- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- II-101-768/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01654-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- B. Ž.
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą- Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio regiono agentūros atstovams A. G., A. K.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. Ž., jo atstovei advokatei E. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. Ž. skundą dėl 2014-05-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros nutarimo panaikinimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2014-05-23 nutarimu (toliau - nutarimas) nubaudė B. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 str. 1 d., ir paskyrė jam nuobaudą – 200 Lt baudą.
B. Ž. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, kad 2014-05-15 buvo nustatyta, kad B. Ž. savavališkai (neturėdamas leidimo) (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio gyvenamo namo bendro naudojimo vietoje nupjovė maumedį, kurio skersmuo 36.5 cm, tuo jis savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 3.8 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d.
Šalies argumentai
Skunde B. Ž. ginčija nutarimą bei nurodo, kad nei iš skundžiamo nutarimo, nei iš administracinio teisės pažeidimo protokolo neaišku, kokią teisės normą jis pažeidė, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusio pareigūno procesiniuose sprendimuose tėra tik nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 3.8. punktą, apibrėžiantį kaimų bendro naudojimo teritorijoje augančių medžių priskyrimą saugotiniems, nėra aišku, dėl kokios priežasties atitinkamo medžio (maumedžio) nupjovimas laikytinas neteisėtu, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei tokio protokolo pagrindu surašytame skundžiamame nutarime taip pat nėra nurodyta konkreti administracinio teisės pažeidimo padarymo data ir laikas, kadangi nurodyta tik pažeidimo nustatymo data – 2014-05-15, 2014-05-23 d. Žalos, neteisėtai B. Ž. nukirtus medį (maumedį) (duomenys neskelbtini), paskaičiavime nurodyta, jog pažeidimo faktas nustatytas 2014-05-14 aktu Nr. R10-64, todėl apeliantui neaišku, kada buvo padarytas pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nėra protokolo surašymo datos. Byla išnagrinėta neapklausus liudytojų (kaimynų, seniūno), kuriems žinomos atitinkamos situacijos aplinkybės, nebuvo atsižvelgta į B. Ž. pateiktus paaiškinimus. Todėl mano, jog protokolas ir jo pagrindu priimtas nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Atkreipia dėmesį į tai, jog nors inspektorius apskaičiavo gamtai padarytą žalą (nuostolius) atskiru skaičiavimu, tačiau pačiame skundžiamame nutarime, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) str. 3 d. (klaidingai nurodyta ATPK 216 str. 3 d.), nėra nurodytas nei žalos dydis, nei jos atlyginimo terminas ir tvarka, atitinkamai nėra nuorodos į žalos paskaičiavimo raštą. Žalos paskaičiavime ir protokole nurodytas žalos dydis skiriasi. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodytas numatomos žalos dydis, o pačiame skundžiamame nutarime žalos dydis neužfiksuotas. Pareigūnas taip pat klaidingai nustatė pažeidimą padariusį asmenį. Jis daugelį metų gyvendamas daugiabutyje, prižiūrėdamas namą bei jo aplinką, dar maždaug 1980 metais pasodino ginčo maumedį, kuris per 34 metus užaugo per didelis ir buvo labai liaunas. Kadangi medis buvo pasodintas vos 5 metrai nuo namo, išaugusio medžio šakos daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., pradėjo užstoti šviesą, dalis namo sienos ir pamatų visą laiką buvo pavėsyje, dėl ko pradėjo labai drėkti. Užaugusio medžio šakos siekė elektros linijas, o esant vėjui, medžiui esant itin liaunam, jis pasvirdavo prie pat namo sienos, daužydavosi į namo stogo kraštą, siekdamas elektros linijas ir keldamas grėsmę tiek jas nutraukti, tiek atitinkamai pažeisti namo stogo konstrukcijas. Visi namo gyventojai nuolat kalbėdavo, kad, siekiant išvengti medžio sukeliamo pavojaus tiek gyventojų gyvybei, tiek namo būklei ir saugai, reikia minėtą medį nupjauti. Medis auga neprivatizuotoje bendro naudojimo teritorijoje, kuriame yra gyvenamasis daugiabutis namas, (duomenys neskelbtini), ne kartą kalbėjo apie medžio keliamą grėsmę tiek namo gyventojams, tiek jų turtui, ir poreikį jį nupjauti su Upytės buvusiu seniūnu A. S. ir su dabartiniu G. K., kuris pritarė daugiabučio namo gyventojų sumanymui. Nurodė, jog 2014-05-10 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimynystėje privačioje valdoje buvo pjaunama prie pat kaimynų namo augusi didelė eglė, kuriai nupjauti buvo būtina laikinai išjungti elektros energijos tiekimą ir kaimynai tam padaryti buvo išsikvietę techniką, visi kaimynai nutarė pasinaudoti proga ir paprašė eglę pjovusių darbininkų nupjauti ir prie pat daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), augantį ir pavojų keliantį maumedį, ir niekas net nepagalvojo, jog šio medžio nupjovimui reikalingas rašytinis leidimas, tačiau maumedį pjovė ne jis, o šalia dirbę darbininkai. Taip pat apelianto nuomone, saugotino, tačiau žmonėms ir pastatams grėsmę bei pavojų keliančio, medžio nupjovimui, vadovaujantis Aprašo 10.2. p. ir 11 p., leidimo gauti nereikėjo. Kadangi nupjautas maumedis kėlė grėsmę, todėl žala gamtai nepadaryta. Žalos jis taip pat neprivalo atlyginti ir dėl to, kad pats pasodino medį. Nustačius, kad jis, apeliantas visgi padarė ATPK 78 str. 1 d. pažeidimą, prašė neskirti jam administracinės nuobaudos bei atleisti nuo žalos gamtai atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis turi nemažai sveikatos sutrikimų, charakterizuojamas teigiamai, medžio nupjovimą kaimynai iniciavo patys ir vertina kaip gerą darbą visuomenei, į jo gaunamas pajamas, kurios nėra didelės, finansiškai padeda vaikams ir anūkams. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, jog jis privalo atlyginti 1632 Lt dydžio žalą gamtai, prašė teismo pakeisti žalos atlyginimo būdą (formą), leidžiant atlyginti padarytą žalą natūra – pasodinant seniūnijos teritorijoje pareigūnų nurodytoje vietoje, nukirsto medžio atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytos rūšies ir matmenų medžių kiekį, įpareigojant juos prižiūrėti trejus metus. Prašė panaikinti 2014-05-23 nutarimą ir jo bylą nutraukti.
Teismo posėdyje B. Ž. ir jo atstovė palaikė skundą, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą, institucija, priėmusi nutarimą nurodo, kad su B. Ž. skunde nurodytais motyvais nesutinka. 2014-05-23 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad B. Ž. nubaustas administracine tvarka už neteisėtą maumedžio, augančio bendro naudojimo paskirties žemėje prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) nupjovimą, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. Bauda minimali, skirta vadovaujantis ATPK 78 str. 1 dalimi, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių ir kitas lengvinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 str. Surašant procesinius dokumentus, B. Ž. pilnai pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Maumedis, kurio kelmo skersmuo 36,5 cm, augo bendro naudojimo žemėje, medis buvo sveikas, kelmas neišpuvęs ir nepalinkęs. Bylos nagrinėjimo metu duomenų apie medžio grėsmę gyventojų gyvybei ar keliamą pavojų daugiabučio namo būklei ir saugai nenustatyta. Neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo šiam medžiui kirsti, B. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-08 nutarimo Nr. 206 „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems, sąrašo" 3.8 punkto reikalavimus.
Teismo posėdžio metu buvo papildomai paaiškinta, kad pažeidimo data buvo užfiksuota patikrinimo akte. Jis nebuvo įdėtas į administracinę bylą, nes tuo metu aplinkos apsaugos agentūros atstovas atostogavo, o referentė, kuri atlieka techninį darbą jo neįdėjo, ir tik tikrinant visą medžiagą, jis rado tą patikrinimo aktą, kurį teismo posėdžio metu prašė leisti pateikti į bylą. Ant patikrinimo akto yra pasirašęs seniūnas ir pažeidėjas.
Teismo posėdžio metu siekiant išsiaiškinti ar augęs maumedis kėlė grėsmę namui, ir jo gyventojams, buvo apklausti liudytojai.
Liudytojas G. K. - Upytė seniūnas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini), namo gyventojais kalbėjo apie tai, kad reikia nukirsti maumedį ir jis B. Ž. yra sakęs, kad būtina turėti visų namo gyventojų sutikimą, tuomet seniūnas kreipsis į atitinkamas institucijas dėl leidimo išdavimo. Taip pat nurodė, kad vieni namo gyventojai norėjo, kad medis būtų nupjautas, kiti to nenorėjo. Duomenų apie tai, kad medis gadina turtą, ar kelia pavojų žmonių saugumui, seniūnijoje nebuvo. Apie tai, kad medį nukirto, jam pasakė B. Ž. atvykęs į seniūniją. Po nupjovimo į atitinkamas institucijas dėl leidimo nesikreipė, nes nemanė, kad medis kėlė pavojų žmonių saugumui. Tuo pačiu paaiškino, kad augęs maumedis netrukdė atlikti šiluminės trasos darbus, darbai jau atlikti, o nupjauto medžio kelmas tebestovi.
Liudytoja. R. G - (duomenys neskelbtini) namo gyventoja, teismo posėdžio metu paaiškino, kad namo gyventojai apie tai, kad reikalingas leidimas medžio nupjovimui žinojo, nes seniūnas jiems buvo sakęs. Kad maumedis būtų nupjautas norėjo visa antra namo laiptinė, t.y. 6 šeimos.
Liudytojas V. Č teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo už medžio nupjovimą, nes jam šiek tiek maumedžio šakos užstojo šviesą. Žinojo, kad reikalingas leidimas, tačiau nesidomėjo, kas tuo dalyku turi pasirūpinti.
Liudytojas I. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su namo gyventojais buvo kalbėta apie tai, kad maumedį reikia nupjauti, nes jis kelia pavojų žmonių saugumui, gadina namo stogo dangą, tačiau jam asmeniškai medis netrukdė. Nuo augančio medžio buvo daug spyglių, prikritusių šakų ir pan.
Liudytojai K. U. ir P. A. davė analogiškus parodymus kaip ir I. D..
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
Įvertinus administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, nagrinėjant skundą teisme, išklausius apelianto ir jo atstovės paaiškinimų, institucijos pateiktą atsiliepimą į skundą, apklausus Upytės seniūną, (duomenys neskelbtini), namo gyventojus, įvertinus bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog apelianto B. Ž. veika pagal ATPK 78 str. 1 d. kvalifikuota teisingai ir jis visiškai pagrįstai buvo nubaustas už šio pažeidimo padarymą.
B. Ž. ginčija nutarimą bei nurodo, kad nei iš skundžiamo nutarimo, nei iš administracinio teisės pažeidimo protokolo neaišku, kokią teisės normą jis pažeidė, kodėl maumedžio nupjovimas laikytinas neteisėtu, padaryti kiti procesiniai pažeidimai: nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei tokio protokolo pagrindu surašytame skundžiamame nutarime taip pat nėra nurodyta konkreti administracinio teisės pažeidimo padarymo data ir laikas, nurodyta tik pažeidimo nustatymo data, kuri pažeidimo tyrimo medžiagoje nurodoma skirtingai - 2014-05-15, 2014-05-23.
Nagrinėjamu atveju pažeidėjas kaltinamas pažeidimo už kurį atsakomybė numatyta LR ATPK 78 straipsnio 1 dalyje padarymu. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, administracinio teisės pažeidimo protokole būtina nurodyti kokius konkrečiai teisės aktus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Institucija priėmusi nutarimą nubausti B. Ž., 2014-05-23 surašytame administracinio teisės pažeidimo nutarime nurodė, kad pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo 3.8 p. reikalavimas, todėl apelianto teiginiai, kad nenurodyta kokia teisės norma pažeista yra nepagrįsti.
Teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad administraciniame nutarime nėra nurodyta pažeidimo data ir laikas. Institucija, surašiusi ir priėmusi skundžiamą nutarimą, padarė rašymo apsirikimus, kurie gali būti traktuojami kaip procesiniai pažeidimai, tačiau nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, pažeidimai nėra esminiai, netrukdantys nagrinėti bylos, dėl ko nutarimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas. Pažeidimo data užfiksuota 2014-05-14 patikrinimo akte Nr. R10-64, iš kurio matyti, kad 2014-05-10 apie 10 val., pilietis B. Ž. nupjovė maumedį augantį bendro naudojimo žemėje adresu (duomenys neskelbtini). neturėdamas leidimo. Ant minėto akto pasirašė pats apeliantas, parašu taip pat patvirtino, kad patikrinimo akto nuorašą gavo. Iš 2014-05-20 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. AM 079794 matyti, jog kaltinimas B. Ž. atžvilgiu suformuluotas pakankamai suprantamai, detaliai, iš kaltinimo yra aišku, už kokio medžio (nurodyta vietovė, matmenys) neteisėtą (neturint leidimo) nupjovimą apeliantas buvo nubaustas ir kada pažeidimas buvo nustatytas. Nors apeliantas teigia, jog jam nėra aiškus pažeidimo padarymo laikas, tačiau pats apeliaciniame skunde nurodė ir teisme patvirtino bei šio fakto neginčijo, jog maumedis buvo nupjautas 2014-05-10 d., kai buvo atliekami ir kito medžio nupjovimo darbai. Skunde taip pat teigiama, jog neaiški protokolo surašymo data, tačiau pateiktoje medžiagoje matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2014-05-20, ant kurio pasirašė ir pats apeliantas.
Atmestinas apelianto skundo argumentas dėl to, kad jis nėra pažeidimo subjektas, nes jis fiziškai maumedžio nepjovė. Siekiant nubausti asmenį pagal LR ATPK 78 str. 1 d., nebūtinas faktas, kad asmuo pats fiziškai nukirstų medį. Iš paties B. Ž. paaiškinimo, liudytojų parodymų, matyti, kad nors pažeidėjas fiziškai pats nenupjovė maumedžio, tačiau jo kirtimą organizavo, jis paprašė šalia dirbančių asmenų nupjauti maumedį, už atliktą darbą jiems sumokėjo 90 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats pažeidėjas savo padaryto pažeidimo neginčijo, dėl savo poelgio gailėjosi, o vėliau – 2014-05-26 paskirtą baudą susimokėjo.
Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad medis buvo nupjautas nes kėlė pavojų namo ir žmonių saugumui. Byloje nėra duomenų apie maumedžio realią grėsmę gyventojų gyvybei ar keliamą pavojų daugiabučio namo būklei, saugai, jokių įrodymų nepateikė ir apeliantas, šių aplinkybių nepatvirtino Upytės seniūnas, todėl negalima teigti, jog maumedžio nupjovimas buvo teisėtas ir jam nereikėjo gauti leidimo. Be to, liudytojai K. U., P. A. ir I. D. duodami parodymus, nurodė, kad medis daugiau trukdė ne dėl to, kad jis būtų pavojingas, o todėl, kad nuo jo yra daug spyglių, esant vėjui pribyra šakų. Apklausti liudytojai patvirtino, kad bendros gyventojų nuomonės dėl maumedžio nupjovimo nebuvo. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, kad medis trukdė šiluminės trasos remontui, nes net ir atlikus šiluminės trasos remontą, kelmas nebuvo išrautas.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas teigdamas, jog medį nupjovė dėl namo ir žmonių saugumo, todėl leidimo jam nereikėjo, prieštarauja pats sau. Iš paties jo duotų parodymų, Upytės seniūno bei apklausus namo gyventojus, matyti, kad seniūnas informavo pažeidėją, ir visus namo gyventojus apie tai, kad leidimas yra reikalingas norint nupjauti medį. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir apklausti teismo posėdžio metu liudininkai, kurie visi patvirtino žinoję, kad medžio nupjovimui reikalingas leidimas. B. Ž. žinodamas, kad leidimas reikalingas, suorganizavo, kad šalia dirbę darbininkai maumedį nupjautų.
Įvertinant esamus byloje duomenis darytina išvada, jog skiriant nuobaudą už ATPK 78 str. 1 d. pažeidimą, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, B. Ž. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ATPK 31 str. 1 d. 1, 10 p.) ir sunkinančias aplinkybes. Paskirta nuobauda – minimalaus dydžio bauda, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus (ATPK 20, 30, 30² str.), individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį. Teismas nenustatė ypatingų aplinkybių, dėl kurių B. Ž. atžvilgiu būtų galimybė taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, jam iš viso neskirti nuobaudos arba paskirtą nuobaudą – 200 Lt dydžio baudą sumažinti.
Skunde B. Ž. taip pat prašė jį atleisti nuo žalos gamtai atlyginimo arba prašė teismo pakeisti žalos atlyginimo būdą (formą), leidžiant atlyginti padarytą žalą natūra. Teismo nuomone, šioje dalyje (dėl žalos atlyginimo) apelianto skundas nenagrinėtinas, nes kaip matyti iš byloje Nr. R1-54-(1-14) esančio 2014-05-20 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. AM 079794 bei 2014-05-23 nutarimo Nr. AM087824 klausimas dėl padarytos žalos atlyginimo institucijos, kuri priėmė skundžiamą nutarimą, pareigūno nebuvo išspręstas, nes šiai institucijai, t.y. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūrai, vadovaujantis ATPK 37 str. 1 d., 286 str. 3 d. nuostatomis administraciniame procese tokios galimybės nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinus surinktų įrodymų visumą, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ar nutarimą pakeisti, todėl B. Ž. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
B. Ž. skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą 2014-05-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros nutarimą Nr. R1-54(1-14) .
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.