- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-04
- Bylos Nr.
- 1S-1309-327/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d. – 5 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 str. 1,2 d., subendrinta su 2005-01-21 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausme nuteistajam paskirta – 5 metai 3 mėnesiai 8 dienos laisvės atėmimo (užskaityta 3 mėnesiai 11 dienų).
Bausmės pradžia – 2011-04-26, bausmės pabaiga – 2016-04-23.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, jog toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkes teismas, atmesdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos teikimą dėl aukščiau paminėto nutarimo, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. 2 d. nustato baudžiamojo proceso taisykles, kurios yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Jose pažymima, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas esant lygtinio paleidimo pagrindams ir vadovaujantis įstatymu. BPK 6 str. 2, 3 d. pažymimas draudimas daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialines bei turtines padėties. Todėl teismo nutartis, kurioje yra akcentuojama jo asmenybė, socialinis statusas, yra teisiškai nepagrįsta ir pažeidžianti baudžiamojo proceso taisykles. BPK 10 str. įvardinta nuteistojo teisė į gynybą. Ši teisė iš nuteistojo buvo atimta. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų reformos tikslai – padidinti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų instituto taikymo galimybes. Žmogui turi būti suteikta teisė reabilituotis. Valdžios institucijų negebėjimas tinkamai vykdyti įstatymą arba sukurti tam palankias sąlygas, negali būti kliūtis įgyvendinti įstatymo nuostatas. Apeliantas pažymi, kad bausmės atlikimo metu pasižymėjo nepriekaištingu elgesiu, drausmine tvarka nebaustas, yra įvykdęs socialines reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo aktyvus socialines reabilitacijos dalyvis, turi statybininko apdailininko specialybę, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Teismas visa tai akcentavo, tačiau neįvertino. Skirdamas bausmę nuosprendžiu teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Esant tokiam teismo sprendimui probacija tampa regresyvi, nes teismas lygtinį paleidimą vertina kaip nuolaidą kaliniui, o ne kaip svarbų jo integracijos etapą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nuteistasis A. K. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti vertinama pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktą bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam A. K. lygtinis paleidimas netaikytinas.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu A. K. mokosi, įgijo specialybę, palaiko ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, drausminėmis nuobaudomis nebaustas ir vieną kartą paskatintas. Tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama tik kaip vidutinė (44 balai pagal OASys metodiką).
Nuteistasis A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Anksčiau jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo metu jis nusikalto, padarydamas analogišką nusikaltimą – plėšimą. Tai parodo, kad nuteistasis teismų pasitikėjimo nepateisina ir išvadų dėl savo elgesio nedaro. Nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą, todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir visuomenės saugumas. Nors nuteistasis jau yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį jam paskirtos bausmės, tačiau ji nėra adekvati jo asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę, atsižvelgė į visas aplinkybes, į kurias reikalinga atsižvelgti sprendžiant šį klausimą, taip pat ir bausmės paskirties įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teisme visos skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos, tačiau jos nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai A. K. atžvilgiu jau yra pasiekti.
Išskirtine aplinkybe nelaikytinas ir nuteistojo sutuoktinės nėštumas. Vaikui gimus (numatomas gimdymo terminas 2015-01-10) į šią aplinkybę gali būti atsižvelgiama svarstant naują nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti nuteistojo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.