Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) 2013-12-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

2) 2014-02-28 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4,9, dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2013-12-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. 2014 m. sausio 29 d., apie 16.30 val., Šiauliuose, prie prekybos centro „T.“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, atvirai, nukentėjusiajam M. V., gim. (duomenys neskelbtini)., padavus mobiliojo ryšio telefoną asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, o šiam perdavus telefoną D. D., abu kartu, pagrobė svetimą, D. S. V. priklausantį turtą - 309 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG Optimus L3 II“ su 5 litų vertės „Tele-2 pildyk“ sim pokalbių kortele, taip padarė nukentėjusiajai D. S. V. 314 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis D. D. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo prekybos centre „T.“ kartu su draugu A. P.. A. P. pamatė prekybos centre prie fontano pažįstamą berniuką M. V., kuris turėjo telefoną. Jie priėjo prie M. V., A. P. juos supažindino. M. V. kartu mokosi su M. P. vienoje mokykloje. Jis M. V. anksčiau nebuvo matęs. A. P. buvo sugalvojęs, kad reikia pavogti telefoną, jis tam pritarė ir buvo šalia. Pasikalbėję jie išėjo į lauką. A. P. paprašė M. V. telefono paskambinimui ir kai M. V. jį padavė, A. P. pasakė „bėgam“ ir jie pabėgo. A. P. jam pagrobto telefono neperdavė. Negali paaiškinti, kodėl nukentėjusysis sako, kad A. P. perdavė telefoną jam. Civilinį ieškinį pripažįsta. Nei M. V., nei nukentėjusiosios neatsiprašė.

Teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagarsinus A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis juos patvirtino (49-50, 57 b.l.).

Nukentėjusioji D. S. V. teisme parodė, kad šių metų sausio mėn., tikslios dienos nepamena į namus parėjęs jos anūkas M. V., pasakė, kad iš jo du vaikinai atėmė telefoną. M. V. buvo labai išsigandęs. Telefoną ji buvo nusipirkusi ir davusi naudotis anūkui. Telefonas buvo „LG Optimus“, anūkas jį naudojosi gal tik 3 dienas. Telefone taip pat buvo įdėta sim kortelė. Telefono vertė 309 Lt, SIM kortelės vertė 5 Lt. Viso jai padaryta 314 Lt žala. Anūkas jai sakė, kad jam būnant prekybos centre „T.“ ir rašant SMS žinutę prie jo priėjo A. P., kurį jis pažinojo, nes su juo mokosi vienoje mokykloje paralelinėse klasėse, bei dar vienas vaikinas, kurį A. P. pristatė, kad tai yra D.. Sakė, kad A. P. paprašė jo telefono, jis telefoną padavė A. P., pastarasis perdavė jį D. ir jie pabėgo. Jos anūkas buvo labai išsigandęs, mokykloje A. P. jam grasino, anūkas bijojo eiti į mokyklą. Kaltinamasis nei jos, nei jos anūko neatsiprašė, žalos neatlygino, to nepadarė ir kaltinamojo mama, nors jie visi buvo susitikę per jos anūko apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Savo ieškinį palaiko ir prašo priteisti jai padarytą žalą.

Mažamečio nukentėjusiojo M. V. apklausos protokole užfiksuoti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas pagarsino, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kad jis 2014-01-29 apie 15.00 val., atvyko į prekybos centrą „T.“. Buvo vienas, vaikščiojo. Apie 16.30 val., centre sutiko pažįstamą vaikiną, kuris mokosi toje pačioje R. progimnazijoje. Žinojo vaikino vardą-A.. A. buvo su kažkokiu draugu, kurio nepažinojo, jis buvo aukštesnis, „ryžų“ plaukų. A. pasiūlė eiti į lauką. Trise jie išėjo į lauką. Stovint lauke, A. paprašė duoti jam savo telefoną, tikslu pasiskambinti. Iš striukės kišenės jis išsitraukė telefoną ir padavė A.. A. perdavė telefoną savo draugui ir pasakė „bėgam“. A. su draugu pagrobę telefoną, nubėgo link „E.“. Telefonas priklausė jo močiutei D. S. V.. (b.l. 9).

Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis M. V. parodė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, t.y., kad įvykis buvo prekybos centre „T.“. Buvo vienas, vaikščiojo, po to sėdėjo prie fontano. Susitiko A. ir D.. A. pažinojo iš anksčiau, nes mokosi toje pačioje mokykloje, o D. nepažinojo. D. vardą prekybos centre jam pasakė A.. A. paprašė duoti telefoną, paklausė ar gali duoti paskambinti. A. sakė, kad telefono reikia D.. Jis telefoną padavė A., o A. telefoną perdavė D.. Prieš perduodamas telefoną A. kažką paslapčiomis D. pasakė į ausį. Tuomet D. pasakė, kad tuoj pareis eina paskambinti ir pasileido bėgti, A. bėgo iš paskos. Jis juos lauke vijosi, bet jų neberado. Telefonas buvo močiutės, telefonas buvo su SIM kortele (12-13 b.l.).

2014-01-29 D. S. V. pareiškime nurodyta, jog 2014-01-29, apie 16.30 val., prie prekybos centro „T.“, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš jos mažamečio anūko M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš matymo pažįstami vaikinai pagrobė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „LG Optimus L3 II“ Žala 314 Lt (3 b.l.).

2014-01-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, prie prekybos centro „T.“ dalyvaujant nukentėjusiajam M. V., kur iš jo buvo pagrobtas telefonas (4-6 b.l.).

Nukentėjusiosios D.S. V. pateiktoje telefono įsigijimo sutartyje matyti, jog ji įsigijo telefoną „LG Optimus L3 II E430“, jo vertė 309 Lt (16-17 b.l.).

2014-05-14 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą mažamečio A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu jam nesant tokio amžiaus nuo kurio numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 str. 2 d. Išsiųstas pranešimas Vaiko teisių apsaugos skyriui bei Pietinei PN dėl administracinės atsakomybės taikymo A. P. tėvams (b.l. 43-45).

Pateiktoje policijos informacijoje nurodyta, jog atlikus telefono „LG Optimus L3 (duomenys neskelbtini) IMEI kontrolę, nustatyta kad telefone nėra įdėta jokia sim kortelė, telefonas nenaudojamas. Telefono surasti nepavyko (25-30 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo D. D. kaltę patvirtinančių įrodymų, kad jis 2014 m. sausio 29 d., apie 16.30 val., Šiauliuose, prie prekybos centro „T.“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, atvirai, nukentėjusiajam M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., padavus mobiliojo ryšio telefoną asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, o šiam perdavus telefoną D. D., abu kartu, pagrobė svetimą, D. S. V. priklausantį turtą - 309 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG Optimus L3 II“ su 5 litų vertės „Tele-2 pildyk“ sim pokalbių kortele, taip padarė nukentėjusiajai D. S. V. 314 litų turtinę žalą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis D. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino iš dalies parodydamas, kad jis buvo kartu su draugu A. P. prekybos centre „T.“, kad A. P. sumanymas buvo pavogti telefoną iš M. V., o jis tik stovėjo šalia ir kai A. P. paėmė iš M. V. telefoną, kartu su juo bėgo, jam telefono A. P. neperdavė. Tačiau tokius kaltinamojo D. D. parodymus dėl to, kad jis telefono paėmęs nebuvo, paneigia teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios D.S. V. parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto mažamečio nukentėjusiojo M. V. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tai yra, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas mažametis nukentėjusysis M. V. patvirtino, kad jam būnant prekybos centre „T.“ jis susitiko iš matymo pažįstamą A. su draugu, A. juos supažindino bei kvietė į lauką pasikalbėti, lauke paprašė telefono paskambinti, sakė, kad paskambinti reikėjo D., jis telefoną perdavė A., pastarasis perdavė D. ir jie susišnabždėję pabėgo. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tas pačias aplinkybes M. V. papasakojo iš karto po įvykio grįžęs savo močiutei S.D. V., kuri teisme patvirtino, kad grįžęs jos anūkas M. V. buvo labai išsigandęs ir pasakojo, jog A. P. paprašė iš jo telefono paskambinimui, kad supažindino su D. D., M. V. padavė telefoną A. P., pastarasis perdavė telefoną D. D. ir jie nuo jo pabėgo, telefonas buvo naujas nedaug naudotas, jo vertė su SIM kortele 314 Lt. Teismas neturi pagrindo abejoti mažamečio nukentėjusiojo M. V. parodymais, jie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nenustatyta, kad M. V. turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti D. D.. Todėl nustatydamas aplinkybes, teismas M. V. parodymais remiasi visiškai. Taip pat teismas visiškai remiasi ir S.D. V. duotais parodymais. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtina ir posėdžio metu ištirtuose rašytinuose įrodymuose esantys duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta, D.S. V. protokolas pareiškimas, kuriame nurodytos telefono pagrobimo aplinkybės iš karto po įvykio, kurias D.S. V. patvirtino posėdžio metu, telefono „LG Optimus L3 II“ sutarties kopija, iš kurios matyti, jog D.S. V. telefoną įsigijo už 309 Lt, 2014-05-14 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą mažamečio A. P. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2d. padarymo.

Pagal nustatytas aplinkybes D. D. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė.

Nukentėjusioji D.S. V. pareiškė 314 Lt civilinį turtinei žalai atlyginti dėl pagrobtojo telefono ir jame buvusios SIM kortelės atlyginimo. Kaltinamasis D. D. ir jo atstovė bei civilinė atsakovė S. D. ieškinį pripažino visiškai. Civilinis ieškinys pagrįstas bylos medžiaga, žalą nukentėjusioji D.S. V. patyrė dėl kaltų D. D. veiksmų, todėl jis tenkintinas visiškai ir priteistinas iš D. D., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteistinas iš civilinės atsakovės S. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nustatant, kad ši civilinės atsakovės pareiga pasibaigia kai D. D. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę. D. D. teistas 2 kartus (61-74 b. l.), šį tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė neatlikęs paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir turėdamas neišnykusį teistumą, pagal 2013-12-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, dėl ko remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi jis laikytinas recidyvistu, administracine tvarka nebaustas, tačiau jo mama S. D. bausta už sūnaus netinkamą elgesį (84, 85 b.l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK nuo 2014-01-06 nėra įrašytas į nepilnamečių profilaktinę įskaitą, tačiau yra Probacijos tarnybos registre įrašytas (81 b.l.), Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės charakterizuojamas patenkinamai, dėl per didelio noro įtikti kitiems mokiniams dažnai tampa įrankiu sumaiščiai sukelti, lengvai pasiduoda draugų įtakai, praleidęs be pateisinamos priežasties 200 pamokų (83 b.l.), Šiaulių m. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojos pateiktoje informacijoje nurodyta, kad D. D. šeima nėra įrašyta į Socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat nėra duomenų, kad D. D. būtų sudarytos netinkamos gyvenimo ir buities sąlygos (37 b.l.), VĮ „Registrų centras“ duomenų apie jo turimą nekilnojamą turtą nėra (88 b.l.). Įvertindamas šias aplinkybes, bei tai, kad D. D. sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir išvadų dėl savo veiksmų nedaro, prieš tai skirtos laisvės apribojimo bausmės teigiamos įtakos jam nepadarė, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad D. D. bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad D. D. yra nepilnametis, labai jauno amžiaus, nustatytinas mažesnis nei šios veikos sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, ir kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatomis atidėtinas minimaliam terminui, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šias išvadas teismas daro dėl tos priežasties, kad kaltinamasis D. D. nusikalto būdamas nepilnametis, ypatingai jauno amžiaus, po nusikaltimo padarymo kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis nėra padaręs, byloje nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų itin neigiamai. Paskirtoji bausmė subendrintina su 2014-02-28 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta bausme vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis, kadangi nustatyta, jog D. D. šią nusikalstamą veiką padarė iki 2014-02-28 teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo.

D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę panaikintinas.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su mažamečio M. V. apklausos įrašu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu keistina į laisvės atėmimą 1 laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir nustatyti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal 2014 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 ir 87 straipsniais paskirti D. D. auklėjamojo poveikio priemones:

- įspėjimą;

- elgesio apribojimą, įpareigojant D. D. 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiosios A. S. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš D. D., o jam neturinti pakankamai turto ar uždarbio, iš jo atstovės pagal įstatymą S. D., nukentėjusiosios A.S. V. naudai 314 Lt (tris šimtus keturiolika litų) turtinės žalos atlyginimui, nustatant, kad S. D. pareiga pasibaigia D. D. sulaukus pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su mažamečio M. V. apklausos įrašu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.