Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1309-327/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-04
Bylos Nr.
1S-1309-327/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1309-327/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vik­to­ras Preikšas išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Marijampolės ra­jo­no apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta pa­tvir­tinti Marijampolės pataisos namų Lyg­tinio palei­di­mo iš pa­tai­sos įstai­gos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 25 d. nu­tarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį palei­di­mą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d. – 5 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 str. 1,2 d., subendrinta su 2005-01-21 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausme nuteistajam paskirta – 5 metai 3 mėnesiai 8 dienos laisvės atėmimo (užskaityta 3 mėnesiai 11 dienų).

Bausmės pradžia – 2011-04-26, bausmės pabaiga – 2016-04-23.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė patvir­tinti Ko­mi­sijos 2014 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį pa­lei­di­mą iš pa­tai­sos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, jog toliau tai­sant nuteistąjį nei­zo­liuotą nuo vi­suo­menės bus pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis nebe­pa­vo­jingas vi­suo­me­nei, laikysis įsta­tymų ir nenu­sikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. skunde prašo panaikinti Marijampolės ra­jo­no apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įs­tai­­gos. Nu­rodo, kad Ma­ri­jam­polės rajono apylinkes teismas, atmesdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos tei­kimą dėl aukščiau paminėto nutarimo, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. 2 d. nustato baudžiamojo proceso taisykles, kurios yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Jose pažymima, kad lygtinis pa­leidimas turi būti taikomas esant lygtinio paleidimo pagrindams ir vadovaujantis įstatymu. BPK 6 str. 2, 3 d. pažymimas draudimas daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus as­me­ni­nių savybių, socialines bei turtines padėties. Todėl teismo nutartis, kurioje yra akcentuojama jo as­me­nybė, socialinis statusas, yra teisiškai nepagrįsta ir pažeidžianti baudžiamojo proceso taisykles. BPK 10 str. įvardinta nuteistojo teisė į gynybą. Ši teisė iš nuteistojo buvo atimta. Lyg­tinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigų reformos tikslai – padidinti lygtinio paleidimo iš laisvės atė­mi­mo vietų ins­ti­tu­to taikymo galimybes. Žmogui turi būti suteikta teisė reabilituotis. Valdžios institucijų nege­bė­ji­mas tinka­mai vykdyti įs­ta­tymą arba sukurti tam palankias sąlygas, negali būti kliūtis įgyvendinti įs­ta­tymo nuostatas. Apeliantas pažymi, kad bausmės atlikimo metu pasižymėjo nepriekaištingu el­ge­siu, draus­mine tvarka nebaustas, yra įvykdęs socialines reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, bu­vo aktyvus socialines reabilitacijos dalyvis, turi statybininko apdailininko specialybę, nusi­kals­­tamo elgesio rizika vidutinė. Teismas visa tai akcentavo, tačiau neįvertino. Skirdamas baus­mę nuos­prendžiu teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sun­ku­mą. Sprendžiant lyg­tinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tiks­lais, bet ir bausmės vyk­dy­mo prin­cipais bei lygtinio paleidimo tikslais. Esant tokiam teismo sprendimui probacija tam­pa regre­syvi, nes teismas lygtinį paleidimą vertina kaip nuolaidą kaliniui, o ne kaip svarbų jo integracijos etapą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nu­teis­tieji, kurie įvykdė individualiame so­cia­linės reabili­ta­ci­jos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys baus­mės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui pa­da­rius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma pro­bacija pasieks tikslą.

Nuteistasis A. K. yra atlikęs privalomą paskirtos lais­vės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti ver­tinama pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apy­linkės teis­mas, spręsdamas A. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klau­simą, priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, tinkamai atsi­žvel­gė į nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio ri­ziką, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo as­me­ny­bę, į pa­da­ry­tų nusikaltimų pobūdį ir pa­vo­jin­gu­mo laipsnį, neatliktą bausmės dalį bei visas kitas reikš­mingas ap­lin­kybes ir padarė pagrįstą išva­dą, kad nuteistajam A. K. lygtinis paleidimas netai­ky­tinas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu A. K. mokosi, įgijo specialybę, palaiko ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabi­li­ta­ci­jos programose, draus­mi­nė­mis nuobaudomis nebaustas ir vieną kartą paskatintas. Tačiau nuteistojo pa­kar­to­tinio nusi­kals­ta­mo elgesio rizika vertinama tik kaip vidutinė (44 balai pagal OASys metodiką).

Nuteistasis A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Anksčiau jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo metu jis nusikalto, padarydamas ana­logišką nusikaltimą – plėšimą. Tai parodo, kad nuteistasis teismų pa­si­tikėjimo nepateisina ir išvadų dėl savo el­ge­sio nedaro. Nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už apysunkio ir sunkaus nusi­kal­ti­mų padarymą, todėl sprendžiant nuteistojo lyg­tinio pa­lei­di­mo klausimą atsižvelgtina ir į vi­suo­menės inte­re­są, jog nu­si­kals­tamas vei­kas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią baus­mės dalį, kad būtų užtikrintas tei­­sin­gu­mo principo įgy­ven­di­ni­mas ir visuomenės saugu­mas. Nors nuteistasis jau yra at­likęs dau­giau nei 1/2 dalį jam pas­kirtos baus­mės, tačiau ji nėra adekvati jo asmenybės ir padarytų nu­si­kals­ta­mų veikų pa­vojingumui. Pirmosios instancijos teismas, sprę­s­da­mas nuteistojo lyg­­tinio paleidimo galimybę, atsižvelgė į visas aplin­ky­bes, į kurias reikalinga at­si­žvelgti sprendžiant šį klau­si­mą, taip pat ir bausmės paskirties įgyvendinimą. Aukštesniojo teis­mo nuomone, pirmosios ins­tan­ci­jos teisme visos skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos, tačiau jos nesu­tei­kia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai A. K. at­žvil­giu jau yra pasiekti.

Išskirtine aplinkybe nelaikytinas ir nuteistojo sutuoktinės nėštumas. Vaikui gimus (numa­to­mas gimdymo terminas 2015-01-10) į šią aplinkybę gali būti atsižvelgiama svarstant naują nu­teis­tojo prašymą dėl lygtinio paleidimo.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Mari­jam­po­lės ra­jo­no apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nu­ro­dy­tos at­si­sakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį palei­di­mą iš pa­taisos įstaigos, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti nuteistojo skundo ar­gu­men­tais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės ra­jo­no apy­lin­kės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas