Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-58-366/2011

Teisėjas Arūnas Nevardauskis Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1; 2.4.6.3.2

2011 m. sausio 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-04 nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis 2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1182 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 4 str. 1 d. 2 p. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu ketvirtadaliu ir L. L. galutinai nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. nuteistas už tai, kad 2002 m. birželio 27 d. apie 15 val. būdamas alaus bare, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagrobė svetimą, A. T. priklausantį turtą - du mobiliuosius telefonus NOKIA 5110 su SIM kortelėmis, bendros 500 Lt vertės.

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl L. L. paskirtos bausmės, prašo nuosprendį pakeisti: pripažinus, L. L. paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę aiškiai per švelnia bei tai, kad nepagrįstai pritaikytas 2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1182 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį'" 4 str. 1 d. 2 p., paskirti jam vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nurodo, kad teismas nesivadovavo BK 56 str. 2 d. nuostatomis, bei netinkamai pritaikė 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. IX -1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį " ir paskyrė savo dydžiu aiškiai per švelnią bausmę.

Teismas atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę, kaltės formą, tinkamai parinko laisvės atėmimo bausmę, tačiau nustatydamas jos dydį neatsižvelgė į LR BK 56 str. 2 d., kur nurodyta, kad recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. L. L. yra pripažintas itin pavojingu recidyvistu vadovaujantis 1961 m. BK nuostatomis. Po naujojo kodekso įsigaliojimo jis laikytinas pavojingu recidyvistu ir šio statuso neteks pagal naujojo BK 27 str. 5 d., t.y. kai išnyks arba bus panaikintas teistumas.

Šiuo atveju L. L. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas pavojingu recidyvistu, skiriant bausmę teismas vadovautis BK 56 str. 2 d. nuostatomis turėjo skirti jam griežtesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Be to, teismas nepagrįstai L. L. taikė 2002 m. lapkričio 7 d. LR įstatymą Nr. IX -1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį " , nes pagal minimo įstatymo 9 str. 8 p. amnestija jam neturėjo būti taikoma.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti. Prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra nubausti nusikaltimą padariusį asmenį.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. 2 d., tame tarpe įvertinti nuteistojo asmenybę.

Apylinkės teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad skiriant bausmę atsižvelgia į tai, kad L. L. anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas, buvo pasislėpęs nuo teismo ir jam buvo paskelbta paieška, todėl pagrįstai parinko jam griežčiausią BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepagrįstai skyrė bausmę, kuri savo dydžiu žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

L. L. padarytas nusikaltimas tyčinis, nesunkus. Nuteistasis darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, jo pragyvenimo šaltiniai nėra aiškūs. Nusikaltimą už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, L. L. padarė neišnykus teistumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir jo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis. Praeityje L. L. teistas 6 kartus, baustas laisvės atėmimo bausme, jam buvo taikyta nuteistojo padėtį lengvinanti įstatyme numatyta priemonė – švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. L. L. 1994 10 11 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžių pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui, todėl BK 27 str. (2000 metų redakcija) prasme L. L. laikytinas pavojingu recidyvistu. Tačiau pirmos instancijos teismas skirdamas jam bausmę nesirėmė BK 56 str. 2 d. nuostatomis, nustatančiomis griežtesnės bausmės skyrimo taisykles pavojingiems recidyvistams ir skyrė savo trukme pernelyg švelnią bausmę, todėl nuosprendis keistinas, skiriant griežtesnę bausmę.

Nustatant bausmės dydį L. L., apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - nuteistasis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę- nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į tai, kad veika sunkių pasekmių nesukėlė, padaryta žala nukentėjusiajai atlyginta, po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo praėjo labai didelis laiko tarpas todėl L. L. skiriama laisvės atėmimo bausmė tik nežymiai viršijanti sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkį. BK 178 str. 1 d., numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trijų metų. L. L. skirtina 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kolegija taip pat pilnai sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė 2002 m. lapkričio 7 d. LR įstatymo Nr. IX -1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį " 10 str. 1 d., bei 4 str. 1 d. 2 p. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sumažino vienu ketvirtadaliu.

Minimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. nuostatos taikomos pirmą kartą už tyčinius nusikaltimus nuteistiems asmenims, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad L. L. ankstesniais nuosprendžiais nuteistas už vagystes, chuliganizmą, t.y. tyčinius nusikaltimus.

Be to, minimo įstatymo 9 str. 8 p. numatyta, kad amnestija iš viso netaikoma asmenims, pripažintiems itin pavojingais recidyvistais. Kaip jau minėta, L. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas teismo sprendimu pripažintas itin pavojingų recidyvistu todėl amnestijos įstatymas jam pritaikytas nepagrįstai. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p. 2 p..

nusprendė:

Panevėžio apylinkės teismo 2010-11-04 nuosprendį pakeisti.

L. L., pripažintam kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą vieniems metams aštuoniems mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. L. pritaikytas 2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1182 Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” .

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.