Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2011-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-33-134/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-12
Bylos Nr.
1-33-134/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronė Vidzėnienė
Kaltinamasis
P. K.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Baudž. byla Nr. 1-33-134/2011(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 12 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, R. P., Editai Marcinkevičienei, Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorams Kęstučiui Griciūnui, Dalei Markauskienei,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,specialistei G. O. Popovienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „A“ gamybos direktoriumi, gyv. r., teistas 2007-05-21 pagal LR BK 176 str. 1 d., kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 183 str. 1 d.,183 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K., būdamas UAB „“, registruotos 1998 m. birželio 17 d., direktoriumi, pažeisdamas LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. 12 d. adresu mieste, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2-os dalies ir 12 straipsnio 1-os dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, t. y. neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitos registrus iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „“ pagal čekį Nr. 338811, 2008-12-10 išmokėtų grynųjų pinigų – 33 000 Lt, todėl nebuvo galima nustatyti, kur buvo panaudoti pinigai, taip buvo iškraipyta apskaitos registruose turto apskaita;

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2-os dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, t. y. į UAB „E“ buhalterinės apskaitos registrus neįtraukė 33 ūkinių operacijų, o būtent:

– laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 į buhalterinės apskaitos sąskaitos 2715 registrą „Sąskaita banke“ neįrašė ir neapskaitė 27 operacijų atliktų banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso registre neapskaitė 129 853,91 Lt įplaukų ir 129 947,23 Lt išlaidų;

– laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 į buhalterinės apskaitos sąskaitos 272 registrą „Kasos knyga“ neįrašė ir neapskaitė 6 apskaitos dokumentais pagrįstų ūkinių operacijų:

neįrašė 5000 Lt sumos, kuri buvo gauta iš UAB „l“ pagal 2008-09-02 kasos pajamų orderį EL Nr. 2008053;neįrašė 300 Lt sumos, kuri turėjo būti išmokėta R. V. pagal 2008-09-01 kasos išlaidų orderį Nr. 98;neįrašė 9115 Lt sumos, kuri turėjo būti išmokėta jam pačiam pagal 2008-09-02 kasos išlaidų orderį Nr. 101;neįrašė 8000 Lt sumos, kuri turėjo būti išmokėta jam pačiam pagal 2008-09-15 kasos išlaidų orderį Nr. 102;neįrašė 8000 Lt sumos, kuri turėjo būti išmokėta jam pačiam pagal 2008-09-19 kasos išlaidų orderį Nr. 103;neįrašė 41 700 Lt sumos, kuri turėjo būti išmokėtajam jam pačiam pagal 2008-10-31 kasos išlaidų orderį Nr. 105;

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2-os dalies ir 12 straipsnio 1-os dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, t. y. įtraukė į buhalterinę apskaitą suklastotas avanso apyskaitas pagal kurias:

– R. V. pagal 2009-02-12 avanso apyskaitą išduodama 24,80 Lt suma;

– D. Š. pagal 2009-02-12 avanso apyskaitą išduodama 227,32 Lt suma;

– E. G. pagal 2009-02-12 avanso apyskaitą išduodama 378,05 Lt suma;

– V. J. pagal 2009-02-12 avanso apyskaitą išduodama 141,65 Lt suma;

– A. Z. pagal 2009-02-12 avanso apyskaitą išduodama 41,53 Lt suma;

– A. D. pagal 2009-02-12 avanso apyskaitą išduodama 72,49 Lt suma;

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2-os dalies ir 12 straipsnio 1-os dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, t. y. 2008 metais buhalterinėje apskaitoje užfiksavo ir nuo kasos nurašė 16 021,33 Lt atlyginimų išmokėjimui, tačiau atlyginimų išmokėjimo lapeliuose nėra darbuotojų parašų ir jie patvirtino atlyginimo negavę, o būtent:

– 2008-09-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 100 pagal 2008 metų liepos mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 297 užfiksavo, kad V. Č. išmokamas 1799,60 Lt, D. Š. – 1557,31 Lt, T. B. – 116,75 Lt, T. M. – 53,39 Lt, A. D. – 1,536,80 Lt atlyginimas,

– 2008-10-07 bendrovės apskaitos sąskaitos 272 registre įrašė, kad V. Č. išmokamas 1602,50 Lt, D. Š. – 1544,48 Lt, P. K. – 699,24 Lt, A. Z. – 1317,80 Lt, A. D. – 1536,80 Lt atlyginimas,

– 2008-11-06 bendrovės apskaitos sąskaitos 272 registre įrašė, kad A. D. išmokamas 260,80 Lt atlyginimas,

– 2008-12-01 bendrovės apskaitos sąskaitos 272 registre įrašė, kad A. D. išmokamas 284,54 Lt atlyginimas,

– 2008-11-07 bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitos 272 registre darbo užmokesčiui nurašė 4995,44 Lt sumą, kuri nepagrįsta kasos išlaidų orderiu, ir nesurašė dokumentų, patvirtinančių, kokie darbuotojai iš tos sumos gavo 1536,80 Lt sumą,

– 2008-12-07 bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitos 272 registre darbo užmokesčiui nurašė 5193,60 Lt sumą, kuri nepagrįsta kasos išlaidų orderiu, ir nesurašė dokumentų, patvirtinančių, kokie darbuotojai iš tos sumos gavo 2873,76 Lt sumą, taip nuo kasos nurašius realiai neišmokėtą atlyginimą, bendrovės apskaitoje užfiksavo neteisingus duomenis apie turtą (pinigus, kurių neišmokėjo) ir įsiskolinimus (apskaitoje nefiksuotas skolas darbuotojams) ir dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2008 metų UAB „E“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

P. K., būdamas UAB „E“, registruotos 1998 m. birželio 17 d. j g. Nr. l, Panevėžyje, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-07, Panevėžio mieste, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, buhalterinėje apskaitoje fiksuodamas, kad pinigai nuo kasos nurašomi atlyginimų išmokėjimui, pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį, įmonei UAB „E“ priklausantį svetimą turtą – pinigus, taip padarydamas įmonei 16 021,33 Lt žalą, o būtent:

– 2008-09-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 100 pagal 2008 metų liepos mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 297 užfiksavęs, kad V. Č. išmokamas 1799,60 Lt, D. Š. – 1557,31 Lt, T. B. – 116,75 Lt, T. M. – 53,39 Lt, A. D. – 1.536,80 Lt atlyginimas,

– 2008-10-07 bendrovės apskaitos sąskaitos 272 registre įrašęs, kad V. Č. išmokamas 1602,50 Lt, D. S. – 1544,48 Lt, P. K. – 699,24 Lt, A. Z. – 1317,80 Lt, A. D. – 1536,80 Lt atlyginimas,

– 2008-11-06 bendrovės apskaitos sąskaitos 272 registre įrašęs, kad A. D. išmokamas 260,80 Lt atlyginimas,

– 2008-12-01 bendrovės apskaitos sąskaitos 272 registre įrašęs, kad A. D. išmokamas 284,54 Lt atlyginimas,

– 2008-11-07 bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitos 272 registre darbo užmokesčiui nurašęs 4995,44 Lt sumą, kuri nepagrįsta kasos išlaidų orderiu, ir nesurašęs dokumentų, patvirtinančių, kokie darbuotojai iš tos sumos gavo 1536,80 Lt sumą,

– 2008-12-07 bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitos 272 registre darbo užmokesčiui nurašęs 5193,60 Lt sumą, kuri nepagrįsta kasos išlaidų orderiu, ir nesurašęs dokumentų, patvirtinančių, kokie darbuotojai iš tos sumos gavo 2873,76 Lt sumą, pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį, įmonei UAB „E“ priklausantį svetimą turtą – pinigus (16 021,33 Lt sumą).

Be to, P. K., būdamas UAB „E“ direktoriumi, 2008-12-10 Panevėžio mieste, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, išimdamas iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „š“ pagal čekį Nr. 338811, 33 000 Lt pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį, įmonei UAB „E“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą – pinigus, taip padarydamas įmonei 33 000 Lt žalą.

P. K. dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo kaltu prisipažįsta iš dalies ir nurodo, kad apskaitą netinkamai vedė buhalterės, o jis tinkamai jų nekontroliavo, nepripažįsta pasisavinęs jo žinioje buvusius pinigus. Jis parodė, kad dalis pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių bendrovės išlaidas, nerasta dėl to, kad kai kurie kasos, pirkimo dokumentai buvo pagrobti kartu su automobiliu 2008-03-08 vagystės metu, kuriuos jis laikė automobilyje, visus dokumentus, patvirtinančius bendrovės išlaidas ar pajamas jis pateikė buhalterėms, tačiau A. Z. dalį dokumentų prarado, jų netvarkė, tačiau kokius dokumentus konkrečiai prarado buhalterė, nurodyti negali. Vėliau dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo sudarė sutartį su UAB „Tik apskaita“. Šiai bendrovei laiku dalies dokumentų nepateikė, nes turėjo daug darbo, be to, dalies dokumentų jam negrąžino A. Z.. Pripažįsta, kad iš Šiaulių banke esančios sąskaitos bendrovės sąskaitos nuėmė 33 000 litų, jų neužpajamavo bendrovės kasoje, buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei nepateikė Šiaulių banke esančios sąskaitos išrašo, ir šie pinigai nebuvo įtraukti į bendrovės apskaitos registrus, tačiau jų nepasisavino, o panaudojo bendrovės reikalams, apmokėdamas skolas, išmokėdamas darbuotojams darbo užmokestį, tačiau su kokiais tiekėjais jis atsiskaitė, nuėmęs nuo banko sąskaitos šią pinigų sumą, neprisimena. Tai, kad į apskaitą nebuvo neįtrauktos 27 operacijos ir kad nuo 2008-09-01 iki 2008-12-06 nebuvo į apskaitą įrašytos ūkinės operacijos jis nieko pasakyti negali, mano, kad buhalterė neįtraukė pirminių dokumentų ir vykusių ūkinių operacijų, prarado dokumentus, o jis tik tinkamai jų nekontroliavo. Gavus 5000 Lt iš UAB „l“ buvo išrašytas pajamų orderis, mano, kad buhalterė galėjo jį pamesti, tačiau tiksliai nežino, pripažįsta, kad 9115 Lt jam buvo išmokėta pačiam, tačiau kasos išlaidų orderis nebuvo išrašytas ir dėl to tai neatsispindi apskaitoje. Jis finansinių apyskaitų nesuklastojo, jas išrašė buhalterė naudodamasi kompiuterine programa, mano, kad jos buvo surašytos darbuotojams pateikus dokumentus (čekius, sąskaitas) apie jiems išduotų pinigų panaudojimą, tačiau kodėl apyskaitose nėra parašų nežino, mano, kad dėl to yra kalta buhalterė, nežino, ar yra dokumentai, patvirtinantys apyskaitose nurodytų pinigų panaudojimą. P. K. parodė, kad pinigų, nuimtų nuo įmonės kasos darbo užmokesčiui sumokėti, jis nepasisavino ir paaiškino, kad atlyginimai V. Č., T. B., T. M. yra išmokėti, tik jie nepasirašė mokėjimo žiniaraščiuose, nurodytos sumos galėjo būti išmokėtos jų žmonoms ar artimiesiems, kai jie buvo komandiruotėje, o A. D. ir D. Š., A. Z. kaltinime nurodyta neišmokėta suma nurodyta teisingai, jiems nurodytos sumos nebuvo išmokėtos. Mano, kad liudytojai V. Č. ir T. B., neigdami nurodyto užmokesčio gavimą, sako netiesą, siekdami gauti iš garantinio fondo pinigus. 2010 m. vasario 18 d. teisiamajame posėdyje P. K. pareiškė, kad šią savaitę jis surado kvitą pagal kurį 2008-10-31 jis sumokėjo antstolių kontorai 24 000 litų už UAB „E“ pagal valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą. UAB „E“ sąskaitos buvo areštuotos ir jis negalėjo naudotis piniginėmis lėšomis, todėl siekdamas, kad bendrovės skolos būtų sumažintos ir nebūtų iškelta bankroto byla, jis šiuos pinigus pasiskolino iš savo draugo A. M. ir juos įnešė į antstolio sąskaitą, vėliau tuos pinigus atsiėmė iš bendrovės, kai buvo nuimti 33 000 Lt nuo Šiaulių banko atsiskaitomosios sąskaitos.

Liudytoja A. Z. parodė, kad ji UAB „E“ pradėjo dirbti nuo 1998 metų vyr. buhaltere ir dirbo iki 2008 m. rugsėjo 1 d., nors atleista buvo tik 2009 m. kovo mėnesį, iškėlus bendrovei bankroto bylą. Prašymo apie atleidimą iš darbo ji nerašė todėl, kad įmonė jai buvo skolinga už darbą ir ji tikėjosi, kad jai bus išmokėtas darbo užmokestis. Buhalterinės apskaitos ji nuo 2008 m. rugsėjo 1 dienos netvarkė, nes dėl apskaitos vedimo buvo sudaryta sutartis su bendrove, o tik atspausdindavo ar išrašydavo dokumentus P. K. paprašius, tačiau juose nepasirašydavo. Ji tvarkė buhalterinę apskaitą, įtraukdama į apskaitą pateiktus pirminius dokumentus, kuriuos pateikdavo P. K. ar kiti darbuotojai, pamena, kad pirminiai dokumentai buvo pateikiami ne laiku, nustatytos tvarkos dokumentų pateikimui bendrovėje nebuvo. Direktorius P. K. išimdavo grynuosius pinigus iš banko, kuriuos ji užpajamuodavo kasoje ir išduodavo jam pagal kasos išlaidų orderius. P. K. pateikus dokumentus apie pinigų panaudojimą, ji surašydavo avansines apyskaitas, visa tai įtraukdavo į apskaitą. Jai parodytų 2009-02-12 avanso apyskaitų ji nespausdino. 2008 m darbo užmokestį darbuotojams mokėjo direktorius P. K.. Ji atspausdindavo kasos išlaidų orderius ir darbuotojų atlyginimų lapelius, paprašyta direktoriaus, kai ji jau nedirbo, kuriuose nurodyti darbuotojai turėdavo pasirašyti gavę atlyginimą. Kodėl nėra darbuotojų parašų, patvirtinančių atlyginimo gavimą, ji nežino. Įmonės apskaitos dokumentai buvo laikomi įmonės administracijos nuomojamose patalpose, adresu j g. 13, Panevėžyje. Bendrovės pinigines lėšas tvarkė direktorius P. K. ir jis vienas galėjo disponuoti bankų sąskaitose esančiais pinigais.

L. R. P. parodė, kad apie 2008 metų rugsėjo ar spalio mėnesį, UAB „E“ direktorius P. K. paprašė, kad jos vadovaujama įmonė „Tik apskaita“ sudarytų Sodrai ataskaitą. Dokumentų jis tuo metu pateikti negalėjo, nes nurodė, kad jie yra pas buhalterę, kuri serga. Buvo sudaryta Sodrai ataskaita pagal pateiktus preliminarius duomenis. Po to, kai buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio jos vadovaujama UAB „Tik apskaita“ pradėjo tvarkyti UAB „E“ apskaitą. Dokumentus už praeitą laikotarpį P. K. pateikė ne iš karto, o dalimis. Apskaitą vedusi jos vadovaujamos bendrovės darbuotoja V. Ž. jai sakė, kad P. K. nepateikė jai visų likučių ir ji negali suvesti visų dokumentų, dėl to negalima sudaryti tikslaus balanso, įvertinti bendrovės turto, nebuvo tikslių bendrovės skolų, o apie bendrovės sąskaitą AB Šiaulių banke ji sužinojo tik patikrinimo metu. Gauti laiku iš direktoriaus reikalingus dokumentus būdavo sunku. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, ji paaiškino, kad jos vadovaujama įmonė savo darbe vadovaujasi „Rivilės“ buhalterine apskaitos programa, pagal kurią ir buvo skaičiuojami atlyginimai, vedamas registras „Kasos knyga“. Jos atspausdindavo priskaičiuoto atlyginimo žiniaraščius ir juos atiduodavo direktoriui P. K., kuris turėjo išmokėti atlyginimus, ir žiniaraštį, patvirtinantį atlyginimo išmokėjimą, pristatyti vedančiai apskaitą buhalterei. Dėl jai parodytų kasos išlaidų orderių, kurie nebuvo įtraukti į registrą „Kasos knyga“, ji paaiškino, kad jų nespausdino ir jai pateikti nebuvo. Dėl avanso apyskaitų, kurios yra atspausdintos 2009-02-12 keliems atskaitingiems asmenims, ji paaiškino, kad šiuos duomenis ji suvedė iš ankstesnės apskaitos dokumentų, tai buvo likučiai sumų, kurie galėjo likti pas atskaitingus asmenis. Už 2008 metus Registrų centrui nebuvo pristatyta finansinės atskaitomybės ataskaita, nes nebuvo pristatyti tikri likučiai, trūko pirminių dokumentų, balansą ji paruošė iš esamų likučių. D. P. K. nebuvo nurodęs, kad Šiaulių banke turi sąskaitą ir apie tai patvirtinančių dokumentų nebuvo, todėl ši suma nebuvo užpajamuota ir įtraukta į apskaitą.

L. V. Ž. parodė, kad bendrovės „Tik apskaita“, kurioje ji dirba apskaitininke, direktorė R. P., pavedė jai tvarkyti UAB „E“ buhalterinę apskaitą. Jai reikėdavo suvesti buhalterinės apskaitos dokumentus pagal buhalterinę programą „Rivilė“. Šios įmonės dokumentus ji pradėjo vesti nuo 2008 metų spalio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio pabaigos. Ji vedė apskaitą pagal direktoriaus pateiktus pirminius dokumentus (pirkimų–pardavimų), tačiau trūko dalies dokumentų. Visus pateiktus pirminius dokumentus ji suvesdavo į kompiuterinę programą. Avansinių apyskaitų ji nepildė, o atlyginimų žiniaraščius, kuriuose ji paskaičiuodavo algas pagal pateiktus normatyvus, perduodavo P. K. išmokėti atlyginimams. Ji nepamena, ar buvo grąžinti žiniaraščiai su darbuotojų, kuriems išmokėtas atlyginimas, parašais. Suvedus pirminius duomenis, kompiuterinėje programoje kasos knyga susiformuoja automatiškai. Balansą sudarė direktorė pagal pateiktus dokumentus. Kasos dokumentų ji netvarkė, apie turimus bendrovėje grynuosius pinigus ji nieko nežino. Nurašius pinigus nuo registro „Kasos knyga“, turėjo būti surašytas ir kasos išlaidų orderis, dėl kokių priežasčių nebuvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, ji nežino. Jai nebuvo pateikti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai iki 2008 metų spalio mėnesio. Apie 2008 metų gruodžio mėnesio banko čekį, pagal kurį P. K. nusiėmė nuo banko 33 000 Lt, ji nieko pasakyti negali, kadangi šis dokumentas jai pateiktas nebuvo.

L. Z. V. S. parodė, kad jis yra bankrutuojančios UAB „E“ administratorius. Įmonei UAB „E“ bankroto byla buvo iškelta 2009 m. sausio 29 d. Jam buvo perduota dauguma buhalterinių dokumentų, kita dalis, kaip paaiškino P. K., buvo pavogti 2009 metais iš jo automobilio. Į jį kreipėsi įmonės darbuotojai dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Dėl neišmokėto darbuotojams darbo užmokesčio jis kreipėsi į Sodrą, kad jam pateiktų ataskaitas, ir į įmonę UAB „Tik apskaita“, kad atliktų neišmokėtų atlyginimų paskaičiavimą. Kai buvo atlikti paskaičiavimai, paraiškos dėl neišmokėto darbo užmokesčio buvo perduotos Garantiniam fondui ir buvusiems darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis. Šioje baudžiamoje byloje jis civilinio ieškinio nepareiškė, tačiau P. K. teismui pripažinus kaltu, ieškinys bus pareikštas civiline tvarka. Dėl P. K. pinigų paėmimo iš Šiaulių banko esančios bendrovės sąskaitos jam nieko nežinoma.

Liudytojas A. D. parodė, kad 2008 m. sausio 8 d. jis pradėjo dirbti UAB „E“ projektų vadovu ir dirbo šioje įmonėje iki 2008 m. pabaigos. Atlyginimą įmonėje išmokėdavo direktorius P. K., už kurį jis visada pasirašydavo žiniaraštyje. 2008 m. liepos mėnesį pradėjus vėluoti atsiskaitymui, jis pradėjo ieškoti kito darbo. UAB „E“ už darbą jam liko skolinga atlyginimo už 2,5 mėnesio. Direktorius P. K. jam duodavo grynųjų pinigų gamybos išlaidoms, už kuriuos jis visada atsiskaitydavo, pateikdamas čekius ar kitus dokumentus, pateisinančius pinigų išleidimą. Pagal jam parodytą 2009-02-12 avanso apyskaitą, jis pinigų negavo. Jam parodytuose atsiskaitymo lapeliuose nėra jo parašų ir nurodytų pinigų jis negavo.

Liudytojas D. Š. parodė, kad UAB „E“ jis dirbo apie dvejus metus iki bankroto bylos iškėlimo darbų vadovu. Jis paskirstydavo darbuotojus, kontroliavo darbų eigą nuo pradžios iki pabaigos. Medžiagoms pirkti direktorius P. K. jam išduodavo grynųjų pinigų, o jis pristatydavo pinigų išleidimą pateisinančius dokumentus ir apie tai buvo surašoma avansinė apyskaita. Maždaug pusę metų iki bankroto atlyginimai nebuvo išmokami, o išmokant atlyginimą grynaisiais jis visada pasirašydavo ant atlyginimo išmokėjimo lapelio, tokių atvejų, kad gautų atlyginimą nepasirašęs, nebuvo. Atlyginimą jam išmokėdavo P. K.. 2009-02-12 avanso apyskaitą mato pirmą kartą, juose nurodytų pinigų nėra gavęs. Dalį neišmokėto atlyginimo jis gavo per Garantinį fondą. Jam parodytuose darbo užmokesčio išmokėjimo lapeliuose nėra jo parašų ir nurodytų sumų jis nėra gavęs.

L. R. V parodė, kad UAB E“ dirbo elektros montuotoju iki bankroto bylos iškėlimo. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais ir pervedamas į banko korteles. Kai atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais, reikėdavo pasirašyti atlyginimo išmokėjimo algalapiuose. Paskutiniais darbo mėnesiais atlyginimo jis negavo, UAB „E“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio jam liko skolinga. Direktorius P. K. duodavo grynųjų pinigų nupirkti medžiagoms ir kitoms išlaidoms. Jis už gautus pinigus nupirkdavo medžiagas bendrovės vardu ir pateikdavo jas direktoriui ar darbų vadovui, o nepanaudotus pinigus grąžindavo. Dėl jam parodytos 2009-02-12 avanso apyskaitos jis negali paaiškinti, ar tuos pinigus gavęs, bet gavus pinigus jis visada pateikdavo jų panaudojimą pateisinančius dokumentus, bendrovei jis neskolingas.

L. V. J parodė, kad UAB „E“ dirbo darbų vykdytoju ir montuotoju iki bankroto bylos iškėlimo. Atlyginimas paskutiniu laiku buvo pervedamas į banko kortelę, o prieš tai mokėdavo grynaisiais ir jis visada pasirašydavo žiniaraštyje, tokių atvejų, kad gautų atlyginimą nepasirašius, nebuvo. Jis įmonėje buvo atskaitingu asmeniu. Gaudavo grynuosius pinigus iš buhalterės A. Z., tačiau apie pinigų gavimą niekur pasirašyti nereikėjo ir jokių avansinių apyskaitų pildyti nereikėjo. Už nupirktas medžiagas ar kurą reikėjo pristatyti išlaidas pateisinančius dokumentus arba pinigų likutį. Pagal jam parodytą 2009-02-12 avanso apyskaitą jis pinigų negavo ir nėra įmonei UAB „E“ skolingas.

Liudytojas E. G. parodė, kad UAB „E“ dirbo brigadininku apie 8 metus iki bendrovės bankroto. Išmokant atlyginimą jis visada pasirašydavo atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose, vėliau atlyginimai buvo pervedami į kortelę. Kadangi įmonė bankrutavo, tai UAB „E“ jam liko skolinga, apie pusmetį iki bankroto atlyginimas nebuvo mokamas. Direktorius P. K. paaiškindavo, kad negali išmokėti atlyginimų, kadangi neturi pinigų. Dirbdamas įmonėje, gaudavo grynųjų pinigų medžiagoms pirkti. Šiuos pinigus jam išmokėdavo arba direktorius P. K., arba buhalterė A. Z.. Gavus grynuosius pinigus, niekur pasirašyti nereikėjo. Nupirkus medžiagas, jis pateikdavo išlaidas patvirtinančius dokumentus arba grąžindavo nepanaudotus pinigus. Jiems nereikėdavo pildyti jokių dokumentų, kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys pinigų išdavimą, išrašomi nebuvo. Pinigų pagal jam parodytą 2009-02-12 avanso apyskaitą jis negavo.

L. T. M parodė, kad UAB „E“ dirbo elektros montuotoju apie 2,5 metus iki bendrovės bankroto. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais arba pervedant į kortelę. Išmokant atlyginimą grynaisiais pinigais jis visada pasirašydavo žiniaraštyje, nebuvo atvejų, kad gaunant atlyginimą jis nepasirašytų žiniaraštyje. Nepamena, ar 2008 m. rugsėjo mėn. jam buvo išmokėta 59,53 Lt.

L. V. Č. parodė, kad įmonėje UAB „E“ dirbo iki 2008-12-15 elektros montuotoju. Atlyginimas paskutinius metus buvo pervedamas į banko kortelę, o anksčiau mokėjo grynaisiais pinigais ir gavęs atlyginimą visada pasirašydavo žiniaraštyje. Jam būnant komandiruotėje jo žmona atlyginimo nepaimdavo.

Iš darbo sutarties matyti, kad P. K. UAB „E“ direktoriumi dirbo nuo 1999-08-01, atleistas 2009-03-10 pagal Darbo įstatymų kodekso 137 str. (b. l. 46, 2 t.)

Iš apskaitos paslaugų teikimo sutarties matyti, kad UAB „Tik apskaita“, atstovaujama R. P., UAB „E“ teikė paslaugas nuo 2008-10-06 iki 2009-02- 12. Pagal sudarytą sutartį užsakovas pateikia vykdytojui pirminius dokumentus, reikalingus apskaitai, pagal abiejų šalių suderintą grafiką ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, o vykdytojas įsipareigojo pateikti PVM deklaracijas už kiekvieną mėnesį, ataskaitas „Sodrai“, atlyginimų apskaičiavimus iki kito mėnesio 5 dienos, metinę finansinę atskaitomybę (b. l. 47 –48, 2 t.).

Iš darbo sutarties matyti, kad A. Z. UAB „Elektros instaliacija“ vyr. finansininke dirbo nuo 1998-07-01 iki 2009-03-10 (b. l. 46, 2 t.).

2010-01-15 UAB „E“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvadoje Nr. 5-5/3 konstatuota, kad pagal pateiktus 2008 metų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, liudytojų apklausos protokolus nustatyta, kad bendrovės atsakingi darbuotojai, tvarkydami buhalterinę apskaitą 2008 metais, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus:

6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimų, kadangi neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitos registrus iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB š, pagal čekį Nr.338811 2008-12-10 išmokėtų grynųjų pinigų – 33 000 Lt. Pagal AB š pateiktą patvirtintą 2008-12-10 čekio Nr. 338811 kopiją nustatyta, kad grynuosius pinigus (33 000 Lt) iš banko paėmė P. K.. Pinigai į bendrovės kasą neįnešti. Dokumentų, pagrindžiančių šių pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms, nėra. Dėl to UAB „E“ padarytas nuostolis 33000 Lt ir UAB „E“ apskaitos registruose iškraipė turto apskaitą;

6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, reikalavimų, kadangi į UAB „E“ buhalterinės apskaitos registrus neįtrauktos 33 ūkinės operacijos, o būtent:

buhalterinės apskaitos sąskaitos 2715 registre „Sąskaita banke“ iš 28 piniginių operacijų, atliktų banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2008-09-01-2008-012-31 laikotarpiu, įrašyta ir apskaityta tik viena operacija. Registre įrašyta iš AB „Lėvuo“ gauti 41 700 Lt įnešti į kasą. Likusios 27 operacijos apskaitos registruose neįrašytos ir neapskaitytos. Iš viso registruose neapskaityta 129 853,91 Lt įplaukų ir 129 947,23 Lt išlaidų. Dėl to UAB „E“ 2008 metų sąskaitos 2715 registre „Sąskaita banke“ įrašyti neteisingi duomenys ir iškraipyta turto apskaita.

buhalterinės apskaitos sąskaitos 272 registre „Kasos knyga“ 2008-09-01-2008-12-31 laikotarpiu, neįrašytos ir neapskaitytos 6 apskaitos dokumentais pagrįstos ūkinės operacijos, o būtent: į bendrovės apskaitos sąskaitos 272 registrą neįrašyta 5000 Lt suma, kuri buvo gauta iš UAB „l“ pagal 2008-09-02 kasos pajamų orderį EL Nr.2008053. Dėl to bendrovė patyrė 5000 Lt nuostolį (b. l. 117, 2 t);

į bendrovės apskaitos sąskaitos 272 registrą neįrašyta 67 115 Lt suma, kuri buvo nurašyta iš kasos ūkio išlaidoms pagal 5 kasos išlaidų orderius (KIO): pagal 2008-09-01 KIO Nr. 98 R. V. – 300 Lt. Pažymėtina tai, kad orderyje pasirašė P. K., pagal 2008-09-02 KIO Nr. 101 P. K. – 9115 Lt, pagal 2008-09-15 KIO Nr. 102 P. K. – 8000 Lt, pagal 2008-09-19 KIO Nr. 103 P. K. – 8000 Lt, pagal 2008-10-31 KIO Nr. 105 P. K. – 41 700 Lt. Dėl to UAB „E“ buhalterinės apskaitos sąskaitos 272 registre „Kasos knyga“ įrašyti neteisingi duomenys ir 2008 metais apskaitos registruose iškraipyta turto ir įsipareigojimų apskaita;

12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimų, kadangi neįformino apskaitos dokumentais apskaitos registruose įrašytų ūkinių operacijų. Pagal darbuotojų atlyginimo mokėjimo lapelius, atlyginimo žiniaraščius nustatyta, kad 23 638 Lt gavimas patvirtintas R. V., R. Č., I. Š., D. K., E. G., P. K., V. J. parašais, o 17 420 Lt buvo nurašyti pagal dokumentus, kuriuose nėra pinigų gavėjų parašų. Dėl to pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kam buvo panaudoti iš kasos nurašyti 17 420 Lt. Dėl to bendrovei padarytas 17 420 Lt nuostolis ir negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio darbuotojams.

Dėl šių nustatytų pažeidimų, pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (registrus) iš dalies negalima nustatyti UAB „E“ 2008 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.

Bendrovės direktorius P. K. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB š, 2008-12-10 paėmė 33 000 Lt grynaisiais pinigais. Dokumentų, pagrindžiančių šių pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms, nėra.

Į UAB „E“ apskaitą neįrašė 5000 Lt sumos, kuri buvo gauta iš UAB „l“ pagal 2008-09-02 kasos pajamų orderį EL Nr.2008053.

2008 metais iš kasos darbo užmokesčiui be apskaitos dokumentų nurašė 17 420 Lt (2 t, b. l. 8–167 ).

Iš 2009-02-12 avanso apyskaitų matyti, kad A. Z. išduota 41,53 Lt, V. J. –141,65 Lt, E. G. – 378,05 Lt, D. Š. – 227,32 Lt, R. D. – 72,49 Lt, A. V. – 24.80 Lt (b. l. l59–164, l t.).

Iš AB „š“ čekio Nr. 338811 (t. 5, b. l. 12) matyti, kad 2008-12-10 išmokėti grynieji pinigai (33 000 Lt) pagal čekį Nr. 338811 (t. 5, b. l. 9).

2008-09-02 Kasos pajamų orderyje Nr. 2008053 nurodyta, kad 5000 Lt priimti iš UAB „l“ (t. 2, b. l. 117),

2008-09-01 Kasos išlaidų orderyje Nr. 98 nurodyta, kad 300 Lt išduoti R. V. (t. 2, b. l. 118),

2008-09-02 Kasos išlaidų orderyje Nr. 101 nurodyta, kad 9115 lt išduoti P. K. (t. 2, b. l. 119),

2008-09-15 Kasos išlaidų orderyje Nr. 102 nurodyta, kad 8000 Lt išduoti P. K. (t. 2, b. l. 120),

2008-09-19 Kasos išlaidų orderyje Nr. 103 nurodyta, kad 8000 Lt išduoti P. K. (t. 2, b. l. 121),

10-31 Kasos išlaidų orderyje Nr. 105 nurodyta, kad 41 700 Lt išduoti P. K. (t. 2, b. l. 122),

02-12 avanso apyskaitų kopijos (t. 2, b. l. 125–130),

2008-09-01 Kasos išlaidų orderyje Nr. 100 nurodyta, kad P. K. išduoti 12 145,37 Lt mokėti atlyginimams pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 297 (t. 2, b. l. 135–137),

Kasos knygos išrašas (sąskaitos 272 registras) (t. 2, b. l. 172–173).

Specialistė teismo posėdyje paaiškino, kad dalis ūkinių operacijų UAB „E“, nurodytų specialisto išvadoje, nebuvo įtrauktos į registrus ir apskaitytos. Dėl to negalima nustatyti bendrovės turto, ūkinės finansinės veiklos rezultato, nuosavybės. Iš Šiaulių banko sąskaitos išrašo matyti, kad šioje buhalterinėje sąskaitoje buvo įregistruota tik viena ūkinė operacija, t. y. gautos pajamos iš „Lėvens“. Iš kasos pajamų orderių matyti, kad kasos duomenys nesutampa su pirminiais duomenimis: į kasos knygą nėra įtraukta gautos iš „ls“ 5000 Lt pajamos, dėl to sumažintas bendrovės turtas. P. K. vietoj išmokėto 41 000 Lt avanso apskaitoje parodyta 36 450 Lt., tai rodo, kad apskaita buvo tvarkoma ne pagal gautus pirminius dokumentus. P. K., būdamas bendrovės vadovas, neužtikrino kad pirminiai dokumentai buhalterijai būtų pateikti laiku. Be to, P. K., išimdamas iš Šiaulių banko 33 000 litų, šių pinigų neužpajamavo bendrovės kasoje, buhalterei nepateikė banko išrašo, dėl to šie pinigai nebuvo įtraukti į bendrovės apskaitos registrus, nepateikė duomenų apie jų panaudojimą, todėl neaišku, kur jie buvo panaudoti. Patikrinus nustatyta, kad 16 021 Lt suma nėra patvirtinta darbuotojų parašais dėl jiems priskaičiuoto atlyginimo išmokėjimo, todėl pagal kasos taisykles laikoma, kad darbuotojai pinigų negavo. Jei bendrovėje neužfiksuota reali pinigų padėtis, tai negalima nustatyti jos turto. Kadangi nėra visų sąskaitų, tai negalima nustatyti ir įsipareigojimų dydžio, t. y. kiek ir kam bendrovė skolinga, įskaitant ir darbuotojų skolas bendrovei, nes nėra pirminių dokumentų dėl pinigų panaudojimo. Įsiskolinimai valstybei, darbuotojams, tiekėjams nepagrįsti reikalingais dokumentais, todėl negalima nustatyti įsiskolinimų ir jų struktūros. Be to, buhalterijai nebuvo pateiktas kvitas, kad antstolių kontorai sumokėta 24 000 Lt, ši suma neįtraukta į avanso apyskaitą. Iš buhalterinių dokumentų matyti, kad 2008-10-31 P. K. iš banko sąskaitos paėmė 41 000 Lt. Pagal antstolio patvarkymą jis iš gautų pinigų privalėjo 24 000 Lt sumokėti į antstolio sąskaitą ir 17 700 Lt privalėjo išmokėti darbuotojų atlyginimams, tačiau šios operacijos neatliktos ir tai patvirtina kasos knygoje padaryti įrašai. Į kasą buvo įnešti 41 000 Lt, bet ūkinėms operacijoms P. K. buvo išduota 36 000 Lt, o kasoje esantys 5000 Lt buvo skirti darbuotojų atlyginimams. Tai rodo, kad P. K. turėjo galimybę antstoliui sumokėti 24 000 Lt iš 36 000 gautos sumos, gautos nuėmus pinigus iš banko sąskaitos 2008-10-31, nes pateisinančių dokumentų, kur panaudojo šią sumą nėra, ir kaip atskaitingas asmuo jis skolingas bendrovei. Jis turėjo galimybę apmokėti tiekėjams, tačiau apskaitoje tai patvirtinančių dokumentų nėra. Pareiškime antstoliui jis nurodė, kad 2008 m. gruodžio mėnesį nuo sąskaitos nuimtus 33 000 Lt jis įneš į kasą, tačiau to nepadarė, apie šių pinigų paėmimą iš banko sąskaitos buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei nepateikė dokumentų ir apie tai nepranešė.

Iš Šiaulių miesto prokuratūros pateiktų dokumentų matyti, kad P. K. 2009-03-08 pareiškimu pranešė Šiaulių policijos komisariatui apie jo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir dėl to tą pačią dieną buvo apklaustas kaip liudytojas, o 2009-03-09 kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo (b. l. 157–159, 8 t.).

Iš vykdomosios bylos dokumentų ir antstolio rašto matyti, kad 2008-10-31 ir 2008-12-09 antstolio M. A. kontorai P. K., atstovaudamas UAB „E“, parašė prašymus panaikinti areštą, uždėtą AB Šiaulių banke esančiai bendrovės sąskaitai ir pinigams kasoje, nurodydamas, kad ketina pervesti dalį pinigų į antstolio sąskaitą ir išmokėti atlyginimus darbuotojams. 2008-10-31 ir 2008-12-09 patvarkymais antstolis šiuos prašymus patenkino, 2008-10-31 patvarkymu, įpareigodamas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą 24 000 Lt (b. l. 166, 177, 185, 186, 192, 8 t.).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto kvito matyti, kad P. K., vykdydamas Panevėžio apskrities VMI vykdomąjį dokumentą Nr. 08-19-8771, 2008-10-31 grynaisiais pinigais antstoliui sumokėjo 24 000 Lt (b. l. 165, 8 t.).

Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Nustatyta, kad P. K. 2007- 01-01 – 2009-02-12 laikotarpiu dirbo UAB „E“ direktoriumi, šiuo laikotarpiu vykdė ir kasininko pareigas, t. y. iš kasos ir bankuose esančių bendrovės sąskaitų paimdavo buvusias lėšas, o buhalterinę apskaitą tvarkiusios A. Z. bei UAB „Tik apskaita“ darbuotojos vedė apskaitą pagal P. K. pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, todėl kaltinamasis, kaip ūkio subjekto vadovas ir kasininkas, atsako už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Specialisto išvada ir paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad 2008-09-01 – 2008-12-31 laikotarpiu UAB „E“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-576 6 straipsnio 2-os dalies, 12-o straipsnio 1-os dalies reikalavimus. Minėtais duomenimis nustatyta, kad P. K. neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitos registrus iš banko sąskaitos, esančios AB „š“, pagal čekį Nr.338811 2008-12-10 jam išmokėtų grynųjų pinigų – 33 000 Lt, neįtraukė į buhalterinės apskaitos registrus vykusių 33 ūkinių operacijų, o būtent: neįrašė 27 operacijų atliktų banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to registre buvo neapskaityta 129 853,91 Lt įplaukų ir 129 947,23 Lt išlaidų, neįrašė 6 apskaitos duomenimis pagrįstų ūkinių operacijų (5000 Lt sumos, gautos iš UAB „L“ pagal pajamų orderį EL Nr. 2008053; 300 Lt sumos, kuri turėjo būti išmokėta R. V. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 98; neįrašė 9115, 8000, 8000, 41 700 Lt sumų, išmokėtų jam pačiam pagal kasos išlaidų orderius Nr.101–103, 105), nors šios operacijos realiai buvo įvykusios. Liudytojos R. P., V. Ž., tuo metu tvarkiusios buhalterinę apskaitą, patvirtino, kad šių kasos orderių nespausdino ir joms apie tai nebuvo žinoma, todėl jie nebuvo įtraukti į apskaitą. Tai, kad šias operacijas vykdė P. K. patvirtina nurodytuose dokumentuose esantys jo parašai. Be to, į bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos tikrovės neatitinkančios 2009-02-12 išrašytos avansinės apyskaitos, pagal kurias buvo išduoti grynieji pinigai R. V., D. Š., E. G., V. J., A. Z., A. D.. Apklausti kaip liudytojai šie asmenys nepatvirtino gavę nurodytas sumas, šių dokumentų nėra matę, juose nėra šių asmenų parašų, patvirtinančių šių sumų gavimą, o apklausta kaip liudytoja R. P. patvirtino, kad ji duomenis į avanso apyskaitas suvedė iš ankstesnės apskaitos dokumentų, tai buvo sumos, kurios galėjo likti pas atskaitingus asmenis, likučiai. Kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys neatitinka tikrovės, patvirtina ir tai, kad tuo metu A. Z. bei A. D. jau nedirbo, todėl jiems negalėjo būti išduoti avansinėse apyskaitose nurodyti pinigai. (Liudytoja A. Z. nurodė, kad bendrovėje buhaltere ji dirbo iki 2008-09-01, o A. D. iki 2008 m. pabaigos). Tai rodo, kad nurodytose avanso apyskaitose buvo nurodyti žinomai neteisingi duomenys, kurie buvo pateikti buhalterei ir pagal paskaičiuotus likučius įtraukti į apskaitos registrus. Specialisto išvada, 2008-09-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 100 esančiais įrašais bei buhalterinėje apskaitoje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atlyginimų išmokėjimui nurašyta 16 021,33 Lt. Kasos išlaidų orderyje Nr. 100 įrašyta, kad P. K. išduota 12 145,37 Lt atlyginimų išmokėjimui pagal mokomąjį žiniaraštį Nr. 297 už 2008 m. liepos mėnesį ir tai atitinka minėtame žiniaraštyje nurodytą sumą, tačiau jame nėra asmenų parašų, patvirtinančių minėtų sumų gavimą, o apklausti kaip liudytojai V. Č., D. Š., T. B., T. M., A. D. paneigė gavę atlyginimų žiniaraštyje nurodytas sumas. Dėl likusios nurašytos darbo užmokesčiui sumos nebuvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, nėra dokumentų, patvirtinančių, kurie darbuotojai gavo 44 10,56 Lt darbo užmokestį. Specialisto ūkinės veiklos patikrinimo akto išvada ir specialisto apklausos teisme duomenimis nustatyta, kad dėl nurodyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo už nurodytą laikotarpį nebuvo galima nustatyti bendrovės ūkinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistė akte ir apklausoje išdėstė duomenis ir motyvus, kurie konkrečiai susieja minėtus padarinius su kaltinamojo padarytais veiksmais. P. K. veiksmai pasireiškė tikrovės neatitinkančių dokumentų įtraukimu į buhalterinę apskaitą, kasos orderių ir gautų piniginių įplaukų neįtraukimu į apskaitos registrus. Visi šie veiksmai buvo nukreipti būtent apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. P. K., žinodamas, įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, sąmoningai jų nevykdė, numatydamas, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti BK 222 str. numatytų padarinių ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir jo veika atitinka BK 222 str.1 dalį.

P. K. kaltu prisipažino iš dalies, jo parodymai dėl apgaulingo apskaitos vedimo bendrovėje yra nenuoseklūs. Jis nurodo, kad apskaitą vedusiai buhalterei pateikė visus reikalingus dokumentus, tačiau buhalterė dalį jų prarado, be to, nurodo, kad dalį dokumentų jis laikė automobilyje ir jie buvo pagrobti kartu su automobiliu 2008-03-08 vagystės metu, gautus pinigus jis užpajamuodavo. Nors P. K. teigia, kad dalį pirminės apskaitos dokumentų praradusi buhalterė, o gautus pinigus panaudojo bendrovės reikalams apmokėdamas skolas tiekėjams, tačiau nė karto nenurodė, kokius konkrečiai dokumentus prarado buhalterė ar kokiems tiekėjams buvo apmokėta skola. Iš Šiaulių m. apylinkės prokuratūros gautų dokumentų matyti, kad 2009-03-08 P. K. kreipėsi dėl jo automobilio vagystės, tačiau pareiškime ir liudytojų apklausoje bei pranešime apie įvykį draudimo bendrovei apie dingusius UAB „E“ dokumentus nenurodė, todėl tikėti tokiais jo parodymais nėra pagrindo, jie paneigti jau aptartais įrodymais. Tai, kad iš banko gauti 33 000 Lt buvo neužpajamuoti bendrovės apskaitoje, patvirtina bylos rašytiniai dokumentai ir liudytojos R. P., V. Ž..

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 1 d.

Nustatyta, kad P. K., kaip UAB „E“ direktoriui, buvo suteikti įgaliojimai atstovauti bendrovei, atliekant visas procedūras, susijusias su jos valdymu, taip pat pasirašyti visus finansinius dokumentus, tai reiškia, kad jis dėl užimamų pareigų turėjo juridiškai apibrėžtus įgaliojimus bendrovės turtui, taigi šis turtas buvo jo žinioje. Jo vadovaujamos bendrovės apskaitoje nurodyta, kad 2008-09-01 – 2008-12-07 laikotarpiu, atlyginimų išmokėjimui iš bendrovės kasos nurašomi 16 021,33 Lt, tačiau nurodyta suma nebuvo išmokėta, kaltinamasis nenurodė, kur jie buvo panaudoti ir nepateikė tai patvirtinančių duomenų, todėl pripažintina, kad jis šias pinigines lėšas neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį turtą. Tai patvirtina specialisto išvada, bylos rašytiniai dokumentai. Apžiūrėjus dokumentus nustatyta, kad pagal 2008-09-01 kasos išlaidų orderį KIO Nr. 100 P. K. išduota 12 145,37 Lt darbo užmokesčiui. Mokėjimų žiniaraštyje Nr. 297 už 2008 m. liepos mėnesį nurodyta, kad pagal šį žiniaraštį išmokėta 12.145,37 Lt. Iš įrašų minėtame žiniaraštyje matyti, kad žiniaraštį sudarė buhalterė A. Z., o pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo kasininkas direktorius P. K. ir tai patvirtina šalia šių įrašų esantys jų parašai. Minėtame žiniaraštyje grafoje „parašas“ nėra darbuotojų V. Č., D. Š., T. B., T. M., A. D. parašų, patvirtinančių 50 63,85 Lt darbo užmokesčio gavimą. Apklausti kaip liudytojai jie parodė, kad išmokant atlyginimą jie visada pasirašydavo atlyginimų žiniaraščiuose, todėl nesant jų parašų nebuvo išmokėtas ir atlyginimas. Specialisto akte nustatyta, kad 2008-10-07 nuo sąskaitos 272 registre nurašyta: 15 330,84 Lt darbo užmokesčiui sumokėti, tačiau atlyginimų lapeliuose nėra darbuotojų parašų, patvirtinančių 6700,82 Lt gavimą (apklausti kaip liudytojai šie asmenys nepatvirtino gavę atlyginimą); 545,34 Lt išmokėti atlyginimą A. D., tačiau žiniaraštyje ir atsiskaitymo lapelyje nėra atlyginimo gavimą patvirtinančio jo parašo (apklaustas jis neigia gavęs nurodytą darbo užmokestį); apskaitoje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad darbuotojai gavo darbo užmokesčiui nuo sąskaitos nurašytus 4410,56 Lt. L. P. parodė, kad ji apskaitą tvarkė pagal P. K. pateiktus dokumentus, jo pateiktus duomenis apie atlyginimo išmokėjimą įtraukė remdamasi jo paaiškinimu.

P. K. neigia pasisavinęs nurodytus pinigus, pripažįsta, kad darbo užmokesčio jis nesumokėjo A. D., D. Š., ir A. Z., o kitiems darbuotojams sumokėjo, tačiau jie pasinaudodami tuo, kad nėra jų parašų patvirtinančių užmokesčio gavimą, tai neigia, taip siekdami gauti lėšas iš garantinio darbo užmokesčio fondo. Be to, nurodo, kad dalį dokumentų, galėjo prarasti buhalterė, dalis dokumentų galėjo būti pagrobti 2008-03-08 automobilio vagystės metu. Apklausti nurodyti liudytojai nuo tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jie negavo minimo darbo užmokesčio, jų parodymus patvirtina ir nustatytas faktas, kad atlyginimo išmokėjimo dokumentuose nėra jo gavimą patvirtinančių parašų. P. K. 2008-03-08 pareiškime policijai, liudytojo apklausoje bei pranešime apie įvykį draudimo bendrovei apie dingusius UAB „E“ dokumentus nenurodė, o šią versiją iškėlė tik baigiant nagrinėti bylą, jis konkrečiai negalėjo nurodyti, kokius dokumentus prarado buhalterė, todėl tikėti jo parodymais dėl jų nekonkretumo ir nenuoseklumo nėra pagrindo, jie prieštarauja surinktų įrodymų visumai, todėl atmetami ir vertinami kaip kaltinamojo gynybinė taktika. Kaltinamasis P. K. suvokė, kad jis neteisėtai savinasi ir naudoja jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia bendrovės interesus, daro jai žalą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Jo veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 1 d. požymiai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 str. 1 d.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d.

P. K., būdamas UAB „E“ direktoriumi ir kasininku, vienintelis realiai disponavo bendrovei priklausančiu turtu, tarp jų ir grynaisiais pinigais, esančiais kasoje ir banko sąskaitose. 2008-12-10 iš AB Šiaulių banke esančios sąskaitos pagal čekį Nr. 338811 jis išėmė 33 000 Lt, jų neužpajamavo ir neįtraukė į bendrovės apskaitos registrus, nepateikė pateisinamų dokumentų apie jų panaudojimą, t.y. elgėsi tarsi su savo nuosavybe, disponuodamas jais be jokių išlaidas pateisinančių dokumentų. Šios aplinkybės patvirtina, kad P. K. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinta vadovo pareiga sąžiningai veikti įmonės interesais ir kai bendrovės vadovas paima ir panaudoja pinigus ne bendrovės interesams, bet saviems tikslams, jo veiksmai pagal teismų praktiką vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-440/2005, 2K-208/20080). P. K. parodymai apie pasisavintų pinigų panaudojimo aplinkybes neparemti jokiais faktiniais duomenimis, byloje ištirtais įrodymais nenustatyta, kad kaltinamasis iš banko sąskaitos paimtus 33 000 Lt perdavė UAB „E“. Toks turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius tokį turtą ir turint realią galimybę juo naudotis (AT senato 1998-12-22 nutarimas Nr. 8). Kaltinamasis P. K. dėl šių pinigų panaudojimo pateikė kelias versijas: ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad šie pinigai buvo panaudoti jo vadovaujamos bendrovės interesais, t. y. buvo panaudoti atlyginimams išmokėti ir atsiskaityti su tiekėjais, tačiau nenurodė, su kokiais konkrečiais tiekėjais buvo atsiskaityta ar kokios bendrovės skolos buvo apmokėtos, bylos dokumentai nepatvirtina, kad pinigai buvo išmokėti kaip darbo užmokestis bendrovės dirbantiesiems. Vėliau jis nurodė, kad šių pinigų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai galėjo būti pagroti 2009-03-08 Šiauliuose kartu su automobiliu, tačiau pareiškime policijai, liudytojo apklausoje bei pranešime apie įvykį draudimo bendrovei apie dingusius UAB „E“ dokumentus nenurodė (b. l. 156–161, 8 t.). Baigiant nagrinėti bylą jis pateikė trečią nurodytų pinigų panaudojimo versiją: bendrovės sąskaitoms buvo uždėtas areštas, todėl jis negalėjo įvykdyti VMI mokestinio reikalavimo sumokėti mokesčius pagal antstolio kontorai perduotą vykdyti sprendimą, todėl, siekdamas išsaugoti bendrovę nuo bankroto ir grąžinti VMI skolą, iš savo draugo A. M. pasiskolino 24 000 Lt ir 2008-10-31 grynaisiais pinigais šią sumą pagal kvitą sumokėjo antstoliui ir pateikė tai patvirtinantį kvitą MAD Nr. 0000758 (b. l. 187, 8 t.). Šią jo versiją paneigia bylos duomenys. Iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad 2008-10-31 kaltinamasis P. K. su prašymu kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti areštą AB Šiaulių banke esančiai bendrovės sąskaitai, įsipareigodamas dalį pinigų įnešti į bendrovės kasą darbuotojų atlyginimams, o kitą dalį lėšų sumokėti antstolių kontorai (b. l. 185, 8 t.). 2008-10-31 antstolio patvarkymu AB Šiaulių banke esančiai bendrovės sąskaitai panaikino areštą, leisdamas nusiimti 17 700 Lt darbuotojų atlyginimams ir įpareigojo UAB „E“ 24 000 Lt įnešti į antstolio depozitinę sąskaitą (b. l. 186, 8 t.). Iš atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad P. K. iš minėtos sąskaitos nuėmė 41 700 Lt, kurie buvo užpajamuoti kasoje ir įtraukti į Kasos knygą. Apskaitos dokumentuose nurodyta, kad iš šių pinigų 5250 Lt paskirti išmokėti atlyginimams, o 36 450 Lt išduoti A. K. ūkio išlaidoms. P. K. nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kur buvo panaudoti jam išmokėti 36 450 Lt, skirti ūkio išlaidoms, todėl savo žinioje turėjo antstolio patvarkymu reikalaujamą įmokėti į jo depozitinę sąskaitą pinigų sumą (24 000 Lt) ir nebuvo būtinumo šių pinigų skolinti iš A. M.. Tuo paneigiama jo versija, kad 2008-12-10 nuėmęs nuo banko atsiskaitomosios sąskaitos 33 000 Lt, dalį jų (24 000 Lt) grąžino A. M. kaip skolą. Be to, paskola ir jos grąžinimas neįtraukti į bendrovės apskaitą. Iš viso P. K. pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį turtą – 33 000 Lt, kuris pagal BK 190 straipsnio nuostatas yra didelės vertės, ir jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį.

P. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas P. K. bausmę, vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 61 str. numatytas bausmių skyrimo nuostatas. P. K. padarė 3 tyčinius nusikaltimus: sunkų, apysunkį ir nesunkų (BK 11 str.). Jis 2007-05-21 teistas už neatsargų nusikaltimą, jam nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos nesumokėjo, t. y. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliko, todėl nurodytu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme. P. K. 8 kartus baustas administracine tvarka. Tai rodo, kad jis piktybiškai pažeidinėja įstatymus ir tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galima būtų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir jam skirti švelnesnę negu baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę, nenustatyta ir išimtinių aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis įstatymas už sunkų nusikaltimą numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl už šį nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Parinkdamas bausmės dydį už sunkų nusikaltimą teismas atsižvelgia į tai, kad P. K. pagrobto turto vertė tik nežymiai viršiją ribą, nuo kurios turtas laikomas didelės vertės, jis dirba, todėl bausmės tikslai bus pasiekti skiriant žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę negu numato baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nustatyta, kad P. K. nusikalstamų veikų metu pasisavino UAB „E“ turtą – 49 021,33 Lt, kuris negrąžintas teisėtam savininkui, (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka, baudžiamoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys dėl šio turto vertę atitinkančios žalos atlyginimo, todėl šis turtas, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 303 str. 2 d.,

nusprendė:

Pripažinti P. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt) bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 55 MGL (7150 Lt) bauda, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme apėmus su nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, prie šios bausmės visiškai pridėjus nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams su 80 MGL (10 400 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2007-05-21 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams su 100 MGL (13 000 Lt) bauda. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos vykdant nuosprendį.

Konfiskuoti iš P. K. 49 021,33 Lt, išieškant nurodytą sumą į valstybės biudžetą.

P. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB „E“ dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti (kasos pajamų orderius, mokamąjį žiniaraštį, kasos išlaidų orderius, atsiskaitymo lapelius) palikti prie bylos.

Vykdomąją bylą Nr. 0089/08/02327 grąžinti antstolio kontorai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būtini skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.

Teisėja Bronė Vidzėnienė