- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-23
- Bylos Nr.
- T-XX-69-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- L. A.
- Atsakovas
- Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovui Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2009 m. liepos 9 d. sprendimu Nr.56-36 netenkino L. A. prašymo dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija šiame sprendime nurodė, kad L. A. į ją kreipėsi dėl jo motinai A. A., jo manymu, netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų viešojoje įstaigoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. L. A. prašymas negali būti tenkinamas, nes jis nepateikė dokumentų, įrodančių jo teisę atstovauti motinos interesus, bei dokumentų, įrodančių jo teisę į žalos atlyginimą (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 3 dalis). L. A. pateikta jo gimimo liudijimo kopija patvirtina tik jo giminystės ryšius su A. A., bet nepatvirtina jo įgaliojimų atstovauti A. A. ir jo teisės į žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009 m. liepos 9 d. sprendimą Nr.56-36 bei įpareigoti šią instituciją spręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjas nurodė, kad procedūrą dėl žalos atlyginimo jis pradėjo dar jo motinai esant gyvai. Dėl susirgimo pobūdžio jo motina negalėjo suteikti jam rašytinių įgaliojimų, todėl, reikšdamas prašymą, jis pateikė giminystės ryšių įrodymą (gimimo liudijimą). Tuo tarpu jo atitinkamas giminystės ryšys yra pakankamas pagrindas pripažinti jį teisėtu savo motinos interesų atstovu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies prasme. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu jo motina jau yra mirusi, o jis yra jos įstatyminis įpėdinis, priėmęs palikimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pagrindu sudaryta Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėjamu atveju priėmė procesinį sprendimą, kuriuo atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjo prašymą. Todėl manytina, kad pareiškėjo ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Tačiau, kita vertus, pareiškėjas į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo kreipėsi tik todėl, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, o nepasinaudojimas šia tvarka užkerta kelią ieškinio dėl žalos atlyginimo priėmimui teisme. Specialioji teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 6 d. nutartyje yra konstatavusi, kad bylos, kuriose ginčijamas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas dėl žalos atlyginimo, yra teismingos bendrosios kompetencijos teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad jam kyla abejonių dėl to, kuris teismas (bendrosios kompetencijos ar administracinis) turėtų nagrinėti šį ginčą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo bei pareiškėjo skundo, šio ginčo atveju iš esmės yra keliami klausimai dėl to, ar pareiškėjas turi teisę savo vardu reikalauti žalos atlyginimo tuo atveju, kai sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos ne jam pačiam, bet jo motinai; ar pareiškėjas gali būti priskirtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtai paciento atstovo, kuriam turi būti vykdomos sveikatos paslaugų teikėjo pareigos pacientui, kategorijai; ar pareiškėjas, kaip savo motinos įpėdinis, gali reikalauti žalos, padarytos netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu jo motinai, atlyginimo. Visi šie klausimai tiesiogiai yra susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Ginčo išnagrinėjimas šioje komisijoje paties ginčo pobūdžio ir bylos rūšinio teismingumo nekeičia (taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 21 d. nutartį, priimtą byloje IĮ Estetinės odontologijos centras „VivaDens“ v. Sveikatos apsaugos ministerija; 2005 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą byloje Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras v. Sveikatos apsaugos ministerija)
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovui Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai dėl sprendimo panaikinimo perduoti Vilniaus miesto 3-ajam apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo