- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-15
- Bylos Nr.
- AS-146-113-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. T., S. T.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybei, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei Vakarų
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. T. ir S. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. ir S. T. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybei ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Vakarų projektai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. T. ir S. T. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti atsakovus Klaipėdos rajono savivaldybę ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą suderinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.
Nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija (toliau – ir Nuolatinė statybos komisija) 2009 m. spalio 7 d. atsisakė tikrinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, nes, kaip nurodyta Nuolatinės statybos komisijos protokole, yra pasibaigęs planavimo sąlygų detaliajam planui rengti galiojimo laikas. Paaiškino, kad 2009 m. spalio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui buvo paduotas skundas, tačiau ši institucija neišnagrinėjo skundo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teigė, kad Nuolatinės statybos komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Nuolatinė statybos komisija detalųjį planą svarstymui priėmė 2009 m. gegužės 12 d., esant galiojančioms planavimo sąlygoms, todėl derinimo procedūra turėjo būti atlikta pagal išduotas planavimo sąlygas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų S. T. ir A. T. skundą. Pareiškėjai A. T. buvo grąžintas sumokėtas žyminis mokestis.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai nesutinka su Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. spalio 7 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. TP 39-11, kuriuo nuspręsta atsisakyti tikrinti žemės sklypo detalųjį planą nustačius, kad yra pasibaigęs planavimo sąlygų detaliajam planui rengti galiojimo laikas, ir prašo įpareigoti atsakovus suderinti žemės sklypo detalųjį planą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad siekiant sužinoti, ar asmuo privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka bei, ar tinkamai ja pasinaudojo, kiekvienu konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti, kuriame detaliojo planavimo proceso etape kilo ginčas. Detaliojo planavimo procesą sudaro: parengiamasis, teritorijų planavimo dokumento rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiamasis etapai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 1 d.). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamąjį etapą sudaro inter alia teritorijų planavimo dokumento svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas. Minėto įstatymo 27 straipsnis reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: 1) nustatyta tvarka apsvarstyti; 2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; 3) patikrinti valstybinę planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Pagal minėto įstatymo 4 dalį savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Derinimo procedūros rezultatai įtvirtinami protokolu.
Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 (toliau – ir Taisyklės) 27 punkte yra detalizuota, kokie veiksmai bei sprendimai priskirtini kiekvienam teritorijų planavimo proceso etapui. Taisyklių 27.4 punktas detaliojo teritorijų planavimo baigiamajam etapui priskiria: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadiją: viešą svarstymą, derinimą su institucijomis, ginčų nagrinėjimą (27.4.1 punktas); 2) teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo stadiją: tikrinimą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje pagal jai priskirtą kompetenciją, tvirtinimą ir registravimą teritorijų planavimo registre (27.4.2 punktas)
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka numatyta:
1) ginčams, kilusiems tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus;
2) derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusiems ginčams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjų keliamas ginčas būtent ir yra ginčas, kilęs detaliojo plano derinimo procedūros metu. Pareiškėjų manymu, Nuolatinė statybos komisija nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė tikrinti parengtą detalųjį planą.
Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 (nauja redakcija nuo 2007 m. rugsėjo 9 d.) 33 punktas numato, kad teritorijų planavimo dokumento derinimo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 40 punkte nustatyta, kad skundas (pareiškimas) teritorijų planavimo klausimais nagrinėjamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu ir kitais teisės aktais.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 3.2 punktas numato, kad savivaldybės lygmens detaliųjų planų valstybinę planavimo priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijos per savo teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentus (skyrius).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas S. T., nesutikdamas su Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. spalio 7 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. TP 39-11, kuriuo buvo atsisakyta tikrinti parengtą detalųjį planą, 2009 m. spalio 29 d. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Klaipėdos AVA) kaip į ikiteisminę teritorijų planavimo procese kilusio ginčo nagrinėjimo instituciją, prašydamas įpareigoti Nuolatinę statybos komisiją suderinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Pareiškėjų teigimu, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ginčo neišnagrinėjo, todėl skundas paduotas teismui.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatai numato, jog, kilus ginčui dėl teritorijų planavimo procesų ar procedūrų <...> suinteresuotas asmuo pateikia viešojo administravimo subjektui skundą (40 punktas), kuris nagrinėjamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (41 punktas).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, ir VAĮ) 31 straipsnis reglamentuoja administracinės procedūros terminus ir numato, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Esant objektyvioms priežastims šį terminą galima pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Administracinė procedūra pradedama per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos (22 straipsnio 1 dalis). Pagal aukščiau paminėtus maksimalius administracinei procedūrai atlikti terminus ji turėjo būti baigta iki 2009 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui įstatyme nustatytu terminu neatlikus jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. ikiteismine tvarka neišnagrinėjus ginčą, gali būti skundžiamas šios institucijos neveikimas, o procedūra dėl ginčo ikiteisminio išnagrinėjimo negali būti laikoma baigta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nesilaikė nustatytos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūros. Tai patvirtino ir tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui pareiškėjų skundo nepatenkinus, priimtas sprendimas turėtų būti skundžiamas ne teismui, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Aplinkos ministerija). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 5 punktą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal kompetenciją nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus teritorijų planavimo klausimais, kai jie pagal kompetenciją jau buvo išnagrinėti apskrities viršininko, tačiau jo priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo. Jei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pareiškėjų skundą patenkintų, šis sprendimas būtų privalomas visiems su teritorijų planavimu ir statyba susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat savivaldybėms (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 11 punktas).
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjai A. T. ir S. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas netinkamai taikė ABTĮ 22, 31, 32 straipsnius bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-624/2009 suformuotos įstatymų taikymo praktikos, todėl teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Paaiškina, remiantis ABTĮ 32 straipsnio 2 dalimi, kad tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartyje analogiškoje administracinėje byloje (bylos Nr. AS822-624/2009) jau yra suformavęs šiuo klausimu administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. Nurodo, kad šiai nutarčiai prieštarauja Klaipėdos apygardos administracinio teismo išvada, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą administracinė procedūra dėl 2009 m. spalio 29 d. paduoto skundo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje turėjo būti baigta iki 2009 m. gruodžio 15 d., ir nuo šios datos gali būti skundžiamas institucijos neveikimas.
2009 m. spalio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui buvo paduotas skundas dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano nederinimo. ABTĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijai paduotas skundas turi būti ne teismo tvarka išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo skundo gavimo, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas skundą privalėjo išnagrinėti iki 2009 m. lapkričio 12 d. Kadangi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas skundo iki 2009 m. lapkričio 12 d. neišnagrinėjo, todėl pagal ABTĮ 32 straipsnio 2 dalį nuo 2009 m. lapkričio 12 d. atsirado pagrindai paduoti skundą dėl pažeistos teisės Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi pareiškėjų skundą nepagrįstai atsisakė priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjai skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jų skundą dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pagrindines nuostatas dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teisių ir pareigų šiame procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Šio įstatymo 27 straipsnio 7 dalis numato, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. To paties įstatymo 25 straipsnio 5 dalis numato, kad baigiamąjį etapą sudaro: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. Toks pats reglamentavimas įtvirtintas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 27.4 punkte.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas šioje byloje yra kilęs derinimo procedūros metu ir patenka į detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamąjį etapą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiam ginčui taikytina privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Pagal šią tvarką asmuo, prieš kreipdamasis į teismą dėl iškilusio ginčo, turi kreiptis į apskrities viršininko administraciją, jei jo priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo – ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, tada į teismą. Minėtos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos privalomumas dėl atsakingos institucijos atsisakymo derinti detaliojo plano sprendinius pabrėžtas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje Nr. A8-783/2007. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 19 d. nutartyje Nr. A4-970/2006 nustatė, kad nederinant detaliojo plano svarbiausia, kad tokiu veiksmu nebūtų varžoma asmens teisė jį apskųsti ir pabrėžė, kad tokiu atveju reikia pasinaudoti teisės aktuose nustatyta spręsti ginčą išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
Teritorijų planavimo ikiteisminis nagrinėjimas yra aiškiai išskirtas iš bendros ikiteisminės skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarkos, kuria vadovaujasi administracinių ginčų komisijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. A7-1065/2007).Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 punktas nustato, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 3.2 punktas numato, kad savivaldybės lygmens detaliųjų planų valstybinę planavimo priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijos per savo teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentus (skyrius). Nuostatų 40 punktas nustato, kad kilus ginčui dėl teritorijų planavimo procesų ar procedūrų tvarkos, statybos ar statinių naudojimo tvarkos pažeidimų, suinteresuotas asmuo pateikia viešojo administravimo subjektui, pagal kompetenciją atliekančiam teritorijų planavimo, statybos valstybinę ar statinių naudojimo priežiūrą, prašymą, skundą ar pranešimą. Šie prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Nuostatų 41 p.).
Viešojo administravimo įstatymas reglamentuoja administracinę procedūrą, kuri pagal 19 straipsnio 1 dalį yra apibrėžiama kaip pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. VAĮ 31 straipsnis nustato, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui buvo paduotas 2009 m. spalio 29 d., vadinasi ikiteisminė ginčų institucija šį skundą turėjo išnagrinėti iki 2009 m. gruodžio 1 d., o tuo atveju, jei procedūra būtų pratęsta – iki 2009 m. gruodžio 15 d.
Teisės aktuose yra numatyta dviejų pakopų ikiteisminė ginčų dėl savivaldybės lygmens bendrojo ir specialiojo bei detaliojo planavimo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1065/2007). Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 5 punktas nustatė, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal kompetenciją nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus teritorijų planavimo klausimais, kai jie pagal kompetenciją jau buvo išnagrinėti apskrities viršininko, tačiau jo priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčas nuoseklia Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka nebuvo išnagrinėtas dėl to, kad, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas įstatymo nustatytu laiku skundo neišnagrinėjo, pareiškėjų galimai pažeistos teisės negynė, todėl galima daryti išvadą, kad logiškai ir sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 5 dalį nagrinėjamu atveju pareiškėjai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neprivalėjo kreiptis į Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo tos dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Šia teisės norma suteikiama teisė suinteresuotiems asmenims kreiptis teisminės gynybos, kai galimai pažeistos teisės negina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Tokiu atveju ginčas perkeliamas spręsti teismui.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas teismui kvalifikuotinas kaip paduotas Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, pritaikius maksimalius terminus pareiškėjų skundas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente turėjo būti išnagrinėtas iki 2009 m. gruodžio 15 d. Šiai išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijai laiku neišnagrinėjus pareiškėjų skundo, pareiškėjai, vadovaudamiesi ABTĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įgijo procesinę teisę kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą dėl jų pažeistos teisės per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas institucijos sprendimas (per du mėnesius nuo 2009 m. gruodžio 15 d.). Pareiškėjai 2009 m. gruodžio 21 d. (b. l. 2) paduodami skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nepraleido termino kreiptis į teismą ir tinkamai įgyvendino šią procesinę teisę.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjai nesilaikė nustatytos skundo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir dėl to atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Kadangi teismas nevertino, ar pareiškėjų skundas atitinka kitus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus, pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį panaikinti, pareiškėjų A. T. ir S. T. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.