyvenančio vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kreipsis į teismą su atskiru prašymu atlikus tam būtinas (mediacijos) procedūras. Tam pritarė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodydama, kad aukščiau nurodytų klausimų laikinas neišsprendimas šioje byloje neprieštaraus vaiko interesams, nes iš esmės faktinė vaiko situacija nesikeičia. Remiantis išdėstytais teiginiais, teismas daro išvadą, kad klausimai susiję su ieškovės vaiko K. B. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, skyrium gyvenančio vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šioje byloje nespręstini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. Nr. (8.4. Mr) ATP-C-2023-10569 ieškovė buvo atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Atsakovai A. B. ir A. Š. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo neatleisti.
33. Pagal 2024 m. lapkričio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-11861 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos teikiant pagalbą ieškovei sudarė 954,58 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vertinant tai, kad buvo reiškiami du neturtinio pobūdžio reikalavimai žyminis mokestis už kiekvieną reikalavimą atskirai skaičiuotinas po 145 Eur žyminio mokesčio valstybei už neturtinį reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), tai yra viso 290 Eur. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu bei įteikimu sudaro 87,23 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
34. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo CPK 93 straipsnio 1 dalis). Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, teismas gali nukrypti nuo paminėtos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis)
35. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad procesiniu požiūriu visų šalių elgesys procesiniu požiūriu nebuvo tinkamas nuo pat vaiko tėvystės įregistravimo momento, tai yra ieškovė žinodama, kad vaiko K. tėvas yra ne A. B., A. B. įregistravo kaip vaiko tėvą ir savalaikiai nesiėmė veiksmų šiai tikrovės neatitinkančiai informacijai ištaisyti. Atsakovas A. B. žinodamas, kad jis nėra vaiko tėvas, nors tokiu yra įrašytas vaiko gimimo įraše, pats nesiėmė veiksmų dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovas A. Š. žinodamas, kad jis yra vaiko K. tėvas nesiėmė veiksmų dėl tėvystės nustatymo, o ieškovės inicijuoto proceso metu dėl tėvystės nustatymo vengė šio proceso užimdamas visiškai pasyvią poziciją, taipogi iš byloje nustatytų aplinkybių žinoma, kad jis ieškovei yra teigęs, kad tėvystės nepripažins ir nedalyvaus šios bylos procese.
36. Nustačius visų proceso šalių procesiniu požiūriu netinkamą elgesį procese, byloje esančios ir aukščiau nurodytos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos lygiomis dalimis. Kaip minėta, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jos jai proporcingai tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269, 399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės R. Š. ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Nustatyti, kad atsakovas A. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra K. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. B. nėra atsakovo A. B., sūnus.
Nustatyti, kad atsakovas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. B. yra A. Š. sūnus.
Nustačius tėvystę K. B. palikti pavardę „B.“.
Panaikinti K. B. gimimo įraše duomenis (įrašą) apie tėvą A. B., vietoj jo įrašant naują įrašą apie nustatytą tėvystę, tėvu nurodant A. Š..
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Valstybei 318,19 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų 19 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 96,67 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 67 ct) žyminio mokesčio ir 29,08 Eur (dvidešimt devynis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 318,19 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų 19 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 96,67 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 67 ct) žyminio mokesčio ir 29,08 Eur (dvidešimt devynis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti A. B. ir A. Š., kad iš jų priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, pasirinktinai esančią bet kuriame Lietuvos banke, nurodant gavėjo kodą - 188659752, ir įmokos kodus (antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas – 5630, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, įmokos už bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu kodas – 5662).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.