Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-05-29 · Byla Nr. N1-1700-891/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
N1-1700-891/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23868-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
E. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1700-891/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23868-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1; 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi straipsnio redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2016 m. gegužės 20 d., apie 22.30 val., viešoje vietoje, miškelyje, esančiame šalia Erfurto g. 23, Vilniuje, be priežasties tyčia veikdamas įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. sudavė vieną smūgį ranka į veidą V. G., po ko sudavė apie šešis smūgius nukentėjusiajam V. G. rankomis per veidą, tokiais nusikalstamais veiksmais pagal specialisto išvadą padarė nukentėjusiajam V. G. kairės akies vokų ir kairės užausinės srities poodines kraujosruvas, abiejų lūpų raudonių ir gleivinių kraujosruvas, smakro odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais elgdamasis įžūliai, viešoje vietoje tyčiodamasis ir suduodamas smūgius nukentėjusiajam V. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką.

Šiais savo veiksmais E. L. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi straipsnio redakcija) numatytą nusikaltimą.

Be to, E. L. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2016 m. gegužės 20 d., apie 22.30 val., miškelyje, esančiame šalia Erfurto g. 23, Vilniuje, V. G. gulint ant žemės paėmė iš nukentėjusiojo V. G. kelnių kairės kišenės ant žemės iškritusį V. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“, kuriame buvo įdėta „Tele2“ SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), bendra vertė 150 eurų, ir pasišalino, tokiu būdu aiškiai suvokdamas tyčia atvirai pagrobė V. G. priklausantį 150 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais E. L. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

E. L. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apklaustas 2016-06-22 E. L. apklausos metu parodė, kad įtarimą perskaitė, įtarimo turinį suprato, kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad sudavė vieną kartą delnu V. G. į veidą, tačiau pastarojo daugiau nemušė ir tą vienintelį smūgį jis sudavė ne tam, kad atimtų telefoną, o tiesiog iš pykčio. 2016 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, vakare, tikslios valandos taip pat nepamena, jis buvo Lazdynų miške, esančiame prie Minties gimnazijos, kartu su juo buvo pažįstamas A. N., M. L., K. Ž., M. R., V. G., U., kurios pavardės jis nepamena, V. G.. Jie visi sėdėjo ir gėrė alų. Tuo metu V. G. buvo išgėręs ir pradėjo prie jo kabinėtis, dėl ko šis kabinėjosi prie jo, jis nežino, V. jį pravardžiavo, įžeidinėjo, kad V. apsiramintų ir daugiau prie jo nelįstų, jis V. trenkė dešine ranka, delnu į skruostą, tuo metu jam kažkas telefonu paskambino ir jis truputį nuėjo nuo kompanijos pasikalbėti. Pakalbėjęs telefonu, jis atsisuko ir pamatė, kad V. G. guli ant žemės, ką kiti pažįstami darė, jis nepamena, priėjęs jis suprato, kad V. G. ir A. N. susimušė. Ką tuo metu darė A. N., jis nepamena, šalia gulinčio V. G. jis pamatė apie 1,5 metrų nuo pastarojo nukritusį šio mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3 NEO”, kurį jis paėmė ir įsidėjo į savo kelnių kišenę. Minėtą telefoną jis paėmė iš pykčio, nes V. G. jį prieš tai įžeidinėjo. Jis nežino, ar kas nors matė, kaip jis paėmė V. G. telefoną, jis mano ,kad kažkas iš pažįstamų galėjo tai matyti. Neilgai trukus jis, paėjęs tolėliau, tą V. telefoną išmetė į krūmus iš pykčio, kad V. nerastų. Tada jie visi išsiskirstė. Kitą dieną jis vienas grįžo į tą miškelį, norėjo surasti tą V. telefoną ir atiduoti savininkui. Radęs tą telefoną ten, kur buvo vakare išmetęs, tai yra, krūmuose, jis paskambino savo draugui A. D., kad pastarasis atvažiuotų ir parduotų lombarde V. G. telefoną, nes jis pats negali priduoti į lombardą telefono, nes jam dar nėra 18 metų. Atvažiavęs į stotį, jo draugas A. D. pridavė V. G. telefoną lombarde, esančiame geltonuose kioskų paviljonuose. Už tą telefoną A. D. gavo 50 eurų, kuriuos jam atidavė. Jis už paslaugą A. D. davė apie 5 eurus, o sau pasiliko likusius. Gautus pinigus už V. telefoną jis išleido. Jis gailisi, kad paėmė ir negrąžino V. telefono. Jis pažada atlyginti V. G. žalą (b. l. 59). 2017-02-07 papildomos apklausos metu E. L. parodė, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis pripažįsta, kad 2016-05-20, galimai 22.30 val., miškelyje šalia „Minties“ gimnazijos Vilniuje, žodinio konflikto, kurį pradėjo pats V. G., metu, jis, supykęs, sudavė V. G. smūgius per veidą ir bendrai su A. N. mušė V. G.. Pirminės apklausos metu jis nurodė, kad sudavė V. G. tik vieną smūgį, bet pripažįsta, kad smūgių galėjo būti ir daugiau, tiesiog pirminės apklausos metu jis neprisiminė visų aplinkybių. Įvykio metu jis buvo neblaivus ir galimai ne viską pamena tiksliai, bet po įvykio jis pakalbėjo su draugais, su pačiu V., ir gali būti, kad jis sudavė daugiau smūgių V. G., pripažįsta tai. Po įvykio jis paėmė ant žemės nukritusį V. G. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy SIII Neo“. Jis suvokė, kad tai – V. G. telefonas, kad jis negali to telefono imti, suvokė, kad tai mato pats Viktoras ir kiti žmonės, su kuriais kartu buvo. Paskui tą telefoną Vilniaus stoties lombarde pridavė jo draugas A. D.. Jis A. D. paprašė priduoti tą telefoną, nesakė, kad telefonas vogtas. A. D. nežinojo, kad telefonas įgytas neteisėtai. Už telefoną jis gavo 50 eurų, 5 eurų iš kurių atidavė A. D.. Likusius pinigus jis išleido savo reikmėms. Jis dėl įvykio atsiprašė V. G., kuris sakė, kad jam atleidžia. Jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykio. Jis prašo taikyti BK 93 straipsnį, nes yra neteistas, V. G. atsiprašė, šis jam atleido, jis pirmą kartą padarė nusikaltimą (b. l. 69).

Įtariamojo A. N. (A. N.), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apklaustas 2016-09-27 A. N. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis nepažįsta V. G., bet supranta, apie kokį asmenį kalbama įtarime. Tą asmenį jis matė pirmą kartą, kai įvyko įvykis, apie kurį kalbama įtarime. Jis pažįsta E. L., jie yra draugai. 2016 m. gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, jis po darbo atvažiavo į viešojo transporto stotelę „Lazdynai“, kur tolėliau yra miškelis. Buvo apie 21.30 val. Jis nepamena, kas jį pakvietė, bet kažkas jį pakvietė ten atvykti telefonu, išgerti alaus. Kai jis atvyko, tame miškelyje buvo daug žmonių, jis pamena, kad tikrai buvo U. M., M. R., V. G., E. L.. Kitų asmenų įvardinti negali, nes nepamena. Vienintelis jam nepažįstamas asmuo buvo tas V. G., apie kurį kalbama įtarime. Jis alkoholio nevartojo, o kiti vartojo, buvo jau išgėrę. Galimai apie 22.30 val., tiksliai jis nepamena, jis pamatė, kad vyksta konfliktas tarp E. ir V., vaikinai susikibo. Jis priėjo ir atitraukė V. nuo E. ir sudavė V. vieną smūgį kumščiu per veidą, į žandikaulio sritį. Po šio smūgio Viktoras nugriuvo. Jis daugiau V. nemušė, dar pakėlė nuo žemės, nes V. buvo girtas ir atsikelti pats nepajėgė. Niekas V. nemušė gulinčio. Kai jis pakėlė V., po maždaug 5 minučių jis išėjo. Per tas penkias minutes niekas Viktorui smūgių nesudavė. Po to, kai jis išėjo namo, jis nebežino, kas vyko. V. dar liko, E. L., M. R., U. M. ir V. G. išėjo su juo. Jis suprato, kad konfliktas tarp V. ir E. įvyko dėl to, kad V. girtas kabinėjosi prie E.. E. buvo, kiek jis pamena, blaivus. Jis nematė V. telefono. Jis nematė telefono „Samsung Galaxy S3 Neo“, matė, kad pas E. buvo telefonas, bet mygtukinis, kiek jis pamena, „Nokia“. Pas E. jis nematė įtarime nurodyto telefono. Niekas jam apie jokį telefoną nepasakojo. Jis suduodamas smūgį V. neturėjo tikslo atimti galimybę priešintis ir pagrobti telefoną, tiesiog norėjo V. sudrausminti. Jis jokių pinigų už nieką iš vaikinų negavo, nežino, ar kas pagrobė telefoną, tikrai nematė tokio fakto. Dėl to, kad sudavė smūgį V., nuoširdžiai gailisi (b. l. 87). Papildomai apklaustas 2017-02-06 A. N. parodė, kad įtarimo esmę jis suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis pirminėje apklausoje nurodė, kad sudavė mažiau smūgių V. G., nes tiesiog buvo pamiršęs, po apklausos komisariate jis pakalbėjo su draugais, su pačiu V. ir prisiminė, kaip viskas buvo. Iš tikrųjų jis sudavė visus smūgius, kurie nurodyti galutiniame įtarime. Dėl visų smūgių savo kaltę jis pripažįsta. V. G. jis atsiprašė, V. G. jam atleido. Jis supranta, kad pasielgė blogai, pasimokė iš savo klaidos. Jis prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes yra neteistas, savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, V. G. jam atleido (b. l. 91).

Nukentėjusiojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-05-21 jam pranešė, jog iš jo sūnaus V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2016-05-20, apie 22-23 val., Erfurto g. 23, Vilniuje, šalia „Minties” gimnazijos esančiame miškelyje kilusio konflikto metu sūnų sumušė du iš matymo pažįstami vaikinai, po to, apieškoję sūnaus kišenes, iš kelnių kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną, dėl įvykio padaryta 150 eurų žala. Papildomai parodė, kad jis dirba vairuotoju įmonėje UAB „T.”. Būdamas Vokietijoje jis sužinojo, kad 2016-05-21 iš jo sūnaus V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2016-05-20, apie 22-23 val., Erfurto g. 23, Vilniuje, šalia „Minties” gimnazijos esančiame miškelyje kilusio konflikto metu sumušę du iš matymo pažįstami vaikinai apieškoję kišenes iš kelnių kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy SIII Neo”, dėl įvykio padaryta 150 eurų žala (b. l. 13).

Nukentėjusiojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-05-20 buvo miškelyje šalia „Minties” gimnazijos Erfurto g. 23, Vilniuje. Buvo su A. N., Edgaru, kurio pavardės nežino, M. L., K. Ž., M. R., V. G., Ugne, kurios duomenų nežino. Būdami tame miškelyje, jie vartojo alkoholį – gėrė alų. Vėliau jis stovėjo žmonių rate, kuriame buvo V., U., E.. Būdamas rate jis nežinia dėl kokios priežasties E. pavadino „Čiort”. Tada pajuto, kaip E. dešine ranka sudavė į veidą. Po to jis E. kaire ranka sudavė į veidą, į nosį. E. iš nosies ėmė bėgti kraujas. Vėliau jis su E. apie kažką kalbėjo, bet tiksliai nepamena, apie ką, nes buvo neblaivus. Vėliau prie jo priėjo A. N. ir ranka jam sudavė smūgį, bet jis nepamena, į kurią kūno vietą, nes buvo neblaivus. Po smūgio jis nugriuvo ant žemės. Būdamas ant žemės jis matė, kaip E. ir A. jį mušė rankomis. Kiek buvo smūgių, nežino, bet galimai 6 ar 8 smūgiai rankomis į veido sritį. Vėliau jis atsistojo nuo žemės, tada paklausė A. už ką šis jį mušė. A. jam nieko neatsakė. Vėliau A. vėl priėjo prie jo ir sudavė smūgį į veidą ir jis vėl nugriuvo ant žemės. Gulėdamas ant žemės jis pamatė, kaip E. po jo kelnių kišenes ieškojo mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy SIII Neo”. Vėliau jis pajuto, kaip jam priklausantis telefonas mobilaus ryšio telefonas iškrito iš jo kelnių kišenės. E. tą telefoną paėmė nuo žemės. Paėmęs tą telefoną E. su A. N., V. G., U., M. R. kažkur nuėjo, tada M. L. pakėlė jį nuo žemės. Jis paprašė M. L., kad pastarasis pašviestų, kadangi jis nori surasti savo mobilaus ryšio telefoną. M. L. atsakė, kad šioje vietoje jis telefono tikrai neras. Po to jis kartu su M. L. nuėjo iki visuomeninio transporto stotelės „Lazdynai”, tada M. išėjo namo. Jis liko su K.. K. paskambino E. ir paklausė, kur yra telefonas, tačiau ką K. atsakė E., K. jam nesakė. Vėliau jis su K. nuėjo namo. Kitą dieną jo močiutė, pamačiusi sumušimus ant veido, paskambino jo tėvui, o vėliau į policiją ir pranešė apie įvykį. Dėl sveikatos sutrikdymo masto kreipėsi į Teismo medicinos ekspertus (b. l. 18).

Liudytojo V. G. (V. G.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad tikslaus laiko neįvardins, atvyko į Lazdynų mikrorajoną Vilniuje draugo E. kvietimu. Su E. jis susitiko prie baseino, po to kartu jie nuėjo į miškelį, kuris yra prie Vilniaus „Minties” gimnazijos. Miškelyje dar buvo du ar trys žmonės, buvo jis, E., M., kurie vartojo alkoholį. Vėliau į miškelį atėjo jo draugės brolis, kuris pakvietė jį pažaisti krepšinį į netoliese esančią krepšinio aikštelę. Šalia tos krepšinio aikštelės yra futbolo aikštelė, prie kurios atėjo iš miškelio E., M. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo. Vėliau prie aikštelės atėjo K. ir U.. Kai visi minėti asmenys susirinko, jie visi nuėjo į miškelį. Miškelyje jie visi stovėjo grupelėmis ir bendravo. Jis stovėjo su U. ir K., o kitoje grupelėje stovėjo jo pažįstamas iš „Facebook” V., pravarde „Vitia”. Prie V. stovėjo E. ir dar daugiau nei du žmonės, kurių jis nepažįsta. Apie ką bendravo tie asmenys negali pasakyti, nesiklausė, nes jam buvo visiškai neįdomu. Miškelyje jis prabuvo apie valandą, o vėliau nutarė važiuoti namo. Su juo kartu iš miškelio išėjo U. ir M. R., su U. jis parvažiavo namo. M. nuvažiavo kitur. Kitos dienos rytą jam į „Facebook” parašė „Vitia” ir paklausė, ar su juo namo kartu važiavo E. ar E. nepridavė mobilaus ryšio telefono į lombardą. Jis atrašė, kad nieko nežino. Būdamas miškelyje jis nematė, kad kas nors būtų mušęs „Vitią”, negirdėjo jokių konfliktų tarp jo ir kitų asmenų (b. l. 23, 24).

Liudytojo K. Ž. (K. Ž.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis kartu su V. G., U. M., M. L., A. N., kurio pravardė „Sania” ir E., kurio pravardė „Ryba”, buvo miškelyje prie Vilniaus „Minties” gimnazijos. Būdami miškelyje jie vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Jis kartu su M. ir U. stovėjo atskirai nuo likusių asmenų. Stovėdamas toliau jis pamatė, kaip E. pradėjo muštis su V.. Dėl kokios priežasties vaikinai susimušė, jis pasakyti negali. Jis matė, kaip E. ranka sudavė apie du smūgius V. į veidą ir į kūną. Po šių smūgių V. nugriuvo ant žemės. Kai V. gulėjo ant žemės, V. niekas, kiek jis matė, nemušė. Vėliau V. G. nuo žemės atsistojo ir bendravo su E. ir „Sania”. Apie ką pastarieji kalbėjo nežino. Vėliau jis su U. M. nuėjo iki parduotuvės. Kai grįžo, miškelyje jau nieko nebuvo. Jis palydėjo U. iki stotelės ir grįžo namo. Kitą dieną jis buvo susitikęs su V. G., kuris jam paaiškino, kad iš šio pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy SIII Neo”, kas pavogė telefoną jam V. G. neaiškino. Ant V. G. veido matėsi sumušimo žymės. Kas sumušė šį neaiškino (b. l. 26).

Liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis atėjo į miškelį prie Vilniaus „Minties” gimnazijos. Miškelyje buvo V. G., Edgaras, pravarde „Ryba”, V. G., kurie gėrė alų. Po dviejų valandų į miškelį atėjo K. Ž., kuris buvo girtas, dar po pusvalandžio atėjo A. N., su kuriuo atėjo mergina vardu U.. Jis miškelyje stovėjo su K., kuriam buvo sunku „išsilaikyti ant kojų”, ir išgirdo, kaip šaukia E. ir V., kurie tarpusavyje aiškinosi, kas ką pasakė. Tada jis pastebėjo, kaip A. N. spyrė koja V. G. į galvą, po smūgio V. G. stovėjo ant kojų. Po to A. N. sudavė smūgį V. G. per galvą ranka, po šio smūgio V. G. nugriuvo ant žemės. Tada E., pravarde „Ryba”, užlipo ant V. G. ir ėmė šiam smūgiuoti rankomis į veidą. Smūgių rankomis buvo apie septynis, tiksliai nepamena, po to nuo V. G. nulipo. V. G. nuo žemės atsistoti padėjo M. L.. Kai V. G. atsistojo nuo žemės, A. N. šiam pasakė, kad už sulaužytus akinius šis gaus dar. Kai A. N. ant žemės rado savo sulaužytus akinius, rankomis sudavė apie 12 smūgių V. G. į veidą. Po smūgių V. G. nugriuvus ant žemės, A. N. dar koja smūgiavo V. G. į kūną. Po smūgių viskas aprimo. A. N. pasakė, kad važiuoja namo ir išvažiavo. Jis išėjo kartu su A. N.. Miškelyje dar liko E., pravarde „Ryba”, V. G., U., M. L. ir K.. Kol ėjo iki stotelės, jis pas A. N. svetimų daiktų nepastebėjo. Kai A. N. išvažiavo, jis nuėjo namo. Eidamas namo jis sutiko K., M. L. ir V.. Karimas klausė jo, kur V. G. mobilaus ryšio telefonas, jis atsakė, kad nežino. Tada M. L. su K. palydėjo V. G. iki namų. Eidamas pro tą miškelį, jis matė, kad miškelyje jau nieko nėra. Bendraudamas su V. G. jis matė, kad pastarojo apdraskytas smakras ir yra „mėlynė” po akimi. Kur muštynių metu dingo V. G. mobilaus ryšio telefonas, jis nežino ir neįtaria (b. l. 28).

Liudytojos U. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016 m. pavasarį, tiksliai nepamena, apie 22-23 val., nes jau buvo sutemę, ji buvo prie mokyklos, Vilniaus „Minties“ gimnazijos. Ten pat buvo V., K., N., E. ir M.. Dar buvo nepažįstamų asmenų, bet kiek tiksliai, ji nepamena. Ji su V. ir K. stovėjo gal 10 metrų atstumu nuo kitų vaikinų, o kiti vaikinai gėrė, jie nevartojo alkoholio, stovėjo toliau ir šnekučiavosi. K. nuėjo nuo jų, jie liko su V. dviese, kalbėjosi dviese, po kažkiek laiko išvažiavo namo. Ji konflikto tarp vaikinų nematė ir negirdėjo, buvo tamsu. Ji matė, kad vaikinai buvo gerokai išgėrę. V. G. ji asmeniškai nepažįsta, susipažino tik tą vakarą, šis jai pasakė keletą komplimentų, tuo jų bendravimas ir baigėsi. Ji daugiau šio nematė ir nebendravo. Su E. ji buvo susitikusi kitą dieną po įvykio, o N. ji jau nuo to įvykio ir nematė. Kai ji buvo susitikusi su E., šis jai apie įvykį nepasakojo. Ji nieko nežino apie įvykį, ir kad iš V. G. galimai plėšimo būdu buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas. Jai niekas nieko nepasakojo, pati to nematė ir negirdėjo. Ji nežino ar V. išvis tą vakarą turėjo mobilaus ryšio telefoną, nes ji nematė. Ji nežino, kaip galėjo atrodyti V. mobilaus ryšio telefonas. Ji, kai buvo susitikusi su E. kitą dieną po įvykio, matė šio mobilaus ryšio telefoną. Ji žino, kaip atrodo E.. mobilaus ryšio telefonas. Jokio kito mobilaus ryšio telefono pas E. nematė (b. l. 30).

Liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis nepamena, kuri buvo diena, bet 2016 m. gegužės mėnesį, vakare, apie 23 val., jis buvo prie Vilniaus „Minties“ gimnazijos. Ten taip pat buvo U. M., V. G., K. Ž., E. L., A., kurio pavardės jis nežino, ir galimai dar kažkas, tiksliai jis nepamena ir neįvardins. Jie ten visi vartojo alkoholį - alų, tik U. nevartojo. Alų vaikinai nusipirko patys, jis nusipirko tik sau. Jis daugiausia tą vakarą bendravo su K., U. buvo šalia jų, nes yra K. mergina. Kiti vaikinai buvo nuo jų nutolę keletą metrų. Buvo tamsu. Jis matė, kai E. su V. pradėjo pyktis žodžiais, jis nežino, kuris pirmas pradėjo iš vaikinų. Kai tai išgirdo, jis nuėjo su K. ir U. tolėliau nuo tų vaikinų, nes nenorėjo turėti paskui problemų. Dar po poros minučių jis nuėjo į stotelę, kur turėjo būti jo autobusas, bet į autobusą jis nespėjo, atvažiavo pasiimti mama. Jis muštynių, jei tokios buvo, nematė ir negirdėjo. Tą vakarą daugiau tų vaikinų jis nematė. Kitą dieną jis bendravo su V., kuris jam parašė į „Facebook“, klausė, ar žino, dėl ko šį sumušė. V. taip pat rašė, kad iš pastarojo kažkas paėmė telefoną, klausė jo, ar nieko nežino. Jis atsakė, kad nežino, nes nieko ir nežinojo. Paskui, po keleto dienų, tiksliai jis jau nepamena, jis buvo susitikęs su K. ir E.. Jis klausė, kas ten tą vakarą įvyko, vaikinai jam atsakė, kad tai - ne jo reikalas. Jis daugiau ir nesigilino. Dar po poros dienų jis buvo susitikęs ir su V., ant kurio veido dar matėsi kraujosruvos, o būtent ant akių ir lūpų. V. sakė, kad tos kraujosruvos yra likusios iš to vakaro, kuomet jie gėrė alų prie „Minties“ gimnazijos, taip pat sakė, kad kreipėsi į policiją dėl to įvykio. V. jam sakė, kad šį sumušė E. arba A., arba abu, tiksliai nepamena, nematė. Jis pamena, kad V. buvo gerokai išgėręs tą vakarą (b. l. 34).

Liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pažįsta E. L. ir A. N., kurie yra jo draugai. Su E. jis susipažino prieš maždaug 5 metus, o kada susipažino su A., jis nepamena, bet šį pažįsta irgi ilgai. Jis pamena, kad 2016 metų gegužės pabaigoje, tikslios datos jis nepamena, jam paskambino E. L., laikas buvo iki 15 val., tiksliai jis nepamena. E. jam pasakė, kad reikia susitikti, jis sutiko susitikti ir jie susitiko Lazdynų mikrorajone, stotelėje „Lazdynai“. E. buvo blaivus, atėjo vienas. E. jam pasakė, kad reikia priduoti telefoną į lombardą stoties mikrorajone, dėl to jie abu nuvažiavo viešuoju transportu į stotį. E. jam rodė tą telefoną, jis pamena, kad tai buvo „Samsung Galaxy“, baltos spalvos, tikslaus modelio jis nepamena. Jis neklausė, iš kur tas telefonas, E. jam nesakė. Jie nuvyko į stotį, kur geltonuose paviljonuose, prie autobusų stoties, esančiame pirmame lombarde nuo stotelės, jis, įėjęs vienas į lombardą, pardavė tą telefoną už 45 ar 50 eurų, tiksliai nepamena. Išėjęs iš lombardo, jis atidavė pinigus E.. E. jam davė 5 eurus. Jis išvažiavo namo, o E. ką toliau darė, jis nežino. Pinigus jis išleido savo reikmėms. Jis nežinojo, kad telefonas, kurį pardavė lombarde, vogtas. Jis pasitikėjo draugu ir nemanė, kad E. jam davė parduoti vogtą telefoną. Šiuo metu jis slaugo sergančią mamą ir nebendrauja su E.. Jis supranta ir jam išaiškinta, kad žinomai pagrobto turto realizavimas (pardavimas) yra nusikaltimas. Šiuo atveju jis nežinojo, kad parduotas turtas pagrobtas (b. l. 37).

Liudytojo D. P. (D. P.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-06-10 jis Vilniuje, Stoties mikrorajone esančiame lombarde, kurio tikslaus adreso nežino, prie parduotuvės „IKI“, įsigijo mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S3 Neo, baltos spalvos, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Už telefoną jis sumokėjo 95 Eur. Telefonas buvo be dėklo, SIM kortelės ir be atminties kortelės. Telefonas buvo dėžutėje, ant kurios buvo parašytas mobilaus ryšio telefono modelis, bet IMEI numerio nebuvo. Jokių dokumentų irgi nebuvo. Jam tai nesukėlė jokio įtarimo, nes telefonas buvo dėžutėje. Jis paaiškina, kad nežinojo, ar telefonas vogtas, negalvojo apie tai. Tiesiog jis susigundė nedidele telefono kaina. Jis įsigijo tą telefoną ir naudojo tik savo reikmėms porą savaičių. Iš tyrėjo, paskambinusio telefonu, jis sužinojo, kad šis telefonas vogtas. Jam paaiškino, kad jis turi telefoną atnešti į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą, jis tai ir padarė (b. l. 43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 1508/2016(01), kurioje pateikta išvada, kad V. G. padarytos kairės akies vokų ir kairės užausinės srities poodinės kraujosruvos, abiejų lūpų raudonių ir gleivinių kraujosruvos, smakro odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-05-20). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (b. l. 21).

2016 m. birželio 29 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2016-06-29 liudytojo D. P. savanoriškų daiktų, dokumentų protokolu pateikto mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S3 Neo“ apžiūra (b. l. 46-48).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (iki 2017-01-01 galiojusi įstatymo redakcija) atsakė tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai vienu ar keliais minėtais būdais turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įstatymas nereikalauja, kad atsirastų abi nurodytos pasekmės, pakanka vienos iš jų.

Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Byloje esantys surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. L. pažeidė viešąją tvarką, o būtent, kad jis 2016-05-20, apie 22.30 val., viešoje vietoje, miškelyje, esančiame šalia Erfurto g. 23, Vilniuje, be priežasties tyčia veikdamas įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. sudavė vieną smūgį ranka į veidą V. G., po ko sudavė apie šešis smūgius nukentėjusiajam V. G. rankomis per veidą, tokiais nusikalstamais veiksmais pagal specialisto išvadą padarė nukentėjusiajam V. G. kairės akies vokų ir kairės užausinės srities poodines kraujosruvas, abiejų lūpų raudonių ir gleivinių kraujosruvas, smakro odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais elgdamasis įžūliai, viešoje vietoje tyčiodamasis ir suduodamas smūgius nukentėjusiajam V. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis E. L. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo E. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi įstatymo redakcija).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra atvira vagystė. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Nustatytu atveju E. L. turtą, tai yra V. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“, kurio vertė 150 eurų, pagrobė matant tiek nukentėjusiajam V. G., tiek kitiems žmonėms (liudytojams), ir kaltinamajam tai suvokiant, paimant telefoną nuo žemės šiam iškritus iš gulinčio nukentėjusiojo V. G. kelnių kairės kišenės. Veika baigta, nes kaltinamasis turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, ką ir padarė. Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL. Kaltinamojo E. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atvira vagystė.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. L. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bei jos dydžiu (b. l. 127-128).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis tyčiniai nusikaltimai, veikos baigtos), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. L. – anksčiau neteistas (b. l. 77), nemažai kartų baustas administracine tvarka už pasirodymą girtam viešoje vietoje arba alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, turi ne vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 78-82), nedirba (b. l. 76), yra nepilnametis, 17 metų amžiaus, nesimoko, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 111), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 112), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 113). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes – laisvės apribojimus, kurių dydis artimesnis minimaliam BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės terminui. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomi bausmių dydžiai už kiekvieną nusikaltimą šiuo konkrečiu atveju yra protingi ir proporcingi, todėl mažinti ar didinti jų pagrindo nėra. Prokuroro siūlomas skirti kaltinamajam įpareigojimas – nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką nepilnamečio kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Taip pat pažymėtina, jog prokuroro siūlomą įpareigojimą - be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos - atskirai skirti netikslinga, kadangi, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, ir taip privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Kadangi nustatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, skirtos bausmės, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bendrintinos tarpusavyje jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, E. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam E. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61) - paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą naikintina.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S3 Neo“ 2016-06-29 pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam V. G. (b. l. 49).

Nukentėjusysis V. G. civilinio ieškinio atsisakė, pretenzijų neturi (b. l. 16).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi straipsnio redakcija), ir skirti:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti E. L. subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

E. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551, +370 5 219 7857; +370 5 276 0159, el. paštas vrpi@vrpi.lt). Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

Išaiškinti E. L., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikras:teisėjas Arūnas Budrys