- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- 1S-70-449/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Jolanta Čepukėnienė, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Simona Balčiauskaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 10 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:
1.1.1. 2017 m. sausio – kovo mėn. X G. B., taip pat N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai pasipelnyti, susitarė veikiant organizuota grupe padaryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1 033,28 g kokaino, kurį prieš tai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje.
1.2. G. B. ir kiti organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, vykdydami bendrą nusikalstamos veikos planą, atliko šiuos suderintus veiksmus:
1.2.1. 2017 m. kovo – balandžio mėn. degalinės „X“ kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. M. ir L. B. susitarė su V. V. pastarajam labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 1 033,28 g kokaino – parduoti už 50 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur V. V. turėjo perduoti organizuotos grupės nariams kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 Eur – po kokaino realizacijos;
1.2.2. 2017 m. pavasarį Lietuvoje G. B. ir N. M. labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinių medžiagų – kokaino – supakavo į šešis plastikinius maišelius, vakuumavimo įrenginiu „Z“ užvakuumavo į šešis vakuumavimo maišelius, įdėjo į šešias metalines konservų dėžutes bei sandariai uždarė konservų skardinių uždarymo įrenginiu „ZZ“, ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė Lietuvoje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje;
1.2.3. 2017 m. balandžio mėn. N. M. automobiliu „X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šešias konservų dėžutes su labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino, neteisėtai atgabeno į parduotuvės „X“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur neteisėtai pardavė V. V. ir gavo iš pastarojo dalį sutartos 50 000 Eur kokaino pardavimo sumos – 10 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. B. laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimo terminas nustatytas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 10 d. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.
3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo G. B. gynėja advokatė S. Balčiauskaitė skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir G. B. iš suėmimo nedelsiant paleisti, paskiriant jam švelnesnes kardomąsias priemones.
4.1. Gynėja nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodė duomenis, kurie neva patvirtina, jog G. B. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau neatsižvelgė į jų turinį. Gynėjos nuomone, teismo išdėstytuose įrodymuose nėra jokių duomenų, kaip nors patvirtinančių G. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Nei vienas apklaustas liudytojas nenurodė, kad G. B. dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūrų protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje bylos medžiagoje taip pat nėra užfiksuotas G. B. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. V. parodė, kad G. B., N. M. ir L. B. apkalbėjo, tokiu būdu galimai siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Gynėjos nuomone, vien tik kito įtariamojo, turinčio tikslą apkalbėti kitus asmenis, siekiant sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti, parodymai negali būti laikomi objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais G. B. dalyvavimą organizuotoje grupėje ar nusikalstamoje veikoje.
4.2. Pasak gynėjos, teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius duomenis, nurodė tik formalaus pobūdžio motyvus, neparemtus byloje esančiais duomenimis, kurie leistų pagrįstai manyti, jog G. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pažymima, kad gresiančios bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Be to, suėmimo paskyrimas ir jo termino pratęsimas tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, skiriamas tik esant patikimai informacijai apie tokius įtariamojo ketinimus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių G. B. ketinimus bėgti slėptis nuo teismo ar bandyti išvengti bausmės.
4.3. Gynėjos nuomone, teismas nepagrįstai G. B. išvykas į A. įvertino kaip ryšių turėjimą užsienyje, tokių ryšių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Ta aplinkybė, jog G. B. vykdavo pas tėvą į A. ilsėtis, jokiu būdu nepatvirtina, kad jis turi ryšių užsienyje ir gali pasislėpti. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog jo tėvas L. B. A. yra suimtas. Todėl G. B. netgi ir neturėtų jokių galimybių vykti pas tėvą, juo labiau, kad pasaulyje paskelbta pandemija ir judėjimas tarp valstybių yra ribojamas. Aplinkybė, kad jis buvo sulaikytas L. dėl jo atžvilgiu vykdytos tarptautinės paieškos, patvirtina, kad G. B. nebėgs ir nesislėps, nevyks į užsienį, o Lietuvoje lauks, kol bus išnagrinėta jo byla. Taigi vien ta aplinkybė, kad G. B. keliavo poilsiniais tikslais, kai jo atžvilgiu dar nebuvo pradėtų jokių ikiteisminio tyrimų, nesuteikia pagrindo manymui, jog jis turi ryšių užsienyje ir dėl to gali slėptis nuo teismo. Jo bėgimo, slapstymosi tikimybė negali būti grindžiama tuo, kad buvo vykdoma jo tarptautinė paieška dėl A. tariamai padarytos nusikalstamos veikos, nes jis apie šią paiešką nežinojo. Pažymima, kad iš Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato pažymos matosi, jog 2019 m. kovo 27 d. G. B. dalyvavo liudytojo apklausoje, tai, pasak gynėjos, patvirtina, kad jis kviečiamas atvyko pas pareigūnus, nesislėpė. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad keliavimui ne Europos Sąjungos teritorijoje yra reikalingas pasas, todėl G. B. išvykimas iš Lietuvos būtų visiškai užkardytas, paėmus iš jo asmens dokumentą – pasą.
4.4. Gynėjos nuomone, teismas suabsoliutino aplinkybes, jog už galimai padarytą nusikalstamą veiką G. B. gresia griežta laisvės atėmimo bausmė ir jo tariamus ryšius užsienyje bei nepagrįstai konstatavo, kad jos pakanka manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Gynėja nurodo, kad G. B. su šeimos nariais ir kitais artimaisiais yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais Lietuvoje. Jis turi aukštąjį išsilavinimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo jis dirbo pagal darbo sutartį ir vykdė individualią veiklą, sukūręs šeimą, augina vaiką, charakterizuojamas teigiamai, esant paskelbtai jo paieškai jis atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, X tardymo izoliatoriuje elgiasi pavyzdingai. Jis anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Šiuo metu dėl paskelbto karantino socialiniai ryšiai yra ribojami, artimieji negali lankyti G. B., jo skambučiai šeimos nariams ir giminaičiams taip pat ribojami. Todėl, pasak gynėjos, kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai paneigia išvadą, kad dėl gresiančios laisvės atėmimo bausmės jis rizikuos ir atsisakys socialinių ryšių. Gynėja pažymi, kad kaltinamojo sutuoktinė dėl Lietuvoje paskelbto karantino negali dirbti, pats G. B. pradėtų dirbti, rūpintųsi šeima.
4.5. Gynėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog baudžiamojo proceso tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. G. B. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, darbingas, todėl, paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą ar namų areštą), jis galėtų dirbti pagal specialybę ir prisidėti prie šeimos finansinės gerovės, prižiūrėti sūnų, o sutuoktinė galėtų grįžti į darbą. Be to, paskyrus intensyvią priežiūrą, G. B. galėtų būti stebimas visą parą, todėl ši kardomoji priemonė padėtų atitinkamai kontroliuoti bei eliminuoti tariamą G. B. bėgimo (slėpimosi) galimybę. Gynėja taip pat pažymi, kad už G. B. yra sumokėtas 30 000 Eur užstatas, ši suma G. B. ir jo šeimai yra labai didelė pinigų suma. Todėl esant stipriems socialiniams ryšiams, G. B. nerizikuotų prarasti tokio dydžio pinigų sumos ir nutraukti santykių su šeima, todėl paskirtų kardomųjų priemonių nepažeistų. Be to, G. B. charakterizuojamas teigiamai, būdamas suimtas elgiamasi pavyzdingai. Atsižvelgiant į tai, gynėjos nuomone, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
4.6. Gynėja nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių G. B. turi būti laikomas suimtas taip ilgai, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Jis kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, yra susituokęs, turi šeimą, mažametį vaiką, iki suėmimo dirbo, nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui, jis charakterizuojamas teigiamai, dalyvavo socialiniuose programose, kursuose. Šiuo metu G. B. buvimas tardymo izoliatoriuje yra suvaržytas ir psichologiškai traumuojantis: nevyksta jokie skatinamieji projektai, nebegalima sportuoti ir turėti pasimatymų. Be to, suėmimą vykdanti institucija neužtikrino G. B. teisės į sveikatą ir saugią aplinką, dėl ko jis buvo apkrėstas Covid-19 virusu. Dėl G. B. ligos bei buvimo saviizoliacijoje (dėl kontakto su kameroje sergančiu asmeniu) teismo posėdžiai turėjo būti atidėti. Saviizoliacijos bei ligos metu G. B. nebuvo sudaromos galimybės nusiprausti duše, iš kameros nebuvo paimamos šiukšlės, nebuvo sudaromos sąlygos jokios galimybės bendrauti su šeima. Gynėjos vertinimu, tokios sąlygos nėra suderinamos su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir yra prilyginamos asmens kankinimui, pažeidžiant asmens orumą. Gynėjos nuomone, būtent G. B. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė trukdo bylos nagrinėjimui. Jam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, procesas galėtų vykti nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis, net ir G. B. esant saviizoliacijoje.
4.7. Skunde pažymima, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo aplinkybės yra pasikeitusios: suėmime G. B. jau išbuvo ilgą laiką (beveik du metus), sutuoktinė ir dėdė į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 30 000 Eur dydžio užstatą, teismo posėdžiai negali vykti dėl to, kad suėmimą vykdanti institucija negali užtikrinti G. B. dalyvavimo teismo posėdžiuose, nors kaltinamasis aktas teismui perduotas 2020 m. sausio mėnesį, tačiau įvyko vos keli teismo posėdžiai, kuriuose buvo apklausiami liudytojai, daugiau teismo posėdžiai vyko tik dėl kardomosios priemonės suėmimo, kitas teismo posėdis vyks tik 2021 m. gegužės 7 d. (po dviejų mėnesių), bylai pateikti dokumentai, patvirtina, kad net ir esant paskelbtai G. B. tarptautinei paieškai, jis visada atvykdavo pas pareigūnus bei su jais bendradarbiavo. Todėl G. B. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tiksliai, o jam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė neproporcingai suvaržo jo teises.
5. Teismo posėdyje kaltinamojo G. B. gynėja prašo jos skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo G. B. gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės skundas atmetamas
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, jog Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės suėmimo terminą.
7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
8. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ne tik kito kaltinamojo V. V. parodymuose, kaip nurodoma skunde, bet ir liudytojų E. K., V. B. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, kratos protokole, specialisto išvadoje Nr. 140-(2583)-IS1-2740 bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis G. B. galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Todėl skundo argumentai, susiję su baudžiamosios bylos duomenų vertinimu, šioje nutartyje nėra vertinami. Tik bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje bei ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis bus sprendžiamas kaltinamojo G. B. kaltės klausimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo duomenis ir spręsdamas klausimą dėl G. B. suėmimo termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Šioje proceso stadijoje pakanka surinktų duomenų pagrįstam manymui, kad kaltinamasis galėjo padaryti kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką.
9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
10. Šiaulių apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam G. B. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą – bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl nurodyto suėmimo pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių.
11. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
11.1. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. G. B. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pažymėtina, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Skunde teisingai nurodoma, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Bausmės griežtumą teismas būtent ir įvertino kartu su kitomis aplinkybėmis.
11.2. Teismas įvertino didžiąją dalį skunde nurodomų aplinkybių – G. B. vedęs, turi mažametį vaiką, iki suėmimo dirbo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, taip pat ir kitos skunde nurodomos aplinkybės (G. B. palaiko glaudžius santykius su šeimos nariais ir artimais giminaičiais, tardymo izoliatoriuje jis elgiasi pavyzdingai, skatintas, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų) teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, jog jis saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais, tačiau nurodytos aplinkybės nepaneigia prognozuojamo jo bėgimo nuo teismo tikimybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. B. socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Prognozuojamo jo bėgimo nuo teismo tikimybės nepaneigia ir skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad dėl paskelbto karantino G. B. sutuoktinė negali dirbti, todėl paleistas iš suėmimo kaltinamasis galėtų dirbti ir rūpintis šeimos gerovės. Pažymėtina, kad aptartoms aplinkybėms negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, jos turi būti vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.
11.3. Spręsdamas klausimą dėl suėmimo pagrindo buvimo teismas įvertino ir kaltinamojo ryšius užsienyje. Iš baudžiamosios bylos duomenų matosi, kad G. B. ne kartą lankėsi A. pas tėvą, lankėsi ir kitose P. A. valstybėse. Galima sutikti su tuo, kad vien kaltinamojo išvykos pas tėvą ar į kitas užsienio valstybes nepatvirtina kaltinamojo tikslo pasislėpti užsienio valstybėse, tačiau būtina įvertinti ir duomenis apie tai, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo vykdoma tarptautinė paieška dėl A. galimai padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikų kontrabanda, veikiant organizuota grupe, be to, jam buvo išduotas Europos arešto orderis. Iš bylos duomenų matosi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paskyrė G. B. kardomąją priemonę – suėmimą. Gavus duomenų, kad kaltinamasis yra sulaikytas L. R., remiantis minėta nutartimi, kuria G. B. paskirtas suėmimas, buvo išduotas Europos arešto orderis. Pagal šį orderį L. R. G. B. buvo sulaikytas vykdant jo tarptautinę paiešką dėl A. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad G. B. turi ryšių užsienyje ir, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės, jis taip pat gali slėptis nuo teismo ir užsienyje. Šios išvados nepaneigia skunde nurodomos aplinkybės nei tai, kad šiuo metu A. kaltinamojo tėvas yra suimtas, nei tai, jog judėjimas tarp valstybių ribojamas dėl paskelbtos pandemijos. Pažymėtina, kad šiuo metu karantino sąlygos Lietuvos piliečiams nedraudžia išvykti iš šalies. Be to, kaip ankstesnėje aukštesniojo teismo nutartyje jau buvo nurodyta, į bylą pateikti dokumentai dėl savanoriško G. B. atvykimo į liudytojo apklausą 2019 m. kovo 27 d. besąlygiškai aptartų aplinkybių taip pat nepaneigia.
11.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, jog asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sutinka su apygardos teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis G. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
12. Skunde nurodoma, kad G. B. yra suimtas ilgą laiko tarpą. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Iš bylos matosi, kad G. B. laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 8 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas nustatytas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 10 d. Atsižvelgiant į tai, jog G. B. kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra penkiolika metų, todėl nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
13. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, gresiančią bausmę, jo asmenybę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą G. B. į laisvę bei skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nurodomas skunde, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese. Suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis G. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Be to, esant paskelbtam karantinui, siekiant išvengti COVID-19 ligos protrūkio, natūralu, kad kalinimo įstaiga imasi atitinkamų prevencinių priemonių, joje nevyksta jokie projektai, nėra galimybės sportuoti ir pasimatyti su artimaisiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnysis teismas sprendžia tik kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl skunde nurodomi argumentai, susiję su G. B. kalinimo sąlygomis, taip pat sąlygomis ir sergant COVID-19 liga, šioje nutartyje nėra vertinami. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje paskelbtas karantinas pakoregavo bylos nagrinėjimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie nepagrįstą bylos teisminio nagrinėjimo vilkinimą. Ši byla gali būti nagrinėjama nuotoliniu būdu ir kaltinamajam G. B. esant suimtam, tokią galimybę užtikrina kaltinimo įstaigos administracija, dėl to nebūtina kaltinamojo paleisti iš suėmimo ir skirti jam kitas kardomąsias priemones.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam G. B. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.