Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2021-03-02 nutarimu Nr. NSA-1(16.11) (toliau – ir Inspekcija) akcinė bendrovė (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ nubausta pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalį 100,50 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad, remiantis 2020-11-04 avarijos tyrimo aktu Nr. 1S-7 konstatuota, kad pagal statybos darbų žurnalo Nr. 2 F-7 formos įrašus, gelžbetoninių atramų Nr. 49-52 ir orinės linijos laidų montavimą atliko rangovė AB „(duomenys neskelbtini)“. Rangovė AB „(duomenys neskelbtini)“, montuodama atramas Nr. 49-52, nesilaikė projekto „110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai–Bitėnai Pagėgių sav. statybos projektas“ sprendinių ir orinės linijos laidus montavo nesilaikydama technologijos projekte nurodytų darbų eiliškumo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus. Nustatyti pažeidimai yra statinio statyba pažeidžiant statinio projekto sprendinius.

3. Skundžiamu 2021-09-16 nutarimu Tauragės apylinkės teismas skundą patenkino – skundžiamą Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną AB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė, nesant šio juridinio asmens veikoje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes konstatavo, kad Institucija neįvykdė pareigos tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir nepagrįstai juridinį asmenį AB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino kaltu pagal Statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.17. Teismo nutarime nurodoma, jog Institucijos atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo fakto, kad faktiškai atramas montavo ir statybos projekto sprendinių nesilaikė subrangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nesutikdamas su nurodytu teismo argumentu apeliantas pažymi, jog, atsikertant į (duomenys neskelbtini) skundo argumentą, kad pareigūnas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, nevertino 2019-03-07 subrangos sutarties ir nenagrinėjo kitų aplinkybių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytais rangos darbais, ir nepagrįstai laikė, kad šiuos darbus vykdė (duomenys neskelbtini), pasisakymo kontekste buvo nurodyta, kad Inspekcijai nagrinėjant 2020-05-08 ir 2020-12-10 (duomenys neskelbtini) atstovo skundus, pateikti dokumentai ir minėtos aplinkybės buvo tiriami, nagrinėjami ir žinomi, tačiau, remiantis 2020-11-04 avarijos tyrimo aktu Nr. 1S-7 ir statybos darbų žurnalo Nr. 2 įrašais, konstatuota, kad atramų Nr. 49-52 ir orinės linijos laidų montavimą atliko rangovė (duomenys neskelbtini).

4.19. Statybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis statybos dalyvių sąrašas, pagal kurį statybos dalyviais yra laikomi: 1) statytojas (užsakovas); 2) tyrėjas; 3) statinio projektuotojas; 4) statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas; 5) rangovas; 6) statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos techninės priežiūros rangovas; 7) statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas.

4.21. Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatytos rangovo pareigos, o to paties straipsnio 8 dalyje – rangovo teisės, tarp kurių yra ir teisė konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis.

4.25. 2010-10-01 įsigaliojęs Statybos įstatymas įtvirtino naują institutą Lietuvos administracinėje teisėje – tai juridinio asmens administracinė atsakomybė. Statybos įstatyme yra nustatytas išsamus ir tikslus pažeidimų, kurių subjektas gali būti juridinis asmuo, ratas.

4.26. Apelianto nuomone, Statybos įstatymo nuostatos turėtų būti aiškinamos kompleksiškai ir atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatymas pateikia baigtinį statybos dalyvių sąrašą ir atskiruose straipsniuose apibrėžia kiekvieno statybos dalyvio pareigas bei teises, todėl darytina išvada, kad už nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą gali atsakyti tik nustatytas pareigas pažeidę statybos dalyviai. Vis dėlto Inspekcija laikosi pozicijos, kad už Statybos įstatyme numatytų pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą gali atsakyti tik subjektai, kuriems tos pareigos yra nustatytos. Statybos rangovui CK 6.684 straipsnio 1 dalyje ir Statybos įstatyme keliami imperatyvieji reikalavimai. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį.

4.27. Inspekcijos nuomone, teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir visiškai nepagrįstai rėmėsi tik (duomenys neskelbtini) nurodytais argumentais bei įrodymais, visiškai nevertindamas kitų, Inspekcijos nuomone, didesnę įrodomąją galią turinčių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog juridinio asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ veikoje nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad subrangos sutartimi subrangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją, o užsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ pritarė subtiekėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkimui, t. y. buvo gautas jo sutikimas, bei į tai, kad Statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje dispozicija nėra tiesiogiai nukreipta į rangovą, subrangovą, ar generalinį rangovą, šio straipsnio atsakomybės subjektas yra faktinis pažeidėjas, t. y. juridinis asmuo, kuris faktiškai vykdė statybos darbus – montavo atramas – ir nesilaikė statybos projekto sprendinių. Inspekcija, nesutikdama su teismo išvada, jog šiuo atveju AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra tinkamas nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, subjektas, apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymi, jog Statybos įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako rangovas (šiuo atveju – AB „(duomenys neskelbtini)“) šio įstatymo, CK ir ANK nustatyta tvarka. Apygardos teismo vertinimu, nesutikti su šiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

7. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nutarimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakomybė juridiniam asmeniui AB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai pritaikyta pagal Statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalį. Teismas sutiko su AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo išsakyta pozicija, kad įstatymų leidėjas šiame straipsnyje nenurodo, kas turėtų konkrečiai atsakyti už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius, t. y. ar rangovas, ar subrangovas, ar generalinis rangovas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybės už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius subjektas yra juridinis asmuo, kuris faktiškai vykdė statybos darbus ir nesilaikė statybos projekto sprendinių, t. y. subrangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne generalinė rangovė AB „(duomenys neskelbtini)“, nes būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko visus darbus, susijusius su gelžbetoninių atramų pastatymu, orinės linijos kabelių ŽTŠK montavimu (apie tai žinojo tiek AB „(duomenys neskelbtini)“, tiek užsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“), ir prisiėmė visas rangovui tenkančias teises ir pareigas. Sutikti su tokia apylinkės teismo išvada, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo.

8. Šioje byloje Institucijos 2021-03-02 nutarimu Nr. NSA-1(16.11) juridiniam asmeniui AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalį už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius.

9. Nagrinėjamos bylos atveju AB „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ tapo generaline rangove. Byloje aktualus generalinio rangovo atsakomybės už subrangovo netinkamą prievolių vykdymą klausimas, t. y. ar AB „(duomenys neskelbtini)“, būdama rangove, yra atsakinga už subrangovo vykdomus statybos darbus.

11. Nors, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas Statybos įstatymo 58 straipsnyje nenurodo, koks juridinis asmuo konkrečiai turėtų atsakyti už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius, t. y., ar generalinis rangovas, ar rangovas, ar subrangovas, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant tinkamo subjekto klausimą, taikytinos CK nuostatos, t. y. šiuo konkrečiu atveju CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos taisyklės.

12. CK 6.650 straipsnyje (kuris taikomas statybos rangos santykiams CK 6.644 straipsnio 2 dalies pagrindu) nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis).

13. CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 80 punktas; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 32 punktas).

14. Aptartos CK 6.650 straipsnio nuostatos, atspindinčios sutarties privalomumo ir sutarties uždarumo principus esant užsakovo–rangovo–subrangovo sutarčių grandinei, iš esmės reiškia sutarčių grandinės santykio nepertraukiamumą ir negalėjimą „šokinėti per grandis“ – šalys tarpusavio reikalavimus esant sutarčių grandinei gali reikšti tik tai šaliai(-ims), su kuria(-iomis) yra susisaisčiusios sutartimi. Nurodytos užsakovo–rangovo–subrangovo tarpusavio santykius ir jų riziką paskirstančios CK 6.650 straipsnio 3 ir 4 dalyse esančios taisyklės, kad užsakovas turi reikalavimo teisę tik į rangovą, bet ne subrangovą ar jo subrangovą, užtikrina teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir stabilumą.

15. Nagrinėjamos bylos aplinkybių ir aptarto teisinio reglamentavimo kontekste rangovė AB „(duomenys neskelbtini)“, be kita ko, atsako ne tik CK 6.650 straipsnio tvarka, bet ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 75 dalies pagrindu, kuriame nurodyta, kad statinio statybos rangovas yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba ir vykdantys statybą rangos sutarties pagrindu, ir pagal Statybos įstatymo 18 straipsnyje nustatytas rangovo pareigas. Šiuo atveju byloje nėra teisiškai reikšminga, ar darbus atliko AB „(duomenys neskelbtini)“, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar statybos darbų žurnalą pildė generalinis rangovas, ar subrangovas, bei kada buvo perduota statybos darbų aikštelė, kadangi atsakomybė už sutarties vykdymo pažeidimus kyla rangovui, šiuo atveju juridiniam asmeniui AB „(duomenys neskelbtini)“, kuris, turėdamas rangovo pareigas, nesiėmė pakankamų priemonių ir veiksmų įsitikinti, ar statinio statyba vykdoma nepažeidžiant statinio projekto sprendinių. Būtent AB „(duomenys neskelbtini)“, būdama rangove, yra atsakinga už subrangovo vykdomus statybos darbus, ir turėjo juos kontroliuoti, t. y. privalėjo laikytis Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, inter alia, numatančio, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles, taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, reikalavimų, tačiau nagrinėjamu atveju neužtikrino, kad statomo statinio statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą. Todėl šiuo atveju Institucija pagrįstai taikė administracinę atsakomybę rangovei AB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad nagrinėjamu atveju rangos sutarčiai įvykdyti buvo pasitelkta subrangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovės, atsakomybės vykdyti statybą pagal statinio projektą nešalina. Statybos įstatyme įtvirtinta rangovo pareiga statybos darbus atlikti pagal statybos projektą, todėl Institucija neturėjo pagrindo perkelti atsakomybės subrangovui, kuris, pagal anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, yra atsakingas generaliniam rangovui už tinkamą prievolių įvykdymą.

16. Kita vertus, bylos duomenimis nepaneigti Institucijos apeliacinio skundo argumentai, kad nepaisant subrangovo pasitelkimo atskirų statybos darbų atlikimui, gelžbetoninių atramų Nr. 49-52 montavimą, t. y. būtent tuos konkrečius darbus, už kurių vykdymą nukrypstant nuo projektinių sprendinių taikoma administracinė atsakomybė, atliko rangovė AB „(duomenys neskelbtini)“. Tai konstatuota 2020-11-04 avarijos tyrimo akte Nr. 1S-7, remiantis statybos darbų žurnalo Nr. 2 įrašais. Šiame žurnale duomenų apie žurnalo perdavimą subrangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta, todėl Inspekcija, remdamasi statybos darbų žurnalo Nr. 2 F-7 formos įrašais, jog atramas montavo AB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtintais statinio statybos vadovo G. T. parašais, nustatė, kad gelžbetonio atramas montavo rangovė AB „(duomenys neskelbtini)“. Nors teismas skundžiame nutarime, skirtingai nei tyrimo metu nustatė Inspekcija, konstatavo, kad nurodytus statybos darbus atliko subrangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai, pasak teismo, patvirtina šios bendrovės direktoriaus R. I. atlikti įrašai statybos darbų žurnale (2020-01-27, 2020-01-28, 2020-01-29, 2020-01-30, 2020-01-31, 2020-02-03), konkrečiai ir įrašai apie dalinį paslėptų darbų priėmimą, kuriuose R. I. tikrina paslėptus darbus bei nurodo, kad šie paslėpti darbai atitinka šiems darbams keliamus reikalavimus, tačiau pažymėtina, kad 2020-11-04 avarijos tyrimo akte Nr. 1S-7, grafoje „Statinyje vykdytų statybos darbų aprašymas“, nurodyta: „Pagal statybos darbų žurnalo F-7 formą atrama 49 (23 psl.) sumontuota 2019-07-17, atramos Nr. 50, 51 (25 psl.) sumontuotos 2019-10-18, atrama Nr. 52 (25 psl.) sumontuota 2019-10-21.“ Taigi Institucija, atlikdama statinio avarijos tyrimą, tyrė laikotarpiu nuo 2019-07-17 iki 2019-10-21 vykdytus darbus (toks laikas nurodytas aprašant nusižengimo esmę (b. l. 19 antra pusė), todėl šiuo atveju remtis 2020 m. įrašais statybos darbų žurnale nebuvo pagrindo. Iš avarijos tyrimo aktų matyti, jog pagrindinė avarijos priežastis buvo būtent netinkamas atramų įrengimas, atramų užpylimui panaudojus netinkamos sudėties gruntą ir mažesnius, nei numatyta projekte, grunto kiekius, netinkamai sumontuojant atramų rygelius, šie darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2019-07-17 iki 2019-10-21. Tai, kad minėtus darbus vykdė AB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, be kita ko, ir byloje (Institucijos tyrimo medžiagoje) pateikti „Laikančiųjų konstrukcijų priėmimo aktai“, iš kurių matyti, kad konstrukcijas montavo būtent ši bendrovė. Be to, nors teismas nurodė, kad 2019-03-12 tarp rangovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas ir pasirašytas Statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 1, pagal kurį AB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė „110 kV OL Pagėgiai-Bitėnai“ statybos projekto Nr. 16288 statybvietę darbų vykdymui, tačiau, bylos duomenimis, AB „(duomenys neskelbtini)“ tik 2019-03-22 statybvietės perdavimo–priėmimo aktu perdavė AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją darbams vykdyti – statyti 110 kV oro liniją Pagėgiai–Bitėnai (darbai: gelžbetonio atramų montavimas, pamatų, metalinių atramų surinkimas ir montavimas, oro linijos laidų ir žaibolaidžio troso su šviesolaidiniu kabeliu montavimas), todėl akivaizdu, kad statybvietės perdavimas tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-12 negalėjo įvykti.

17. Aptartų duomenų kontekste konstatuotina, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, jog darbus, dėl kurių buvo atliekamas avarijos tyrimas – gelžbetoninių atramų Nr. 49-52 montavimą – atliko rangovė AB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu avarijos tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad laidai tarp netinkamai įrengtų atramų buvo įtempti (atliktas orinės linijos laidų montavimas) laikotarpiu nuo 2020-01-28 iki 2020-01-31, šiems darbams, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. I. 2020-01-27, 2020-01-28, 2020-01-29, 2020-01-30, 2020-01-31, 2020-02-03 atliktų įrašų statybos darbų žurnale, galimai pasitelkiant ir subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturi esminės reikšmės sprendžiant AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės klausimą dėl netinkamo gelžbetoninių atramų Nr. 49-52 sumontavimo. Avarijos tyrimo metu nustatyta, kad avarija kilo ne dėl netinkamai atlikto orinės linijos laidų montavimo, o dėl netinkamo gelžbetoninių atramų įrengimo, ko pasekoje laidų sumontavimas ant netinkamai įrengtų atramų tik atskleidė paslėptus atramų montavimo trūkumus, nes atramos, dėl netinkamo jų įrengimo neatlaikiusios laidų svorio, nuvirto.

18. Aptartų duomenų visumos kontekste Institucija pagrįstai taikė juridiniam asmeniui AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę pagal Statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalį. Dėl išvardytų motyvų yra pagrindas skundžiamą teismo 2021-09-16 nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena AB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta, nesant šio juridinio asmens veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, sudėties, panaikinti, paliekant galioti Institucijos 2021-03-02 nutarimą Nr. NSA-1(16.11).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą ir palikti galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2021-03-02 nutarimą Nr. NSA-1(16.11).

Nutartis neskundžiama.