Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G. a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, A. G. individualios įmonės savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pagal 2000-04-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti lėšas sūnaus D. G. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pagal 2007-12-17 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą nuo 2007-08-13 privalėdamas mokėti periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį sūnaus D. G. išlaikymui, laikotarpiu nuo 2009-07-10 iki 2010-07-01 vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą, dėl ko 2010-07-01 susidarė 6616 Lt įsiskolinimas.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad žino, jog jo atžvilgiu yra priimtas teismo sprendimas dėl alimentų mokėjimo D. G. išlaikyti. Šio teismo sprendimo vykdyti neatsisako ir jį vykdo. Jis kaip ind. įmonės savininkas pagal gautus užsakymus atlieka projektavimo darbus. 2009 metais užsakymų sumažėjo, dalis klientų atsisakė jau parengtos projektinės dokumentacijos, todėl jo gaunamos pajamos sumažėjo trečdaliu. Be to, susirgo, teko kreiptis pas gydytojus, mokėti už gydymą, ir laiku negalėjo mokėti lėšų vaikui išlaikyti. Pajamų negavo nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. liepos 15 d., todėl tuo laikotarpiu ir neteikė išlaikymo vaikui. 2009 m. spalio mėn. pajamų dar turėjo, tačiau jų reikėjo jam pačiam gydymuisi bei pragyvenimui. 2010 m. balandžio mėn. atsirado užsakymų, kuriuos įvykdė per 3 – 4 mėnesius. 2010-07-15 gavo pajamų, todėl 2010-07-19 iš karto sumokėjo dalį įsiskolinimo, t.y. 600 Lt. 2010-07-25 pasiskolinęs pinigų padengė visą tai dienai susidariusį įsiskolinimą, t.y. apie 6000 Lt. Jam pateikto kaltinimo nepripažįsta, nes pagal teismo priimtą sprendimą lėšų vaiko išlaikymui mokėti nevengia, tačiau jo tinkamai vykdyti negali, nes jo gaunamos pajamos nėra reguliarios. Teismo sprendimą galėtų tinkamai vykdyti, jei reikėtų alimentų įsiskolinimą dengti finansinių metų pabaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės neprisipažįsta, jo kaltė teismo nuomone visiškai įrodyta:

Nukentėjusiosios D. G. parodymais. Ji parodė, kad nuo 2000 metų teismo sprendimu iš A. G. yra priteisti alimentai judviejų sūnaus D. G. išlaikymui. 2007 metais teismo sprendimu alimentų dydis pakeistas. Nuo 2000 metų A. G. nuolat vengia mokėti lėšas sūnaus D. G. išlaikymui ir nuo pirmo alimentų pritesimo momento alimentų savo noru niekada nemokėjo. Ji priversta nuolat kreiptis į policiją dėl neteisėtų A. G. veiksmų vengiant mokėti lėšas vaikui išlaikyti, ir visuomet tik policijos paragintas A. G. padengdavo susidariusį alimentų įsiskolinimą. Kartais į policiją kreipdavosi surašant pareiškimą, kartais užtekdavo tik žodinio apylinkės inspektoriaus paraginimo. Laikotarpiu nuo 2009-07-10 iki 2010-07-18 lėšų vaikui išlaikyti iš A. G. iš viso negavo. 2010-07-01 vėl eilinį kartą kreipėsi su pareiškimu į policiją. Po šio kreipimosi A. G. 2010-07-19 įnešė dalį sumos susidariusio įsiskolinimo padengimui. Kadangi policija tyrimo nenutraukė 2010 m. liepos pabaigoje bei 2010 m. rugpjūčio pradžioje A. G. padengė visą susidariusį įsiskolinimą, t.y. 6616 Lt. Nuo to laikotarpio iki šiol A. G. lėšų vaikui išlaikyti vėl nebeteikia. Dėl to, kad A. G. policijos pagalba reikia nuolat priversti mokėti lėšas vaikui išlaikyti jai daroma moralinė žala, o pagrinde dėl to nukenčia vaiko interesai.

2000-04-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriame nurodyta, kad D. G., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu nustatytas A. G. a.k. (duomenys neskelbtini). Šiame sprendime taip priteisti iš A. G. alimentai D. G. sūnaus D. G. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

2007-12-17 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta pakeisti 2000-04-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl alimentų mokėjimo ir priteistas iš A. G. išlaikymas sūnui D. G. nuo 2007-08-13 periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki D. G. pilnametystės.

D. G. gimimo liudijimu, kuriame nurodyta, kad D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Antstolės O.Narbutienės pažyma apie vaiko išlaikymo mokėjimą (2010-07-12 Nr. 122-844/03), iš kurios matyti, kad antstolės O.Narbutienės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl vaiko – D. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo išieškojimo iš A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal vykdomojoje byloje esančius įrašus matyti, kad skolininko A. G. paskutinis mokėjimas buvo 2009-07-10 įmokant 500 Lt ir nuo to laiko iki pažymos pateikimo momento. t.y. iki 2010-07-12 A. G. lėšų vaiko išlaikymui nemoka. 2010-07-01 įsiskolinimas vaiko išlaikymui sudarė 6616 Lt.

Registravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre pažymėjimu, kuriame nurodyta, kad 2001-05-07 įregistruota A. G. individuali įmonė, kurios veikla – architektūrinė ir inžinierinė veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos.

A. G. individualios projektavimo įmonės ūkinių operacijų registro žurnalu, pinigų priėmimo kvitų kopijomis, iš kurių matyti, kad 2009 metais A. G. vykdydamas užsakymus 2009-06-20 gavo 3500 Lt, 2009-08-10 gavo 2500 Lt, 2009-11-15 gavo 1500 Lt. 2010 metais vykdydamas užsakymus 2010-07-15 gavo 2200 Lt, 2010-09-17 gavo 1700 Lt.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma, kurioje nurodyta, kad pagal A. G. ind. įmonės pagal pateiktą Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008 m. pajamų turėjo 5463 Lt.

AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pažyma, kurioje nurodyta, kad su A. G. yra sudaryta elektros energijos pirkimo – paradavimo sutartis į jo gyvenamąjį namą. 2009 -2010 metais A. G. buvo taikytos sekančios sankcijos susijusios su netinkamu sutarties vykdymu: 2009-09-30 nutraukus elektros tiekimą už 186,08 Lt skolą, skola buvo sumokėta tą pačią dieną; 2010-04-03 pranešus apie įmokų negavimą daugiau kaip 2 mėn., mokėjimas buvo gautas 2010-04-12; 2010-05-19 išsiuntus įspėjimą dėl elektros energijos atjungimo už 227,60 Lt skolą, skola buvo sumokėta 2010-06-07; 2010-08-20 pranešus apie įmokų negavimą daugiau kaip 2 mėn., mokėjimas buvo gautas 2010-08-30.

UAB R. B. BPG kabineto pažyma, kurioje nurodyta, kad A. G. lankėsi gydymo įstaigoje 2009 m. rugpjūčio mėn. ir 2010 m. sausio mėn.

Rokiškio rajono ligoninės pažyma, kurioje nurodyta, kad A. G. nuo 2009-07-10 iki 2010-07-01 ligoninės stacionare negydytas. 2010-01-19 konsultuotas konsultacijų ir diagnostikos skyriuje.

Apibendrindamas išdėstytus įrodymus teismas daro išvadą, kad A. G. laikotarpyje nuo 2009-07-10 iki 2010-07-01 turėjo galimybę bent minimaliomis sumomis teikti lėšas savo vaikui išlaikyti, tačiau to pats savo noru nedarė. Iš A. G. individualios projektavimo įmonės ūkinių operacijų registro žurnale esančių įrašų, pinigų priėmimo kvitų matyti, kad A. G. šiuo laikotarpiu (2009-08-10, 2009-11-15) gavo pajamų, tačiau iš jų jokios dalies vaiko išlaikymui neskyrė. Tikėtina A. G. parodymais, kad jis turėjo problemų su sveikata 2009 m. rugpjūčio ir 2010 m. sausio mėnesiais, tačiau ir pats pripažino, kad tuo laikotarpiu buvo darbingas. Pasak A. G. jis atliko sveikatos tyrimus Kaune ir gydymui sumokėjo apie 3000 Lt, kas parodo, kad jis lėšų analizuojamu laikotarpiu savo poreikiams turėjo, tačiau jų nei kiek neskyrė vaiko išlaikymui.

Iš AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pateiktos pažymos matyti, kad A. G. įmokas už elektrą, kurios artimos nustatytai mėnesinei vaiko išlaikymo sumai, įmokėdavo kai tik buvo atjungtas elektros energijos tiekimas jo namui, ar buvo įspėjama, kad elektros energijos tiekimas gali būti atjungtas. Iš to teismas daro išvadą, kad A. G. turėdamas galimybę mokėti mokesčius turėjo galimybę bent dalimis mokėti lėšas vaikui išlaikyti, tačiau to nedarė savo asmeninius interesus iškeldamas aukščiau už vaiko interesus.

Teismas tiki nukentėjusiosios D. G. parodymais, kad A. G. tik teisėsaugos institucijų raginamas teikia vaikui išlaikymą. Toks A. G. elgesys atsispindi aptartoje AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ pažymoje, kai mokesčius moka tik esant raginimui ar įspėjimams. Be to, ir iš šios bylos medžiagos matyti, kad A. G. susidariusį 6616 Lt alimentų įsiskolinimą padengė mėnesio laikotarpyje, kai tik D. G. kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Tai, teismo nuomone, parodo, kad susiklosčius nepalankiai situacijai A. G. teikti išlaikymą vaikui turi galimybę ir gali.

Apibendrinant išdėstytus argumentus ir motyvus, teismas daro išvadą, kad A. G. laikotarpyje nuo 2009-07-10 iki 2010-07-01 turėjo lėšų ir pajamų, tačiau iš jų nei kiek neskyrė vaikui išlaikyti. Toks jo elgesys vertintinas kaip piktybinis vengimas teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad A. G. pagal 2000-04-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti lėšas sūnaus D. G. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pagal 2007-12-17 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą nuo 2007-08-13 privalėdamas mokėti periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį sūnaus D. G. išlaikymui, laikotarpiu nuo 2009-07-10 iki 2010-07-01 vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą, dėl ko 2010-07-01 susidarė 6616 Lt įsiskolinimas, todėl tokia A. G. veika kvalifikuotina pagal LR BK 164 str.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

A. G. anksčiau neteistas, todėl jam kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą parinktina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis. (LR BK 55 str. )

Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. padarė baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis kaip asmenybė charakterizuojamas gerai, neteistas, administracine tvarka nebaustas, miesto seniūnija dėl A. G. nusiskundimų nėra gavusi, A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, todėl jam parinktinas bausmės dydis artimas parinktos bausmės vidurkiui. (LR BK 61 str. 2 d. )

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teismo posėdį (4 Lt), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. G. valstybei. (LR BPK 103 str., 105 str.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendė:

A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str. ir jį nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant A. G. per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) 4 Lt (keturis litus) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.