Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro ieškinį atsakovei L. M. dėl 2018 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. S. parodė, kad dirba VšĮ PSPC, buvo įtraukta į komisiją dėl darbo užmokesčio sprendimo. Praeitų metų rudenį buvo paskelbtas posėdis, bet ji negalėjo jame dalyvauti, pasakė apie tai L. M.. Pastaroji pasakė, kad tai labai rimta, pradėjo jai aiškinti apie darbo užmokestį, sakė, kad turi pristatyti medžiagą. Antrame ir trečiame posėdyje dalyvavo, bet nebuvo aktyvi. Posėdžių datų neatsimena, bet tai buvo pernai rudenį. Atsakovė jai pateikė medžiagą, ar ji buvo pateikta kitiems, nežino. Posėdžiai trukdavo apie pora valandų. Kaip jai atrodo, L. M. padarė savo darbą, apmokėjimo tvarkos nepavyko suderinti, nes tai labai skausmingas klausimas. Tam, kad ją suderinti reikėtų labai ilgai dirbti. Atsakovė tikrai stengėsi ir dirbo, tačiau visi komisijos nariai turėjo savo norus. Su ja asmeniškai derino tvarkos projektą, teikė medžiagą, aiškino metodiką.

Liudytojas A. P. parodė, kad ieškovas yra jo darbdavys, jis dirba šeimos gydytoju. Buvo sudaryta darbo grupė, kurios nariai buvo ir jis, ir tuo metu ėjusi vyr. finansininkės pareigas L. M.. Užduotis buvo suformuoti naują darbo apmokėjimo tvarką, nes to reikalauja naujas Darbo kodeksas. Jis pirmininkavo posėdžiams. Buvo padalinta informacija, vyko pasitarimai, nes kiekvieno skyriaus skirtinga darbo apmokėjimo tvarka. Visi norėjo didesnių atlyginimų, todėl susitarimo pasiekti nepavyko, nors atsakovė ieškojo kompromisų. Mano, kad administracija turėjo kitaip organizuoti darbą, posėdžiai turėjo vykti visą dieną, o ne po kelias valandas. Esant tokiai organizacijai atsakovė realiai negalėjo įvykdyti užduoties. Ji neturėjo įgalinimų nurodinėti komisijos nariams, kada ir kiek dirbti, buvo lygiavertė narė. Ji nebuvo įvardinta, kaip grupės vadovė, pasitarimų laikas buvo per trumpas, negalėjo būti patenkinti visų pageidavimai, kadangi įstaiga negauna tiek finansavimo.

Liudytoja G. K. parodė, kad dirba VšĮ PSPC. Atsakovės parengtą darbo apmokėjimo tvarkos projektą matė gal rugsėjo mėnesį, kai jį atnešė į šeimos gydytojų susirinkimą. Permetė jį, bet nesigilino. Kiek jai žinoma, projektas buvo pateiktas, kas norėjo, tas juo domėjosi. Apie komisijos posėdžius žino, nes jos slaugytoja A. K. yra komisijos narė. Buvo parengta normali darbo apmokėjimo tvarka, bet ją reikėjo suderinti su komisija. Kiek ji suprato, 2017 metais buvo parengtas naujas tvarkos projektas, kadangi buvo išskirtas bazinis atlyginimas, o prieš tai buvo skaičiuojama pagal prisirašiusius pacientus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl darbdavio – VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2017 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė 1997 m. vasario 3 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2, pagal kurią atsakovė buvo priimta į Utenos rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. finansininkės pareigas (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 7-9). 2016 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija naujos darbo apmokėjimo tvarkos paruošimui, kurios viena narių buvo paskirta vyriausioji buhalterė L. M. (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 16). Tvarkos projektas buvo parengtas, tačiau nebuvo patvirtintas. 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo apmokėjimo tvarkos paruošimo“ atsakovė buvo paskirta atsakinga už darbo apmokėjimo tvarkos projekto paruošimą ir suderinimą su komisijos nariais iki 2017 m. spalio 15 d (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 39). 2017 m. spalio 17 d. nurodymu dėl rašytinio pasiaiškinimo pateikimo L. M. buvo įpareigota iki 2017 m. spalio 20 d. pateikti rašytinį pasiaiškinimą, kodėl nebuvo savalaikiai įvykdytas 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymas, tai yra direktoriui nepateiktas suderintas su komisijos nariais darbo apmokėjimo tvarkos projektas (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 42). 2017 m. spalio 17 d. ieškovė gavo atsakovės paaiškinimą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 43).

2017 m. spalio 19 d. VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo nustatymo“, kuriuo konstatavo, jog vyriausioji buhalterė L. M. dėl savo kalto neveikimo padarė pareigų, kurias Centro direktorius nustatė 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo apmokėjimo tvarkos paruošimo“, pažeidimą – savalaikiai nepateikė suderinto su komisijos nariais darbo apmokėjimo tvarkos projekto; taip pat L. M. pažeidė Centro direktoriaus 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto „VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų elgesio kodekso“ 8.4 punkto reikalavimus „neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau <...>, vykdant darbines pareigas“ bei įsakė pakeisti L. M. atlyginimo skaičiavimo tvarką ir įspėjo, jog priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius 12 mėnesių darbuotojo padarytas antras tiks pat darbo pareigų pažeidimas (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 63-65).

Atsakovė 2017 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. spalio 19 d. VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo nustatymo“, kurį Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu tenkino: pripažino neteisėtu ir panaikino 2017 m. spalio 19 d. VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo nustatymo“.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.

Pagal DK 58 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

Dėl pareigų, kurias Centro direktorius nustatė 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. D-111 „Dėl darbo apmokėjimo tvarkos paruošimo“, pažeidimo.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2012). Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą.

Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Užfiksavęs darbo drausmės pažeidimą darbdavys turi teisę traukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716-706/2015).

Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė neįvykdė 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra nerengė ar neinicijavo jokios naujos darbo apmokėjimo tvarkos rengimo, savavališkai pateikė komisijai seną, 2016 metais parengtą, tvarkos projektą bei padarė tai termino pabaigoje, dėl ko komisijos nariai neturėjo galimybės su ja susipažinti bei pateikti savo pastabas.

2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu buvo konstatuota, kad 2016 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. D-119 buvo patvirtinta komisija darbo apmokėjimo tvarkai paruošti ir L. M. buvo paskirta atsakinga už darbo apmokėjimo tvarkos paruošimą ir suderinimą su komisijos nariais. Teismo nuomone iš įsakymo tūrinio negalima spręsti, kad atsakovei buvo pavesta parengti naują tvarkos projektą. Byloje yra nustatyta, kad atsakovė dar 2016 metų pabaigoje parengė darbo apmokėjimo tvarkos projektą, kuris buvo suderintas su auditore ir teisines paslaugas teikiančia įmone. Ieškovas nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, kodėl šis tvarkos projektas nebuvo patvirtintas, tai yra kad jo netvirtino, nes jis neatitiko kažkokių reikalavimų, buvo netinkamas. Taip pat nustatyta, kad po 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymo priėmimo atsakovė tikslino 2016 metų projektą, suderindama jo nuostatas su naujai įsigaliojusios Darbo kodekso redakcijos reikalavimais. Šias aplinkybes patvirtina tiek į bylą pateikti projektai, tiek atsakovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai. Taigi, konstatuotina, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, jog atsakovė neorganizavo ir nerengė tvarkos projekto – jis buvo parengtas ir patikslintas.

Atsakovė paaiškinimais nustatyta, kad ji patikslintą darbo apmokėjimo tvarkos projektą teikė struktūrinių padalinių darbuotojų susirinkimuose, pristatinėjo jį ir aiškino. Šias aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų parodymai ir byloje esantis 2017 m. spalio 11 d. Slaugos tarybos posėdžio protokolas Nr. 3. Atsižvelgiant į tai, kad komisijos, su kuria turėjo būti suderintas tvarkos projektas, nariai yra įstaigos darbuotojai ir jie dalyvavo savo struktūrinių padalinių susirinkimuose, nepagrįstas yra ieškovo teiginys, jog projektas komisijos nariams buvo pateiktas tik 2017 m. spalio 13 d., nes jis atskirai kiekvienam nariui buvo pateiktas anksčiau ir jie galėjo teikti savo pasiūlymus ir pastabas.

Be to, teismo nuomone, atsakovė, būdama eilinė komisijos narė, neturėdama jokių valdingų įgaliojimų kitų narių atžvilgiu, realiai negalėjo įpareigoti komisijos narius susirinkti konkrečią dieną ir skirti pakankamai laiko projekto derinimui. Būtent dėl šios priežasties komisijos posėdis buvo surengtas tik 2017 m. spalio 13 d., kadangi kitokiu laiku nepavyko surinkti visų komisijos narių dėl jų užimtumo vykdant darbines pareigas. Tačiau, kaip buvo paminėta, atsakovė dėjo visas pastangas pateikti projektą komisijos nariams anksčiau, dar iki posėdžio.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendime išdėstytais motyvais, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės yra ydingas ir jo dalies dėl darbo apmokėjimo tvarkos projekto suderinimo su komisijos nariais atsakovė negalėjo realiai įvykdyti dėl derinamo akto specifikos ir sprendžiamų klausimų sudėtingumo. Atsižvelgiant į tai, Įsakyme nepagrįstai konstatuota, jog L. M. dėl savo kalto neveikimo padarė pareigų pažeidimą, kadangi nustatyta, kad atsakovė dėjo visas įmanomas pastangas įvykdyti užduotį ir projektas nebuvo suderintas iki nurodytos datos dėl kitų objektyvių priežasčių.

Dėl Centro direktoriaus 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. D-10 patvirtinto „VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų elgesio kodekso“ 8.4 punkto reikalavimų pažeidimo.

Antruoju darbo drausmės pažeidimo elementu ieškovas pripažino tai, kad atsakovė, nustatydama parengtame darbo apmokėjimo tvarkos projekte darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį 10-15 procentų mažesnį už Centro direktoriui nustatytą darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį, pažeidė Centro direktoriaus 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto „VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų elgesio kodekso“ 8.4 punkto reikalavimus „neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau <...>, vykdant darbines pareigas“. Ieškovo nuomone, tokiu būdu atsakovė siekė akivaizdžios materialinės naudos sau, padidindama savo atlyginimą.

Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo tvarkos projekto parengimas savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, tai yra jį tik parengus jo nuostatos neįsigalioja ir apmokėjimo tvarka nesikeičia. Apmokėjimo tvarka įsigalioja ir gali sukelti teisines pasekmes tik ją patvirtinus nustatyta tvarka. Tiek komisijos nariai, tiek įstaigos vadovas su tvarkos nuostatomis gali nesutikti ir reikalauti jas keisti, nustatant kitokį atlyginimo pastovios dalies dydį. Be to, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad 2017 m. gegužės 2 d. VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimų pavaduotojams ir vyr. buhalterei nustatymo“ 3 punkte nustatyta, kad vyr. buhalterės mėnesinės algos pastovios dalies dydis skaičiuojamas 10 procentų mažesnį už direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastovios dalies dydį. Taigi apmokėjimo tvarkos projekte nurodyti dydžiai iš esmės niekaip nepagerintų atsakovės padėties, kadangi jos atlyginimas buvo skaičiuojamas taikant tokį patį koeficientą.

Todėl teismas daro išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti L. M. padarius elgesio kodekso 8.4 punkto pažeidimą ir Įsakymas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl skundžiamas Darbo ginčų komisijos sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Sprendimas dėl ginčo esmės priimtas atsakovės naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo jį atstovavusiam advokatui A. M. sumokėtas jos patirtas 544,50 EUR (242 + 141 + 181,50) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovo 544,50 EUR bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Iš ieškovo į valstybės biudžetą taip pat priteistinos 7,47 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo Viešosios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo Viešosios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro, įmonės kodas 283839950, 544,50 EUR (penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo Viešosios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro, įmonės kodas 283839950, 7,47 EUR (septynis eurus 47 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbanke, įmokos kodas 5660, įmokos kvitas turi būti pateiktas teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.