Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus teisėjo, atliekančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gintaro Kryževičiaus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Pagėgių rinktinės ieškinį atsakovui A. Ž, dėl turtinės žalos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas patirtą žalą siejo su tuo, kad A. Ž., vykdydamas tarnybą, tarnybiniu automobiliu, esant blogam matomumui, vingiuotoje kelio atkarpoje nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į pakelėje esančius krūmus, dėl to buvo apgadintas automobilis.

Remdamasis ABTĮ 15 straipsnio l dalies 3 punktu ir įvertinęs tai, jog Pagėgių rinktinė reikalavimą kildina iš A. Ž. veiksmų, kuriais jis nesaugojo ir neatsakingai naudojo tarnybai išduotą automobilį, todėl jį apgadino, teismas mano, jog žala buvo padaryta atsakovo, buvusio didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, disponavusio teisėtai jam perduotu turtu, veiksmais. Ginčas, teismo nuomone, turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes atsakovo veiksmai nevertintini kaip atlikti viešojo administravimo srityje.

Byla teisminga administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju ieškovas Pagėgių rinktinė yra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. l d.), o atsakovas A. Ž. - statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis Pagėgių rinktinėje (Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymas, b.l. 29 — 30). Kaip matyti iš ieškinio ir kartu su juo pateiktos medžiagos, eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tarnybinis automobilis, atsakovas padarė tarnybos metu. Remiantis bylos medžiaga, tarnybos santykiai tarp šalių nėra nutrūkę.

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką, 4 dalis numato, jog tuo atveju, jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 32 straipsnio nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be išlygų. Pažymėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymas konkrečiai nenustato, ar nagrinėjamas ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti pateikiamas bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Ta aplinkybė, kad Valstybės tarnybos įstatyme vartojama ieškinio sąvoka, kuri visų pirma yra būdinga civilinio proceso teisei, pati savaime dar nesudaro pagrindo konstatuoti bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismams.

Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio l dalies 5 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus).

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad statutinio valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės institutas yra valstybės tarnybą reguliuojančios teisės dalis (Vidaus tarnybos statutas, Valstybės tarnybos įstatymas) ir, atitinkamai, statutinio valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės santykiai patenka į valstybės tarnybos teisinių santykių sritį (pvz., žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą byloje Kaišiadorių rajono policijos komisariatas prieš A. K.', 2006 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą byloje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė prieš A. N.). Sprendžiant dėl statutinio valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės, visų pirma, yra aktualios specialiuosiuose teisės aktuose - Vidaus tarnybos statute, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos teisės normos, įtvirtinančios specifinį tokių tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygų ir žalos atlyginimo tvarkos reglamentavimą.

Atsižvelgdama į paminėtą, specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamoje byloje keliamas ginčas iš esmės neperžengia administraciniams teismams priskirtos kompetencijos ribų (ABTĮ 15 str. l d. 5 p.), civilinių teisinių reikalavimų, kurie sudarytų pagrindą perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, nekeliama, todėl byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės ieškinį atsakovui A. Ž. dėl turtinės žalos

priteisimo, grąžinti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti prašymo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

atliekantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Ričardas Piličiauskas Virgilijus Grabinskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Kryževičius