Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų M. N. ir N. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-02 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. prašymą suinteresuotiems asmenims M. N., N. N., antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantai skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas turėjo nustatyti skolininko turto dalį visame bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte. Apeliantų įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė tik dėl N. N. darbo užmokesčio dalies ir nepagrįstai atmetė suinteresuoto asmens prašymą nustatyti M. N. turto dalį jo paties gaunamame darbo užmokestyje. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/12/02538 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-12 išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai L. N. išieškojimo iš skolininko M. N.. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad vykdymo procesą reglamentuojančios LR CPK nuostatos numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog išieškojimas pagal antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko M. N. turto. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje LR CPK 667 str. nustatyta tvarka. LR CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo LR CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad antstolis 2015-11-03 turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinei N. N. mokamo darbo užmokesčio dalį ir įpareigojo išieškotoją kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Taigi 2015-11-03 turto arešto aktu buvo areštuota tik skolininko sutuoktinei N. N. mokamo darbo užmokesčio dalis, todėl kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje teismas turėjo išspręsti tik 2015-11-03 turto arešto akte nurodyto turto dalies nustatymo klausimą. Šios teismo nutarties dalies apeliantai neginčija. Byloje nėra duomenų apie tai, jog vykdydamas išieškojimą antstolis būtų areštavęs kitą skolininko turtą, dėl kurio dalies nustatymo suinteresuoti asmenys būtų kreipęsi į teismą. Pažymėtina, kad antstoliui neareštavus skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, teismas negalėjo individualizuoti skolininko dalies kitame bendrosios nuosavybės teise priklausančiame turte. Dėl to negalima sutikti su apeliantų nuostata, kad teismas turėjo spręsti dėl viso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, nes tai iš esmės neatitiktų LR CPK 667 str. nustatytos išieškojimo iš skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto tvarkos. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininko M. N. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tik dėl 2015-11-03 turto arešto akte nurodyto jo sutuoktinės N. N. darbo užmokesčio ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-02 nutartį palikti nepakeistą.