Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės L. M. pareiškimą dėl

kaltinamojo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Raseinių m., LR pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsilavinimas – pagrindinis, nedirbantis, anksčiau teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs: 2004-09-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 129 str. 1 d. ir nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau LR BK) 137 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį,

nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. 2012 metų rudenį, Norvegijoje, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įsigijo graižtvinį, 4,5 mm kalibro, pneumatinį, TYTAN B2 nešaunamąjį ginklą, kurį 2012 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo laikyti ir nešiotis C kategorijos ginklus, parsigabendamas į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą - pramoniniu būdu pagamintą, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, tinkamą šaudymui, C kategorijos, pneumatinį, TYTAN B2 nešaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro šoviniais, ir Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka ginklo neužregistravęs Ginklų registre, nuo 2012 metų rudens iki 2014 m. liepos 23 d., apie 13.00 val., laikė jį savo namuose, o 2014 m. liepos 23 d., apie 13.00 val., išsinešdamas iš slėptuvės, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), į gyvenamojo namo kiemą – šį nešaunamąjį C kategorijos ginklą neteisėtai nešiojo. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 258 straipsnio 2 dalyje

Be to jis, dėl nusikalstamo nerūpestingumo sunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2014 m. liepos 23 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, tarpusavio konflikto metu norėdamas pagąsdinti ir iš kiemo išvaryti nukentėjusįjį V. B., nenumatydamas, kad dėl jo neatsargių veiksmų gali kilti sunkūs padariniai V. B. sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėdamas tai numatyti, iš namo vidaus neteisėtai atsinešė užtaisytą graižtvinį, 4,5 mm kalibro, pneumatinį, TYTAN B2 nešaunamąjį ginklą, kurį dešine ranka laikė priešais nukentėjusįjį V. B. rankos rodomąjį pirštą uždėjęs ant ginklo nuleistuko lankelio, kai nukentėjusiajam V. B. sugriebus už ginklo vamzdžio ir patraukus jį į save, įvyko šūvis, kurio jėga pataikė V. B. į pilvą ir padarė jam šautinę kiauryminę pilvo žaizdą su kiauriniu kepenų pažeidimu, tulžies pūslės kraujosruva ir sumušimu (tulžies pūslė pašalinta operacijos metu 2014 m. liepos 24 d.), tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šautinės kiauryminės pilvo žaizdos su kiauriniu kepenų pažeidimu, tulžies pūslės kraujosruvos ir sumušimo, dėl traumuotos tulžies pūslės pašalinimo nukentėjusysis V. B. neteko 35 (trisdešimt penkių) procentų pastovaus bendro darbingumo. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 137 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis N. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2014 m. liepos 23 d. rytą, buvo pasikvietęs į talką savo pažįstamą O. D. ir tvarkėsi savo gyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), aplinką. Dirbdami su O. D. girtavo, gėrė alaus ir degtinės. Apie pietus, kai baigė darbus, abu susėdo prie kieme esančio stalo ir gėrė toliau. Vienu metu, jiems dar sėdint atėjo taip pat Girkalnyje gyvenantis V. B., kuris taip pat buvo gerokai išgėręs. Jis prisėdo prie jų, bet greitai susipyko su O. D., konfliktas netrukus peraugo į jų tarpusavio grumtynes. Tada jis abu išskyrė ir liepęs baigti konfliktą, paliepė V. B. eiti namo, tačiau jis iš kiemo niekur nėjo ir toliau konfliktavo su O. D.. Tada jis, norėdamas pagąsdinti V. B., kad jis išeitų iš jo namo kiemo, pasakė, kad eina atsinešti šautuvą, tačiau V. B. visai nekreipė į tai dėmesio ir toliau liko sėdėti prie stalo. Tad jis nuėjo į savo gyvenamojo namo vidų ir iš miegamojo kambario pasiėmė už šaldytuvo laikomą savo pneumatinį šautuvą, kurį maždaug prieš du metus buvo įsigijęs Norvegijoje ir parsivežęs namo. Nežiūrėjo, ar jis yra užtaisytas, nes iš tikro neturėjo jokio tikslo juo į V. B. šauti, o tikėjosi, kad V. B. vien pamatęs, kad jis ateina iš namo su šautuvu, pasišalins iš kiemo. Pasiėmęs šautuvą, išėjo į kiemą ir nešinas šiuo šautuvu, nuėjo link prie stalo sėdėjusių V. B. ir O. D., tačiau pamatęs jį ateinantį su šautuvu rankoje, V. B. pakilo nuo suolo ir pradėjo eiti priešais. Maždaug ties kiemo viduriu jie susitiko ir jis dešinėje rankoje laikydamas vamzdžiu žemyn nuleistą šautuvą, dar kartą liepė V. B. kuo greičiau eiti iš kiemo, tačiau tuo metu V. B. kažką pasakęs, staiga pasilenkė ir ranka, sugriebė už šautuvo vamzdžio, tuo pačiu jį pakeldamas aukštyn ir patraukdamas į save, o kita ranka lyg tai pabandė dar suduoti ar šautuvą iš jo rankų išmušti. Kadangi tokiu būdu jis pabandė šautuvą atimti, o jis nenorėjo atiduoti, todėl įvykus susistumdymui, pasigirdo šautuvo šūvis ir V. B. paleidęs sugriebtą šautuvą, atsitraukė. Šautuvą laikė nuleistą vamzdžiu žemyn, delnu paėmęs jį už buožės kaklelio, o tos pačios rankos rodomąjį pirštą uždėjęs iš šono ant šautuvo nuleistuko lankelio, kadangi taip yra tiesiog patogiau laikyti šautuvą. Tyčia šauti ir sužaloti V. B. tikrai nenorėjo šauti į jį, nebuvo tam pasiruošęs ir piršto ant šautuvo nuleistuko nebuvo padėjęs, tačiau kai V. B. staiga sugriebė už šautuvo vamzdžio, tuo pačiu jį pakeldamas aukštyn ir patraukdamas į save truktelėjo, bei smūgiavo į jį rodomasis pirštas tuo metu tiesiog galėjo nusprūsti nuo šautuvo nuleistuko lankelio ant paties nuleistuko, dėl ko ir įvyko netyčinis šūvis, kurio metu V. B. buvo sužalotas. Kadangi po šūvio jis nei nugriuvo, nei susilenkė ar pan., jis nemanė, kad V. B. buvo sužalotas. Jis nuėjo atgal į namo vidų, kur padėjo šautuvą toje pačioje vietoje ir pats grįžo atgal į kiemą. Tuo metu V. B. vėl sėdėjo prie staliuko, jis pasikėlė savo marškinėlius ir parodė šiek tiek kruviną vietą dešinėje savo pilvo pusėje. Kadangi V. B. nieko nesakė, kad jam labai skauda ar panašiai, o jo sužalojimas tikrai atrodė labai menkas, todėl kviesti medikus lyg ir nebuvo reikalo, juo labiau, kad niekam net nekilo minčių, jog pneumatinio šautuvo šūviu į pilvą žmogų galima rimtai sužaloti. Po to, kai V. B. parodė savo sužalojimą, jis nuėjo miegoti, o po kurio laiko buvo pažadintas policijos pareigūnų, kurie pasakė, kad šaudamas jis rimtai sužalojo V. B. ir šis yra išvežtas į ligoninę. Kaltu dėl V. B. sužalojimo jis prisipažįsta visiškai ir dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, tačiau tyčia šauti ir sužaloti V. B., tikrai nenorėjo, o paprasčiausiai norėjo išsinešęs šautuvą V. B. tik pagąsdinti, tačiau V. B. pačiam sugriebus už jo rankoje laikomo šautuvo vamzdžio, jį pakėlus į viršų bei patraukus link savęs, netyčia įvyko šūvis, kurio metu V. B. buvo sužalotas. Nuo kada šautuvas kambaryje buvo likęs užtaisytas, negali pasakyti, tą kartą jo tikrai neužtaisinėjo, jis užtaisytas galėjo likti iš anksčiau, kai kieme šaudydavo į taikinius. Šį pneumatinį šautuvą įsigijo maždaug 2012 metų rudenį, tikslesnės datos neprisimena, kai dirbo Norvegijoje, nusipirko Norvegijos kaimo rudens mugėje, kur tokie daiktai buvo pardavinėjami viešai ir legaliai. Tais pačiais metais šautuvą parsivežė į Lietuvą ir visą laiką jį laikė savo namuose, o naudodavosi juo tik retkarčiais iš sportinio malonumo kur nors kieme pašaudydamas į taikinius. Apie tai, kad tokiam ginklui yra reikalingas leidimas, nežinojo. Padarytą žalą tiek V. B., tiek Valstybinei ligonių kasai jis pilnai yra atlyginęs, su nukentėjusiuoju V. B. susitaikęs. (b. l. 87; 88-90; 96; 102)

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis N. P. parodė slėptuvę už šaldytuvo namo, esančio Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), su virtuve besiribojančiame miegamajame kambaryje, kur buvo laikomas pneumatinis šautuvas ir paaiškino, kad 2014-07-23, apie 13.00 val. iš šios vietos pasiėmęs minėtą šautuvą, jis norėdamas pagąsdinti V. B. išėjo į namo kiemą, ten pat po įvykio vėl šautuvą padėjo, išėjęs į namo kiemą, parodė vietą, kur prieš konfliktą stovėjo V. B. ir, kur stovėjo jis, naudojant maketą parodė, kaip laikė pneumatinį šautuvą nuleidęs jį vamzdžiu žemyn, ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas V. B., bei parodė, kaip V. B. pasilenkęs griebė už jo laikomo šautuvo vamzdžio, maždaug ties jo viduriu, o po to pakeldamas šautuvą į viršų patraukė jį į save, nuo to ir įvyko šūvis. Papildomo parodymų patikrinimo metu naudojant pneumatinį šautuvą, paėmė jį į dešinę ranką delnu už buožės kaklelio ir tos pačios rankos rodomąjį pirštą uždėjęs iš šono ant šautuvo nuleistuko lankelio bei nuleidęs šautuvą vamzdžiu žemyn, paaiškino, kad prieš įvykstant konfliktui su V. B., šautuvą jis rankoje laikė būtent taip ir būtent tokioje padėtyje. (b. l. 91-95; 97-99)

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2014 m. liepos 23 d., apie pietus, galėjo būti apie 12-13 valanda, jis būdamas neblaivus, nuėjo išsimaudyti į Girkalnio miestelyje esantį tvenkinį, ir eidamas į parduotuvę (duomenys neskelbtini) pamatė, kad N. P. namo kieme prie stalo sėdi pats N. P. ir O. D.. Pamatęs kieme esant O. D., matyt dėl to, kad buvau neblaivus, sugalvojo, jog reikia užeiti į kiemą ir su O. D. pasiaiškinti dėl ankstesnių tarpusavio reikalų. N. P. ir O. D. sėdėjo prie stalo, abu akivaizdžiai buvo neblaivūs, o ant stalo stovėjo degtinė ir alus. Atėjęs prie jų, ėmė kalbėtis su O. D. dėl nuo ankstesnių laikų, jam negrąžintos skolos ir netrukus pokalbis virto žodiniu konfliktu. Šio konflikto metu, O. D. atsistojo nuo kėdės ir jie susikibo, N. P. liepė liautis, pasakęs, kad savo reikalus spręstume ne jo kieme, liepė iš kiemo išeiti. Jam taip pasakius, jis su O. D. vienas kitą paleido ir abu susėdo prie stalo, tačiau sėdėdami toliau konfliktavo žodžiais, todėl N. P. dar kartą liepė jam išeiti ir pasakė, kad jis tuoj atsineš šautuvą. Jis žinojo N. P. turėjus pneumatinį šautuvą, neišsigando, o tiesiog liko sėdėti prie stalo, o tuo metu N. P. nuėjo į namo vidų. Netrukus jis išėjo iš namo ir rankoje išsinešė pneumatinį šautuvą. Nešinas šiuo šautuvu, jis ėjo artyn, o kai jam buvo likę iki gal apie 3 metrus, jis atsistojo ir ėjo link jo. Jiems susitikus N. P. nuleistoje rankoje laikė vamzdžiu žemyn nuleistą šautuvą, jis dešine ranka staiga sugriebė už šautuvo vamzdžio, tokiu būdu pakeldamas vamzdį į viršų ir šautuvą trukteldamas į save, o kaire ranka pabandė jau pakeltą aukštyn šautuvą išmušti N. P. iš rankos. Matė tik tiek, kad jis delnu yra apglėbęs šautuvo buožės kaklelį, tačiau nematė ir negalėjo matyti, ar kuris nors N. P. rankos, kurioje jis laikė šautuvą, pirštas buvo uždėtas ant šautuvo nuleistuko. Tokių gynybinių veiksmų buvo išmokęs prieš metus Klaipėdoje lankydamas „aikido“ treniruotes, o kadangi buvo neblaivus ir pabandė praktikoje pritaikyti tai, ko buvo mokomas treniruočių metu. Jis nepagalvojo, kad nuo to gali įvykti šūvis, nežinojo, kad šautuvas užtaisytas. Jam atliekant tokius veiksmus, pasigirdo šūvio garsas ir jis pajuto skausmą pilve, tada paleido šautuvą ir kažką pasakęs N. P., išėjo iš jo namo kiemo ir ėjo link savo namų, tačiau nepriėjęs jų, nuo didelio skausmo nugriuvo pakelėje, kur jį rado sesuo D. B., kuri iškvietė medikus. Pirmiausia pristatytas į Raseinių ligoninę, o vėliau išvežtas į Kauno klinikas, kur buvo atlikta operacija ir iš kūno išimtas pneumatinio šautuvo sviedinys. N. P. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, kadangi jis padarytą žalą pilnai atlygino, atsiprašė ir jie susitaikė, o be to, dėl patirto sužalojimo, jaučia ir savo kaltę. (b. l. 58-59; 66)

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. B. parodė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur 2014-07-23, apie 13.00 val. jis buvo sužalotas šautuvo šūviu į pilvą, parodė vietas, kur sužalojimo metu stovėjo N. P. ir jis, bei paaiškino, kad jo parodytoje vietoje įvykio metu stovėjęs N. P., nuleistoje dešinėje rankoje laikė vamzdžiu žemyn nuleistą pneumatinį šautuvą, ir naudojant šautuvo maketą parodė, kaip jis sugriebė už šautuvo vamzdžio maždaug ties jo viduriu, o po to pakeldamas už vamzdžio paimtą šautuvą į viršų ir patraukdamas jį į save norėjo jį išmušti ir paaiškino, kad tokių jo veiksmų atlikimo metu, N. P. laikytam šautuvui vamzdžio galui įsirėmus V. B. į pilvą, šautuvas iššovė ir šūvio metu jis buvo sužalotas. (b. l. 61-65)

Liudytojas O. D. parodė, kad 2014 m. liepos 23 d., nuo ryto padėjo N. P. tvarkyti jo namo, esančio Girkalnyje, Žemaičių gatvėje, kiemą. Dirbdami kieme jie išgerdavo degtinės bei alaus. Panašiai apie pietus baigė darbus ir susėdę prie kieme esančio stalo abu toliau gėrė degtinę ir alų. Vienu metu, panašiai apie 13.00 valandą, į kiemą atėjo (duomenys neskelbtini) V. B., kuris, kaip akivaizdžiai matėsi, taip pat buvo neblaivus. Jis su V. B. jau nuo seniau vis nesutarė, jau keli metai pykstasi, tad jis vėl pradėjo prie jo žodžiais kibti dėl senų tarpusavio skolų, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, o paskui jie susikibo ir pradėjo stumdytis. Tada N. P. liepė mums viską baigti ir aiškintis kur nors kitur, o ne jo kieme ir liepė V. B. iš kiemo išeiti. Jam taip pasakius, jie paleido vienas kitą ir abu susėdo prie stalo. Kai N. P. dar kartą liepė V. B. eiti iš jo kiemo, o V. B. vis tiek liko sėdėti prie stalo, V. P. pasakęs, kad tada jis eina atsinešti šautuvą, nuėjo į namo vidų. Netrukus jis išėjo iš namo ir ėjo link mūsų, dešinėje rankoje nešdamasis vamzdžiu žemyn nuleistą savo pneumatinį šautuvą, kuris aš anksčiau buvau matęs N. P. namuose. Kai iki stalo N. P. liko eiti gal apie porą-trejetą metrų, V. B. pakilo nuo suolo, žengė gal žingsnį į priekį ir atsistojęs priešais N. P., atrodo, kad kaire ranka bandė N. P. suduoti, o dešine ranka griebė už N. P. laikomo šautuvo, tačiau tuo metu pasigirdo šūvio garsas. Tada V. B. nuo N. P. atsitraukė gal apie metrą, tačiau, kad būtų buvęs sužeistas, jis nepastebėjo, jis vilkėjo palaidais marškinėliais ir jokios šūvio žymės ant jų nesimatė, nesimatė ir kraujo, todėl jis pagalvojo, kad N. P. atsineštas šautuvas buvo tuščias. Po įvykusio šūvio, N. P. apsisuko ir nuėjo atgal į namo vidų, ten nusinešdamas šautuvą, o V. B. dar apie porą minučių pastovėjęs kieme, taip pat išėjo. Netrukus dar kartą atėjo N. P. ir pasakė einąs gulti, tad jis išėjo namo. Tos pačios dienos vakare sužinojo, kad V. B. buvo sužalotas ir išvežtas į ligoninę. Dėl kokios priežasties įvyko šūvis, jis tiksliai nežino ir negali nurodyti. (b. l. 67-68)

Liudytoja D. B. parodė, kad 2014-07-23, apie 13.00 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), jos brolis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo šiek tiek išgėręs alaus. Jis išėjo maudytis į netoliese, prie Eglynės gatvės, esantį tvenkinį. Maždaug po 15 min. į namo kiemą parbėgo šuo, su kuriuo V. B. kartu išėjęs maudytis. Namuose kartu buvusi mama J. B. pasakė, kad broliui gali būti atsitikusi kokia nors nelaimė, todėl išėjo jo ieškoti. Ties (duomenys neskelbtini) namu eidama lauko keliuku pamatė gulintį ant pilvo brolį V. B.. Brolis pasakė, kad į jį šovė N. P.. Ji klausė brolio, kokiomis aplinkybėmis N. P. į jį šovė, tačiau brolis nieko neaiškino, tik skundėsi dideliu pilvo skausmu ir negalėjo atsikelti nuo žemės. Tada ji parbėgo į namus ir iškvietė GMP. (b. l. 69)

Liudytojai M. M. ir V. M. parodė, kad 2014 m. liepos 23 d., jiems dirbant Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK operatyvinėje grupėje, apie 13 val. 20 min., buvo gautas komisariato budėtojo nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini) į, kadangi ten gyvenanti D. B. pranešė į policiją, jog ant lauko keliuko, esančio tarp Šiaurės ir Eglynės gatvių, ji rado sužalotą savo brolį V. B., kuriam, jos teigimu, šautuvu buvo šauta į pilvą. Nuvykus į nurodytą vietą, čia jau buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie V. B. teikė pirmąją medicininę pagalbą, todėl apklausti V. B. ir surašyti jo apklausos protokolą nebuvo galimybės. Žodžiu paklausus V. B., kas jam atsitiko, V. B., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, trumpai pasakė, kad jis buvo nuėjęs į namus pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį N. P., kur namo kieme tarp jo ir pas N. P. taip pat buvusio O. D. įvyko kažkoks konfliktas, kurio metu, namų šeimininkas N. P. iš namo į kiemą atsinešęs pneumatinį šautuvą, juo iššovė V. B. į pilvą ir taip jį sužalojo. Kadangi tuo metu medikai skubėjo gabenti V. B. į ligoninę, todėl aiškintis su juo kitas šio įvykio aplinkybes nebuvo laiko, o medikams išvežus V. B. į Raseinius, jie nuvyko į namus pas N. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini). N. P. rado miegantį kambaryje, pasižadinus, pamatė, jog jis yra visiškai girtas. Pagal jo elgesį atrodė, kad jis visiškai nesiorientuoja aplinkoje, jis apie įvykį nieko paaiškinti nesugebėjo, o klausinėjamas apie namuose turimą šautuvą, kažką neaiškiai kalbėjo, kad jokio šautuvo jis neturi. Apžiūrėjus N. P. namų kiemą, galimai padarytos nusikalstamos veikos pėdsakų, nebuvo aptikta, kraujo žymių nesimatė, ant stalo matėsi girtavimo pėdsakai. Pareigūnas V. M. rado N. P. gyvenamajame name, kambaryje už šaldytuvo pneumatinį ginklą, kuris buvo išimtas. Trečio asmens – O. D., kuris įvykio metu buvo N. P. namo kieme ir taip pat galėjo matyti, kaip buvo sužalotas V. B., surasti nepavyko. (b. l. 70-71; 72-73)

2014-07-23 Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK specialisto M. M. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 82-1-00600-14 dėl V. B. sveikatos sutrikdymo, pagal LR BK 138 str. 1 d. (b. l. 7)

2014-07-023 atlikta įvykio vietos apžiūra, apžiūrėta įvykio vieta, esanti Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), kur 2014-07-23, apie 13.00 val., šūviu į pilvą buvo sužalotas V. B.. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ir objektų turinčių reikšmės tyrimui nesurasta ir nepaimta. (b .l. 8-9)

2014-07-23 daiktų pateikimo protokolu V. M. pateikė pneumatinį šautuvą TYTAN modelis B2. (b. l. 11)

2014-07-28 užduotimi pavesta specialistui ištirti pneumatinį šautuvą TYTAN B2, V. M. surastą ir paimtą N. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo galimai buvo sužalotas V. B.. (b. l. 12)

2014-09-05 Specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-857, (Specialisto tyrimą atliko Šiaulių apskrities VPK KTB specialistas V. K.) nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis, 4,5 mm kalibro, tinkamas šaudymui, C kategorijos, pneumatinis, TYTAN B2 nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro šoviniais. (b. l. 14-15)

Specialisto V. K. paaiškinimu jis nurodė, kad 4,5 mm pneumatinio šautuvo Tytan B2, kaip ir kitų pneumatinių nešaunamųjų ginklų paleidžiamasis mechanizmas susideda iš stūmoklio su spyruokle ir fiksavimo užkaba bei nuleistuko su paleidžiamąja užkaba. Šūvis įvyksta mechaniškai paveikus nuleistuką, kurio paleidžiamoji užkaba nuslysta nuo stūmoklio fiksuojamosios užkabos. Susipažinus su liudytojo apklausos protokolu, jame nenurodyta kaip buvo laikomas šautuvas, t. y. ar delnas buvo ant buožės kaklelio, o pirštas ant nuleistuko. Jei ginklas buvo laikomas šioje padėtyje, tai pagriebus už vamzdžio ir ginklą patempus į save, šūvis įvykti galėjo, mechaniškai nuspaudžiant nuleistuką. Jei ginklas buvo laikomas kitoje padėtyje (vietoje), t. y. nesant tiesioginiam mechaniniam poveikiui į nuleistuką, ginklas galėjo iššauti smūgiuojant į jį. Tokiu atveju, esant netvarkingam ar susidėvėjusiam paleidžiamajam mechanizmui, nuo smūgio nuleistuko paleidžiamoji užkaba nuslysta nuo stūmoklio fiksuojamosios užkabos ir įvyksta šūvis nenuspaudus nuleistuko. Nustatyti ar ginklas gali iššauti nenuspaudus nuleistuko, reikia atlikti papildomą ginklo tyrimą. (b. l. 76-77)

LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Įstatymo redakcija 20111-03-01, Nr. XI-1146), numato ginklų ir šaudmenų įgijimo laikymo ir nešiojimo tvarką Lietuvos Respublikoje. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 str. 5 punkte nustatyta, kad C kategorijai priskiriami pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 5,7J. Šio įstatymo 8 str. nustatyta, kad visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre. 12 str. 1 ir 10 d. numato, kad leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų rašytinius prašymus, o įstatymo 30 straipsnis numato draudimus ginklų turėtojams. (b. l. 20-21)

2014-11-07 Šiaulių apskrities VPK VTB Licencijavimo skyriaus viršininkas E. S. pranešė, kad Licencijuojamos veiklos posistemyje duomenų, kad N. P. būtų kreipęsis dėl leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, ar būtų jo vardu registruotų ginklų, nėra. (b. l. 23)

2014-09-12 užduotimi pavesta specialistui atlikti V. B. sveikatos tyrimą ir nustatyti jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą. (b. l. 36)

Specialisto išvadoje Nr. G 315/14(10) (tyrimą atliko VTMT prie LR TM Jurbarko poskyrio specialistas A. J.) nurodyta, kad V. B. nustatyta šautinė kiauryminė pilvo žaizda su kiauriniu kepenų pažeidimu, tulžies pūslės kraujosruva, sumušimu (tulžies pūslė pašalinta operacijos metu 2014-07-24). Sužalojimai padaryti iššaunant vieną kartą iš kokio tai šaunamojo ginklo, užtaisyto metaline kulka, į pilvo dešinę pusę galimai iš priekio ar kokiu tai kampu. Nustatyti iš kokio atstumo šauta, kokioje padėtyje buvo nukentėjęs, remiantis įrašais medicinos dokumentuose, nėra galimybės. Šautinė kiauryminė pilvo žaizda su kiauriniu kepenų pažeidimu, tulžies pūslės kraujosruva, sumušimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl traumuotos tulžies pūslės pašalinimo (operacija 2014-07-24) netekta 35 (trisdešimt penkių) % pastovaus bendro darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 37-38)

Iš LSMUL Kauno klinikų Chirurgijos klinikos pranešimų matyti, kad 2014-07-23 V. B. buvo operuotas dėl šautinio kiauryminio pilvo sužalojimo. Operacijos metu rastas kepenų dešinės skilties kiauryminis sužalojimas ir tulžies pūslės liestinis sužalojimas. Pašalinta tulžies pūslė. Taip pat operacijos metu pašalintas šaunamojo ginklo sviedinys (saugomas chirurgijos skyriuje). (b.l. 26, 29)

2014-08-26 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš LSMUL Kauno klinikų vyr. Slaugytojos A. Ž. paimtas šautuvo sviedinys, kuriuo buvo sužalotas V. B.. (b. l. 30)

2014-08-27 daiktų apžiūros metu šautuvo sviedinys apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas. Apžiūros metu nustatyta, kad šautuvo sviedinys yra vientisas, pagamintas iš pilkos spalvos metalo panašaus į šviną, sviedinys „grybo“ formos, smailėjančia, šiek tiek deformuota (palenkta į šoną) viršūne. Apatinė sviedinio dalis taip pat deformuota (suspausta), ant jos šonų matyti išilginės rievės. Apatinė sviedinio dalis yra tuščiavidurė, joje matyti tamsiai raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, pėdsakai. Bendras sviedinio ilgis apie 6 mm, jo skersmuo apie 4,5 mm. (b. l. 31-33)

2014-07-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. B. pateikė pilkos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, kuriais jis vilkėjo 2014-07-23, kai apie 13.00 val. N. P. kieme, (duomenys neskelbtini), šūviu į pilvą buvo sužalotas. (b. l. 41)

2014-07-30 daiktų apžiūros metu v. B. marškinėliai apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti. Apžiūros metu nustatyta, kad vyriškų marškinėlių priekinėje dalyje, pilvo srityje, matyti keletas nedidelių tamsios spalvos sutepimų (dėmių) panašių į kraują. Ties marškinėlių vidurine pilvo srities dalimi, po viena iš minėtų dėmių, matyti mechaninis medžiagos pažeidimas – apie 4 mm skersmens kiaurymė. (b. l. 42-45)

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 4309,64 litų dydžio civilinį ieškinį. (b. l. 50-51)

Iš mokėjimo nurodymo ir kasos pajamų orderio kopijų matyti, kad 2014-10-29, N. P. Valstybinei ligonių kasai pervedė 4309,64 Lt sumą, atlygindamas žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už V. B. gydymą. (b. l. 55)

Iš Kauno teritorinės ligonių kasos 2014-11-21 pranešimo matyti, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 4309,64 Lt už V. B. gydymą atlyginta pilnai ir Kauno teritorinę ligonių kasa atsisako baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio. (b. l. 56)

2014-07-23, 14.11 nustatytas 3,38 promilių girtumas (b. l. 80)

N. P., anksčiau teistas 1 kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 110-112; 113-120), administracine tvarka nebaustas, (b. l. 121), VšĮ Raseinių Psichikos sveikatos centro pacientų registruose įrašytas, konsultuotas VTPT Kauno skyriaus ekspertų, gauta specialisto išvada, kad N. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (b. l. 122-124), nedirbantis (b. l. 125), pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas teigiamai, susituokęs, šeimoje augina 2 mažamečius vaikus, gimusius 2009-08-09 ir 2003-01-31. (b. l. 126-128)

Įrodyta, kad N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., nes jis Norvegijoje, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įsigijo graižtvinį, 4,5 mm kalibro, pneumatinį, TYTAN B2 nešaunamąjį ginklą, kurį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo laikyti ir nešiotis C kategorijos ginklus, parsigabendamas į savo namus, neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą - pramoniniu būdu pagamintą, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, tinkamą šaudymui, C kategorijos, pneumatinį, TYTAN B2 nešaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro šoviniais, ir Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka ginklo neužregistravęs Ginklų registre, laikė jį savo namuose, o vėliau išsinešdamas iš slėptuvės, esančios gyvenamajame name, į gyvenamojo namo kiemą – šį nešaunamąjį C kategorijos ginklą neteisėtai nešiojo.

Įrodyta, kad N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., nes jis dėl nusikalstamo nerūpestingumo sunkiai sužalojo žmogų, t. y. savo gyvenamojo namo kieme, tarpusavio konflikto metu norėdamas pagąsdinti ir iš kiemo išvaryti nukentėjusįjį, nenumatydamas, kad dėl jo neatsargių veiksmų gali kilti sunkūs padariniai nukentėjusiojo sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėdamas tai numatyti, iš namo vidaus neteisėtai atsinešė užtaisytą graižtvinį, 4,5 mm kalibro, pneumatinį, TYTAN B2 nešaunamąjį ginklą, kurį dešine ranka laikė priešais nukentėjusįjį rankos rodomąjį pirštą uždėjęs ant ginklo nuleistuko lankelio, kai nukentėjusiajam sugriebus už ginklo vamzdžio ir patraukus jį į save, įvyko šūvis, kurio jėga pataikė į pilvą ir padarė jam šautinę kiauryminę pilvo žaizdą su kiauriniu kepenų pažeidimu, tulžies pūslės kraujosruva ir sumušimu (tulžies pūslė pašalinta operacijos metu 2014 m. liepos 24 d.), tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šautinės kiauryminės pilvo žaizdos su kiauriniu kepenų pažeidimu, tulžies pūslės kraujosruvos ir sumušimo, dėl traumuotos tulžies pūslės pašalinimo nukentėjusysis neteko 35 (trisdešimt penkių) procentų pastovaus bendro darbingumo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi ir tai, kad jis savo noru pilnai atlygino padarytą žalą. N. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Prokurorė siūlo N. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. ir skirti 20 parų arešto bausmę. Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. ir skirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, ir paskirti galutinę bausmę 45 paras arešto.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su tokia arešto bausme sutinka.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybė lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 20 (dvidešimt) parų arešto bausme. Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Arešto bausmę atliekant areštinėje. Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti N. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką (nuo 2014-07-23, 16.00 val. iki 2014-07-25, 13.00 val.) ir laikyti, kad jis 2 paras arešto bausmės yra atlikęs.

Iki bausmės vykdymo pradžios N. P. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. Pradėjus bausmės vykdymą asmens dokumentus grąžinti: pasą Nr. 23040849 ir asmens tapatybės kortelę Nr. 12314845.

Nešaunamąjį ginklą - graižtvinį 4,5 mm kalibro pneumatinį Tytan B2 šautuvą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankį ir jį perduodant Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Daiktinius įrodymus: šautuvo sviedinį ir vyriškus marškinėlius teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį turtą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.