Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2019 m. kovo 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-345-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas G. P. 2019 m. kovo 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 18-ANR_P-227-2019 (toliau – Protokolas) V. G. dėl to, kad 2019 m. vasario 19 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), S. G. be pavadėlio ir antsnukio vedžiojo V. G. priklausantį dobermanų veislės šunį, dėl ko šuo pribėgo prie I. R. priklausančio šuns ir sukėlė grėsmę jį sužeisti. Tokiu būdu šuns šeimininkė V. G. pažeidė gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja L. L., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, 2019 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą Nr. 18-ANR_N-345-2019 (toliau – Nutarimas), kuriuo V. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 50 eurų baudą.

Nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu, I. R. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad byloje pateiktoje medžiagoje užfiksuotas jo augintinio sužeidimas, žala sveikatai ar turtui, o ne sužeidimo grėsmė, kaip nurodoma Nutarime. Atsižvelgiant į tai, kad dėl netinkamo šuns vedžiojimo su S. G. 2019 m. vasario 11 d. policijos pareigūnai bendravo ir jis buvo oficialiai įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio, todėl prašo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį skirti maksimalią baudą ir pavesti atlyginti tiesioginius piniginius nuostolius, patirtus po 2019 m. vasario 19 d. įvykio, kurie susiję su išlaidomis veterinarijos klinikoje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. G. teisme parodė, kad žino dėl ko buvo nubausta ir baudą sumokėjo, paties įvykio nematė, tik vyras jai papasakojo, kaip buvo. Šunys, pamatę iš tolo jos automobilį, automatiškai pradėjo bėgti link jos. Tuo metu ėjo kaimynas I. R. su savo šunimi. Šunys jos vyrui netyčia ištrūko ir didysis šuo pribėgo prie I. R. šuns. Vyras bandė šunį sugauti, prašė I. R. savo šunį palaikyti, tačiau I. R. negelbėjo savo šuns, bet pradėjo filmuoti. Supranta, kad paleistas šuo be pavadžio yra negerai, tačiau nesutinka, jog buvo padaryta žala, nes šunys sukosi ratu, jokie įkandimai nebuvo padaryti. I. R. šuo yra pakankamai seno amžiaus, todėl kyla klausimas, kiek laiko turi problemų dėl nugaros ir kaip galima įsitikinti, kad būtent dėl šio įvykio kažkas nutiko šuniui. Jos šuo yra jaunas 2 metų amžiaus, sveria apie 30 kg, antsnukio jam nereikia, nes neagresyvus, tai gali patvirtinti ir kaimynai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad šuo yra daugiau žaismingos natūros, tarp šunų nėra jokio kontakto, kas patvirtintų, kad atsitiko kažkokia trauma. Skundas yra nepagrįstas, nes jokio užpuolimo nebuvo, todėl prašo skundą atmesti.

Liudytojas S. G. teisme parodė, kad buvo išėjęs pasivaikščioti su šunimis ir pastebėjo grįžtančią žmoną. Šunys pradėjo muistytis ir ištrūko, jis pradėjo juos vytis. Gaudynės truko apie minutę. I. R. vedėsi šuniuką ir vienas jo šuo pribėgo prie jų. Šunys pradėjo vienas kitą persekioti, I. R. išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti, o jis tuo tarpu gaudė savo šunį. Tarp šunų jokių pjautynių nebuvo. Jis prašė I. R. pagalbos, tačiau pastarasis jam nepadėjo. Vėliau jis I. R. atsiprašė. Matė, kad I. R. šuo pats nuėjo. Jis I. R. šunį apžiūrėjo, viskas buvo gerai, jokių sužalojimų nebuvo. Jei šuo būtų užgriuvęs I. R. šunį, tai jie būtų sustoję ir jis būtų galėjęs pagauti savo šunį, tačiau šunys sukosi ratu ir jis gaudė savo šunį, o I. R. filmavo. Šuo buvo su pavadėliu, tačiau pavadėlis atsikabino ir šuo ištrūko. Kartais būdavo ir anksčiau, kad vaikštant miške išsinerdavo iš pavadėlio. Po šio įvykio įsigijo naują pavadėlį, kad tokių įvykių daugiau nebūtų. Šuo yra jaunas, energingas, tačiau neagresyvus. Šiame rajone gyvena 19 metų ir pastoviai turi šunis. Iš matymo su pareiškėju pažįstami, pasisveikindavo, jokių konfliktų neturėjo. Pareiškėjas neminėjo, kad šuniui padaryti sužalojimai. Kai atsiprašė jam pasakė, kad visko taip nepaliks. Jam atrodo keistai, kad I. R. orientavosi į filmavimą, o ne savo šuns saugojimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad kontakto ir agresijos tarp šunų nebuvo (b. l. 7).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad I. R. 2019 m. vasario 19 d., apie 23.56 val. pranešė apie 2019 m. vasario 19 d. 18.00 val. įvykį (duomenys neskelbtini) dėl netinkamai vedžiojamo dobermanų veislės šuns (b. l. 8-9).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) išrašo iš ligos istorijos matyti, kad 2019 m. vasario 19 d. veterinarijos gydytoja, apžiūrėjusi 9 metų 9 mėnesių pinčerių veislės šunį, nustatė, kad palpuojant skausminga stuburo sritis ties pirmaisiais slanksteliais, šiek tiek jautresnis šonkaulių lankas, šonkaulių lūžių nesičiuopia. Kojų skausmo nerodo, kiek jautresnės priekinių kojų pėdutės liečiant ir lenkiant pirštus. Auskultuojant plaučiai švarūs, širdies darbas ritmiškas. Jei per keletą dienų skausmas nepraeis, reikia kreiptis konsultacijos pas neurologą ar traumatologą. Paskirti vaistai (b. l. 10).

Pinigų mokėjimo kvitai patvirtina, kad 2019 m. vasario 19 d. 21.21 val. už veterinaro paslaugas sumokėta 30,54 Eur; 2019 m. vasario 22 d. – 5 Eur (b. l. 11).

Liudytojos L. R. paaiškinime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 219 m. vasario 19 d., apie 18.00 val., jie buvo užpulti palaido dobermanų veislės šuns, kurį paleido šeimininkas. Matė, kad dobermanas puolė jų šunį, painiojosi jų šuns pavadėlyje, visu svoriu užgulė jų šunį, šiek tiek atsitraukė ir puolė jų šunį dar kartą. Į šeimininko kvietimą dobermanų veislės šuo nereagavo, šeimininkui sunkiai sekėsi pagauti savo šunį. Pagavęs šunį šeimininkas atsiprašė, aiškino, kad šuo išsinėrė, kad šuo yra neagresyvus, o jų šuo provokuoja. Kai ji pasakė, kad matė, kaip pats šeimininkas paleido šunį, vyras atsakė, kad tai padarė, nes tikėjosi, jog dobermanas bėgs namo link (duomenys neskelbtini). Grįžę namo pastebėjo, kad jų šuo elgiasi keistai, atrodė, kad jam skauda priekinę leteną. Maždaug po valandos šuo inkštė, prisiliečiant skaudėjo, negalėjo užšokti ant sofos, negėrė, neėdė, vyras nuvežė į veterinarijos kliniką, kur buvo suleisti nuskausminamieji (b. l. 13).

S. G. savo rašytiniame paaiškinime apie 2019 m. vasario 19 d. įvykį nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kokias išdėstė duodamas parodymus teisme (b. l. 14-15).

Prašymas dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo, dokumentų keitimo ar išregistravimo patvirtina, kad dobermanų veislės šuns savininkas – V. G. (b. l. 16-17).

Iš nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos matyti, kad 2019 m. vasario 7 d. policijos registruojamų įvykių registre buvo įregistruotas pranešimas ROIK 0119000060873, jog namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyventojai vedžioja šunį be pavadėlio. Pranešėjas prašo pravesti prevencinį pokalbį su šuns šeimininkais. Nuvykus pagal gautą pranešimą buvo bendrauta su S. G. ir jis buvo oficialiai įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio (b. l. 29-30).

Policijos elektroninių paslaugų sistemos duomenys patvirtina, kad buvo užfiksuotas pranešimas apie 2019 m. vasario 6 d. įvykį dėl dobermanų veislės šuns be pavadėlio (b. l. 34).

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.

V. G., kaip šuns savininkės, padarytą administracinį nusižengimą patvirtina: Nutarimas (b. l. 5), Protokolas (b. l. 6), vaizdo įrašas (b. l. 7), įvykio registracijos duomenys ir pranešimo peržiūra (b. l. 8-9, L. R. ir S. G. paaiškinimai (b. l. 13-15), prašymas (b. l. 16-17), liudytojo S. G. ir administracinėn atsakomybėn traukiamos V. G. duoti parodymai. V. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda.

Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Tokia veika užtraukia baudą nuo 50 iki 120 eurų.

Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4. punkte nustatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Byloje yra kilęs ginčas dėl V. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, nes pareiškėjo I. R. manymu, V. G. turėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, numatantį administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dobermanų veislės šuns savininkė V. G. neužtikrino reikalaujamos teisės aktų nustatytos tvarkos dėl šuns vedžiojimo, nes S. G. vedžiojant jos šunį be pavadėlio (išsinėrus iš pavadžio), šuo pribėgo prie I. R. šuns ir sukėlė grėsmę jį sužeisti. Nors I. R. teigia, kad jo šuo buvo sužalotas, tačiau šios versijos nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Visų pirma, vaizdo įraše matyti, kad šunys nekontaktuoja, tarp jų nėra užpuolimo, kandimo, griuvimo ir pan., šunys loja ir bėgioja vienas šalia kito, kol dobermano veislės šunį nusiveda šeimininkas. Išrašas iš ligos istorijos nepatvirtina jokių I. R. šuns sužalojimų, o tik, kad palpuojant yra skausminga stuburo sritis ties pirmaisiais juosmens slanksteliais, kurio kilmė nenurodoma ir gali būti dėl amžiaus ar ligos, nes byloje nėra pateikta informacijos apie I. R. šuns sveikatos būklę iki įvykio. Pažymėtina ir tai, kad įvykio metu buvo keistas paties pareiškėjo I. R. elgesys, nes jeigu manė, kad yra grėsmė dėl jo šuns sužalojimo, nesistengė savo šunį apginti, paimti ant rankų ar kitokiu būdu užkirsti kelią svetimam šuniui artintis prie jo šuns, o išsitraukęs telefoną filmavo, taip pats rizikuodamas savo šuns sveikata. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tik S. G. bando savo šunį pagauti, nuvyti jį nuo pareiškėjo šuns.

Remiantis teismų praktika, asmens kaltė gali būti konstatuota tik kai, ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad atsakomybėn traukiamas asmuo padarė veiką, už kurią turi būti nubaustas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, kaip nurodo pareiškėjas. Prielaidomis nutarimas negali būti grindžiamas, o visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kadangi šioje byloje nepakanka įrodymų patraukti V. G. atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį dėl I. R. šuns sužalojimo, skundas negali būti tenkinamas. Iš to seka, kad negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas pavesti V. G. atlyginti jo patirtas išlaidas dėl kreipimosi į veterinarijos kliniką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija priimdama Nutarimą teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nuobauda pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį paskirta sankcijos ribose – minimali bauda, nes nustatyta V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2019 m. kovo 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-345-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo I. R. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti I. R. skundo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2019 m. kovo 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-345-2019 (ROIK: 19097870380) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.