Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-05-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-212-903/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
II-212-903/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00575-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pareiškėjas
S. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-212-903/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00575-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Adelei Gečienei,dalyvaujant pareiškėjui S. B., jo atstovui advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019-02-27 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3576-2019 dalies dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis E. M. 2019-02-10 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-37335-2019 S. B. už tai, kad jis 2019-02-10 10.51 val. kelio (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,52 prom.) girtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos specialistės I. S. 2019-02-27 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3576-2019 S. B. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Skundu S. B. prašo panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o šios nutarimo dalies nepanaikinus, nutarimą pakeisti, paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį į ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybę (nurodydamas, jo nuomone, aktualią šio klausimo sprendimui teismų praktiką), kai gali būti skiriama švelnesnė nuobauda, kadangi jis neneigia pažeidimo, nuoširdžiai gailisi, nusižengimą padarė daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, neblaivumo laipsnis buvo 0,52 (± 0,01 promilės), t. y. įstatymais leistina norma viršyta neženkliai, tik apie 0,12 promilės, automobilis jam yra tiesioginė darbo priemonė, kadangi vykdo aktyvius pardavimus ir lanko klientus, tenka važiuoti į kitus Lietuvos miestus, todėl netekus teisės vairuoti būtų patiriamos neigiamos pasekmės, jam būtų nepalyginamai sunkiau atlikti savo tiesiogines pareigas, kas turėtų poveikį ir įmonės, kurioje dirba, veiklai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. T. yra charakterizuojamas labai gerai, yra saistomas socialiniai ryšiais ir įsipareigojimais. Ilgam laikui atėmus teisę vairuoti transporto priemones, tai sąlygos jo šeimos materialinės padėties apsunkinimą, jis galimai net bus atleistas iš darbo ir nebeteks vienintelio pragyvenimo šaltinio, kas sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas yra neproporcingas, neatitinka teisingumo, protingumo principų.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo S. B. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog S. B. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažintas kaltu, yra taikomas specialiosios teisės atėmimas, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad asmuo neneigia padaryto nusižengimo, gailisi, žala nepadaryta, charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijų vykdymui, nesudaro pagrindo keisti nutarimo ir trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ar visai neskirti administracinio poveikio priemonės. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Teismo posėdžio metu S. B. palaikė skundo reikalavimus, paaiškino, kad, pirmiausia, ši visa situacija įvyko dėl darbo profilio, antra, jis ryte tikrai nesijautė neblaivus. Jis buvo komandiruotėje ir įvyko taip, kaip įvyko. Jis, grįžęs po susitikimo, ėjo vakarieniauti ir vartojo vyną. Prieš tai jis savaitę sirgo ir vynas neišsiskaidė. Jis netoleruoja girtų vairuotojų, ir tikrai, jei būtų pasijautęs neblaivus, būtų nevažiavęs. Jam važiuojant, net keli vairuotojai, mirktelėjo pranešdami apie priekyje esančią policiją. Neblaivumą jam nustatė alkotesteriu. Jis įpūtė 0,52 promiles. Jam netekus teisės vairuoti transporto priemonę, įmonė atleis iš darbo, be to, laikinai bus nutraukti užpirkimo, aptarnavimo kanalai, kas gali grandinine reakcija paveikti Lietuvos įmonių apyvartas, nes yra specifinės medžiagos, kurios yra užsakomos prieš pusę metų. Jam gyvybiškai reikalingas automobilis ne tik darbui, bet ir prižiūrint 70 m. tėvą, kuris gyvena su juo. Visas paskirtas administracines baudas jis sumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje (galiojusioje iki 2019-03-31) numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalyje (galiojusioje iki 2019-03-31) nurodoma, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ANK 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

S. B. skunde prašo, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, vadovautis anksčiau apygardų bei apylinkių teismų suformuotais precedentais. Pabrėžtina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Išanalizavus skunde nurodytų bylų, kuriose asmenys yra bausti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, sprendimų turinį, matyti, kad, lyginant su šia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, skiriasi asmenims nustatytas neblaivumo laipsnis, paties pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys ir kitos svarbios aplinkybės, todėl jais vadovautis, teismo nuomone, kaip precedentais nėra jokio pagrindo.

S. B. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – žinodamas, jog kitą dieną turės vairuoti transporto priemonę, išvakarėse, visgi vartojo alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, anksčiau baustas už kitus, tarp jų ir kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimas, pasipriešinimas policijos pareigūnams), kas vėlgi rodo jo pakankamai atsainų požiūrį į teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Tai, kad S. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ar jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Beje, Institucija 2019-02-27 nutarimu S. B. paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, S. B. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė sankcijos ribose, todėl keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-02-27 nutarimą Nr. 30-ANR_N-3576-2019 S. B. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalimi, 9 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-02-27 nutarimą Nr. 30-ANR_N-2576-2019 nepakeistą ir S. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus