Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje nepilnametis V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2015-06-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) - 1 metams laisvės apribojimo; 2) 2016-09-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos)- 8 mėnesiams laisvės atėmimo. BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 3) 2017-01-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 45 paroms arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, prie 2016-09-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 25 penkioms dienoms. Taikytas BK 92 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. BK 87 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje,

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis V. I. ūkyje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. V. D., D. D., L. L. ir A. Š. pažeidė viešąją tvarką.

Įrodyta, jog 2018 m. balandžio 26 d., apie 22 val., V. D., D. D. ir L. L. viešoje vietoje, t. y., prie teniso kortų, esančių (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, t y., alų, kai prie jų priėjo taip pat neblaivus nukentėjusysis V. A.. Tarp kaltinamojo D. D. ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas dėl nukentėjusiojo nesumokėtų pinigų kaltinamiesiems už atliktą darbą. Kaltinamasis D. D. pradėjo mušti nukentėjusįjį. Tuo metu V. D. parašė SMS žinutę A. Š., jog „vyksta muštynės su 42“, - taip kaltinamieji vadina V. A.. Atvykęs prie teniso kortų A. Š. tyčia papurškė dujų iš balionėlio į veidą V. A.. T. V. D., L. L. ir D. D., veikdami bendrai sudavė įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kumščiais bei ten pat rastais metaliniais strypais į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam V. A.. Pastarajam bėgant nuo jį mušusių kaltinamųjų, V. D., L. L. ir D. D. vijosi nukentėjusįjį ir toliau mušė metaliniais strypais į įvairias kūno vietas. Prie B. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaltinamieji V. D., L. L. ir D. D. bendrai toliau sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių metaliniais strypais nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. V. A. dėl suduotų smūgių buvo padaryta dešinės blauzdos mušta žaizda, kairės blauzdos sumušimas, kraujosruvos kairio dilbio ir kairės blauzdos srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, D. D. metė plytą į nukentėjusiojo pusę, tačiau nepataikė, nes plyta išdaužė namo langą bei apgadino kito lango rėmą, padarydamas B. K. 520 turtinę žalą.

Tokiais veiksmais kaltinamieji bendrai pažeidė viešąją tvarką, nes sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, buvo išgąsdinti namuose buvę R. B. ir R. K., kurie iškvietę dėl muštynių policijos darbuotojus.

Kaltinamasis nepilnametis V. D. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog tą vakarą kartu su D. D., L. L. ir A. Š. bei G. B. buvo prie teniso kortų, kur visi gėrė alų. P. V. A. ir siūlė išgerti, buvo neblaivus, įkyriai lindo prie jų. Jie nukentėjusįjį vijo šalin. Pamena, jog tarp brolio D. ir V. A. kilo konfliktas ir jie pradėjo muštis. Nematė, kas pripurškė V. A. dujų. Jis rankų kumščiais sudavė V. A.3-4 kartus kartus į pilvo sritį. Matė, kaip D. su L. nukentėjusiajam sudavė kelis kartus lazdomis ar strypais į įvairias kūno vietas. V. A. bėgo, beldėsi į kažkokį namą, tačiau jie jį pasivijo, kur jis sudavė dar vieną smūgį nukentėjusiajam kumščiu į pilvo šoną. Taip pat D. D. ir L. L. dar sudavė smūgius. Jis metė plytos gabalą į V. A., tačiau neigė, kad jis išmušė lango stiklą. Pasak kaltinamojo, stiklas išdužo vėliau, kai jie jau nemušė V. A. ir buvo ant kelio, toliau nuo namo. Pasak kaltinamojo, A. Š. purškė dujų V. A., kad nematytų, kad jį muša. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Mušė dėl to, kad nukentėjusysis jiems skolingas už atliktus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamieji D. D., L. L. ir A. Š. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Patvirtino nepilnamečio V. D. parodymus, jog, kilus konfliktui su nukentėjusiuoju, jie prieš V. A. pavartojo fizinį smurtą, t. y., sudavė metaliniais strypais smūgius į kojas, rankas, kitas kūno vietas. Visi teigė, jog dujas nukentėjusiajam purškė A. Š.. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jų manymu, nukentėjęs pats išprovokavo muštynes, nes girtas lindo prie jų, nenorėjo eiti šalin. Jie neigė, kad išmušė namo lango stiklą.

N. V. A. paaiškino, kad atėjo D. D., V. D., L. L., nes jie gėrė alų. A. Š.tuo metu nepastebėjo. Jie nenorėjo bendrauti, liepė eiti šalin. Jis ėjo, išgirdo šaukiant „purkšk dujų, mes jį sudaužysim“. Jo teigimu, jis buvo skolingas pinigų kaltinamiesiems, todėl jie buvo ant jo pikti. Prie jo pribėgo A. Š. ir iš dujų balionėlio pradėjo jam purkšti į veidą, nuo ko jam pradėjo perštėti, skaudėti veidą. Prie jo pribėgo D. D., V. D., L. L. ir su kažkokiomis lazdomis ar strypais pradėjo jį mušti. Jis dengėsi nuo smūgių, suklupo. Pradėjo bėgti link savo tetos R. namų. Pribėgęs beldė į langą, prašė kviesti policiją. Jį mušę asmenys jį atsivijo, vėl mušė lazdomis. Kažkuris metė į jį plytą, tačiau nepataikė, bet išdaužė namo lango stiklą. Jis bandė apsigynimui ištraukti išdužusio stiklo šukę ir susipjaustė ranką. Name buvusiems R. K. ir R. B. pradėjus rėkti, kad kviečia policiją, smurtavę asmenys pasišalino. Nurodė, jog atsisako prieš kaltinamuosius pareikšto civilinio ieškinio dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Atsisakymo nuo ieškinio pasekmės jam žinomos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. K. teisme paaiškino, jog paties įvykio nematė. Jai sesuo R. B., kuri gyvena jai priklausančiame name, paskambino ir pasakė, jog prie namų buvo kaltinamųjų užpultas ir sumuštas V. A.. Dar sesuo papildė, kažkuris metė plytą ir išmušė lango stiklus. Jai remontas kainavo 520 Eur, kuriuos prašo iš kaltinamųjų priteisti.

L. R. B. teigė, jog vakare namuose su R. K. ir J. S. žiūrėjo krepšinio transliaciją. Lauke išgirdo triukšmą, prie namo lango pamatė V. A., kuris šaukė, kad kviestų policiją. Matė, kaip atėjęs vyriškis sudavė lazda kelis smūgius V. A.. Prie virtuvės lango priėjo dar vienas vyriškis, ji pasakė, kad nesiartintų, nes kvies policiją. Matė 3-4 asmenis, kuri prie namų durų su kažkokiais pagaliais mušė nukentėjusįjį. Ji kvietė telefonu policiją, garsiai riktelėjo, kad iškvietė policiją, po ko užpuolikai atsitraukė nuo nukentėjusiojo. B. A. įsileisti, kad užpuolikai neįsibrautų į vidų. Kažkas metė pusplytį, kuris išmušė virtuvės lango stiklą. Tuo metu V. A. buvo lauke, kampe prie lauko durų, šalia nurodyto lango. Ji labai išsigando užpuolikų, net su R. K. užsirakino namo miegamajame, dar kartą skambino pagalbos telefonu.

L. R. K. patvirtino R. B. paaiškinimus apie V. A. mušimo prie jų namų aplinkybes. Patikslino, kad jis nematė to momento, kai į namus, išmušus stiklą, per langą į virtuvę įkrito plyta. Vėliau V. A. matė sumuštą. Nukentėjęs sakė, kad jį mušė visi kaltinamieji, išskyrus A. Š..

Tarnybiniame pranešime parašyta, kad 2018 m. balandžio 26 d., apie 22 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie teniso kortų, esančių (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties A. Š., galimai papurškė dujų į veidą V. A.. L. L., V. D., D. D., veikdami kartu, sudavė V. A.tiksliai nenustatytą skaičių smūgių lazdomis į įvairias kūno vietas, sukeldami V. A. skausmą. V. A. bandant pabėgti, L. L., V. D. ir D. D. pasivijo jį prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir veikdami kartu, galimai sudavė nenustatytą skaičių smūgių lazdomis į įvairias kūno vietas bei tuo pačiu metu išdaužė namo (duomenys neskelbtini), vieną langą, bei apgadino kito lango rėmą, padarydami turtinę žalą B. K. (1 t., b. l. 4, 7).

V. A. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 26 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), jam sudavė smūgius lazdomis pažįstami L. L., V. D., D. D., o A. Š. papurškė dujų, tuo sukėlė skausmą (1 t., b. l. 8–9).

Įvykio vietos apžiūros protokoluose nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – teritorija prie kultūros namų (duomenys neskelbtini)bei sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Namo lango stiklo paketas išdaužtas, lango rėmas apgadintas, prie lango namo viduje plyta, ant lango stiklo šukių rausvos spalvos dėmės (1 t., b. l. 10–14, 16–29).

Specialisto išvadoje Nr. G 333/2017 (09) parašyta, kad V. A. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinės blauzdos mušta žaizda, kairės blauzdos sumušimas, kraujosruvos kairio dilbio ir kairės blauzdos srityse, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais 2018 m. balandžio 26 d. dviem poveikiais (1 t., b. l. 46).

Alkotesterio parodymais, 2018 m. balandžio 27 d., 23.26 val. ir 02.56 val., A. Š. buvo blaivus (1 t., b. l. 61).

Alkotesterio parodymais 2018 m. balandžio 27 d., 23.26 val. ir 02.52 val., L. L. nustatytas 0,47 promilių girtumas (1 t., b. l. 61).

Alkotesterio parodymais 2018 m. balandžio 27 d., 23.26 val. ir 02.42 val., D. D. nustatytas 1,67 promilių girtumas (1 t., b. l. 64).

Alkotesterio parodymais 2018 m. balandžio 27 d., 23.26 val. ir 02.47 val., V. D. nustatytas 0,96 promilių girtumas (1 t., b. l. 64).

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad neabejotinai įrodyta, jog V. D., D. D., L. L. ir A. Š. 2018 m. balandžio 26 d., apie 22 val., veikdami bendrai viešoje vietoje, t. y., prie teniso kortų, esančių (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodami nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, elgdamiesi ypatingai įžūliai, A. Š., tyčia papurškė dujų į veidą V. A., o V. D., L. L. ir D. D. sudavė nenustatytą skaičių smūgių metaliniais strypais į įvairias kūno vietas V. A., šiam bandant pabėgti, V. D., L. L. ir D. D. pasivijo nukentėjusįjį prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrai veikdami sudavė nenustatytą skaičių smūgių metaliniais strypais nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tokiu padarė dešinės blauzdos muštą žaizdą, kairės blauzdos sumušimą, kraujosruvas kairio dilbio ir kairės blauzdos srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 200 Eur žalos atlyginimą. Nurodo, kad dėl sumušimo negalėjo dirbti, pirko vaistus, tačiau čekių neišsaugojo. Reikia važiuoti į policiją, tam reikia lėšų. Prarastas 200 Eur pajamas dėl negalėjimo dirbti vertina kaip moralinę žalą (1 t., b. l. 40).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis atsisakė nuo ieškinio prieš kaltinamuosius, jam atsisakymo nuo civilinio ieškinio pasekmės yra žinomos.

Teismas priima nukentėjusiojo V. A. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir bylą dėl ieškinio nutraukia.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad B. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 520 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad įvykio metu buvo išdaužti du jai priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), langai, kurių bendra vertė 520 Eur. Pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta langų kaina (1 t., b. l. 54, 55). Teisme patikslino, jog ieškinį prašo priteisti iš visų kaltinamųjų.

Teismas sprendžia, jog civilinis ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo V. D., nes neabejotinai įrodyta, kad jis metė plytą ir išmušė lango stiklą bei apgadino lango rėmą, todėl jis ir privalo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nepilnametis V. D. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (1 t., b. l. 82–84), vieną kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 76–78), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 79). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia atsakomybe laikoma tai, kad veiką padarė būdamas neblaivus bei tai, jog veikė bendrininkų grupėje.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra visi pagrindai kaltinamąjį nepilnametį V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą BK 87 straipsnyje – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką nuo 22 val. iki 06 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kaltinamasis D. D. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas du kartus (1 t., b. l. 125–131), daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 118–124), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nedirbantis (1 t., b. l. 116 ). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis pripažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad veiką padarė būdamas neblaivus asmuo bei tai, jos veikė bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad yra bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 284 straipsnio sankcijos vidurkiui.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, kitas D. D. charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad jis dar gali būti probuojamas, t. y., taisomas neizoliuoti nuo visuomenės, taikant jam probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principą, kad jo priežiūra būtų pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei minimalios intervencijos ir proporcingumo principą, kad proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Todėl jo atžvilgiu, paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant griežtus įpareigojimus, kurie sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

K. L. L. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 6), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 4–15), neregistruotas darbo biržoje, nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis pripažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis laikoma tai, kad veiką padarė neblaivus asmuo, kas turėjo įtakos jo veiksmams bei tai, jog veikė bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad yra pagrindas skirti kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, nustatant artimą vidurkiui viešųjų darbų trukmę (galima nuo 1 mėnesio iki 1 metų).

Kaltinamasis A. Š. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Anksčiau neteistas (2 t., b. l. 40), vieną kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 34), dirbantis (2 t., b. l. 37). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis pripažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad yra pagrindas skirti kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, nustatant artimą vidurkiui viešųjų darbų trukmę (galima nuo 1 mėnesio iki 1 metų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalie 3 punktu ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, V. D. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką nuo 22 val. iki 06 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

V. D. skirtas kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir už tai jam skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti 2017-01-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ( 6 mėnesius ) ir galutinę subendrintą bausmę D. D. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalims, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-04-27, 02.20 val., iki 2018-04-27, 14.58 val. - vieną parą.

D. D. skirtas kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti nuosprendį.

L. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir už tai jam paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

L. L. skirtas kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti nuosprendį.

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir už tai jam paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

A. Š. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimo neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti nuosprendį.

Priimti nukentėjusiojo V. A. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti.

B. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai priteisti iš kaltinamojo V. D. 520 Eur turtinė žalos.

B. K. ieškinį atsakovams D. D., L. L. ir A. Š. atmesti.

Išaiškinti, jog viešieji darbai vykdomi, jei nuteistasis sutinka juos atlikti. Jei dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jei asmuo be pateisinamų priežasčių neišdirba paskirtų viešųjų darbų, teismas gali pratęsti jų atlikimo laiką.

Jei asmuo vengia dirbti viešuosius darbus arba po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešųjų darbų, teismas bausmę vykdančiosios institucijos teikimu gali, vadovaujantis LR BK 47str., 49str. ir 65str. tvarka, paskirtą bausmę pakeisti bauda arba areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.